Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2022 m. kovo 27 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, virtuvėje tyčia vieną kartą ranka sudavė sutuoktinei E. K. į veido sritį, pastarajai būnant koridoriuje daugiau nei tris kartus spyrė į dešinį šoną, daugiau nei penkis kartus kumščiais sudavė į galvos ir veido sritis, ne daugiau nei tris kartus kumščiu sudavė į nugaros sritį tarp menčių, vieną kartą įspyrė į dešinę šlaunį, padarydamas poodines ir intradermalines ir minkštųjų audinių kraujosruvas veide, kakle, dešinio žasto viršutiniame trečdalyje, kairio žasto viršutiniame trečdalyje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešinio žasto viršutiniame - viduriniame trečdalyje, nugaroje ir kairio žasto apatiniame trečdalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. kovo 27 d. buvo namuose kartu su sutuoktine E. K. ir draugu G. G., visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, tikslios valandos neprisimena, jis nuėjo į svetainę ir užmigo. Po kažkurio laiko atsibudo, iš svetainės atėjo į virtuvę ir pamatė, kad jo sutuoktinė stovi prie dujinės, o jo draugas sėdi ant kėdės išsitraukęs savo lytinį organą. Tuomet, pamatęs minėtą vaizdą, labai supyko. Prisimena, kad pradėjo rėkti, ką rėkė neprisimena. Tuo metu G. išėjo iš buto, o jis pagalvojęs, kad sutuoktinė jį išdavinėjo su jo draugu, būdamas labai didelėje šoko būsenoje, delnu trenkė sutuoktinei per galvą. Prisimena, kad įžeidinėjo sutuoktinę, rėkė ant jos, būnant koridoriuje, jis dar sudavė dešinės rankos delnu į įvairias kūno vietas, taip pat kelis kartus įspyrė. Kur tiksliai ir kiek kartų sutuoktinei sudavė, nurodyti negali, kadangi buvo neblaivus, buvo šoke ir apimtas pykčio. Kas vyko toliau neprisimena, kitą dieną sutuoktinės namuose nerado. Įvykio metu dukra buvo namuose, tačiau ji miegojo kitame kambaryje – miegamajame, kurio durys visą laiką buvo uždarytos ir įvykio nematė bei negirdėjo. Suvokia, kad tokiais savo veiksmais sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą ir ją sužalojo, tuo metu nemąstė, ką daro. Dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Nuo 2022 m. kovo 28 d. kartu su sutuoktine negyvena. Sutinka, jog byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 81-84,123-125).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2022 m. kovo 27 d. vakare buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu buvo sutuoktinis ir jo draugas G. G.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Ji buvo išgėrusi vieną taurę alaus. Apie 21.00 val. virtuvėje gamino valgyti, tuo metu J. buvo kitame kambaryje, o G. G. sėdėjo prie virtuvės stalo. Jai stovint virtuvėje prie orkaitės, o G. sėdint prie stalo, jis, būdamas stipriai neblaivus, pradėjo siūlyti jai su juo lytiškai santykiauti ir išsitraukė savo lytinį organą. Į G. siūlymus atsakė neigiamai, matė, kad G. yra stipriai neblaivus ir nesiorientuoja aplinkoje. Tuo metu į virtuvę įėjo sutuoktinis J. K., kuris pamatė, kad G. G. buvo išsitraukęs lytinį organą. Kadangi J. K. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, pagalvojo, kad ji jam buvo neištikima su jo draugu G. G.. G. tik pamatęs J., iš karto pabėgo iš buto. J., įžeidinėdamas ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, ranka veną kartą sudavė į veido sritį ties lūpa. Jai nuo smūgio pradėjo bėgti iš lūpos kraujas, jautė, kaip ji sutino. Negali nurodyti, ar J. sudavė delnu, ar kumščiu, kadangi neprisimena. Taip pat tiksliai negali nurodyti, kuria ranka, bet atrodo, kad dešine. Po suduoto smūgio ji bėgo link koridoriaus, kur ji bandė susiriesti ir taip išvengti J. smūgių. J. tuomet koja spyrė jai į dešinį šoną. Kiek kartų jis spyrė, nežino, bet tikrai daugiau negu tris kartus. Nuo spyrių ji pajuto stiprų skausmą dešiniame šone, buvo sunku kvėpuoti. Tuomet J. daugiau negu penkis kartus kumščiais sudavė jai į galvos sritį ir veidą, tiksliai kur, nurodyti negali. Dar apie tris kartus J. kumščiu sudavė į nugaros sritį tarp menčių. Vieną kartą koja įspyrė į dešinę šlaunį. Kai J. ją mušė, ji nerėkė ir nešaukė, verkė, jai skaudėjo. Tuo metu buvo labai išsigandusi. J. ją mušė apie 10 minučių, tuomet nustojo ir nuėjo į kambarį. Kitą dieną kovo 28 d. ji nuvyko pas teismo med. ekspertus apžiūrai, kovo 29 d. jai buvo nustatyti šonkaulių lūžiai, kurie buvo patirti maždaug dvi savaites prieš iki peršvietimo. Kai įvykio metu J. sudavė jai kumščiais į dešinį šoną, pajuto vėl stiprų skausmą ir oro trūkumą. Kaip supranta, jai dar nebuvo užgiję šonkauliai po minėto kritimo ir J. vėl juos užgavo. Dėl to, jai juos taip stipriai skaudėjo (b. l. 100-103).

Liudytojas G. G. parodė, kad J. K. 11 metų pažįsta kaip kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis yra pakankamai ramaus ir taikaus būdo, tačiau kai J. išgeria, jis kartais tampa impulsyvus. Taip pat pažįsta J. sutuoktinę E. K.. 2022 m. kovo 27 d. nuo pietų, svečiavosi pas J. ir E., visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su J. gėrė degtinę ir alų, o E. atrodo, kad tik alų. Alkoholį vartojo gal iki 17.00 val. Prisimena, kad J. užmigo ant lovos kambaryje. J. miegant, E. buvo virtuvėje. Jis norėjo eiti parūkyti į balkoną, E. pasiūlė ateiti parūkyti į virtuvę. Jis nuėjo į virtuvę ir virtuvėje dar išgėrė gal porą stikliukų degtinės, gvildeno J. Ir E. santykių problemas. Kažkuriuo momentu, kai jis stovėjo koridoriuje, J. atsikėlė ir išlindęs pro kambario duris, pradėjo rėkti naudodamas necenzūrinius žodžius. Jis išėjo iš buto ir nuėjo namo. J. po kiek laiko atbėgo pas jį į butą ir jo žmonai pasakė, kad jis su E. santykiavo, tačiau to nebuvo ir viską sutuoktinei paaiškino, nusiprausė ir nuėjo gulti. Kitą dieną iš savo sutuoktinės sužinojo, kad J. sumušė E. (b. l. 107-110).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas pranešimas apie įvykį ir jo aplinkybės (b. l. 3-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta (b. l. 53-55, 56-58).

Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti E. K. padaryti ir vizualiai matomi sužalojimai (b. l. 40-45).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. konstatuota poodinės ir intradermalinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos veide, kakle, dešinio žasto viršutiniame trečdalyje, kairio žasto viršutiniame trečdalyje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešinio žasto viršutiniame - viduriniame trečdalyje, nugaroje ir kairio žasto apatiniame trečdalyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33-35).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis J. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo sutuoktinės E. K. atžvilgiu, tyčia vieną kartą ranka sudavė sutuoktinei E. K. į veido sritį, daugiau nei tris kartus spyrė į dešinį šoną, daugiau nei penkis kartus kumščiais sudavė į galvos ir veido sritis, ne daugiau nei tris kartus kumščiu sudavė į nugaros sritį tarp menčių, vieną kartą įspyrė į dešinę šlaunį, padarydamas poodines ir intradermalines ir minkštųjų audinių kraujosruvas veide, kakle, dešinio žasto viršutiniame trečdalyje, kairio žasto viršutiniame trečdalyje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešinio žasto viršutiniame - viduriniame trečdalyje, nugaroje ir kairio žasto apatiniame trečdalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatytus padarinius patvirtina jo paties, nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

J. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

J. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu 2017 metais dėl smurto buvo nutraukta byla kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, baustas administracine tvarka (b. l. 145, 146), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas, nesigydė, nesilankė (b. l. 142-144).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Kartu su bausme kaltinamajam per visą bausmės atlikimo laiką skirtinas įpareigojimas tęsti darbą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88, 89), pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti J. K. šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

- atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

- laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

- pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.