Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-05-09 · Civilinė byla Nr. e2-1714-475/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-09
Bylos Nr.
e2-1714-475/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07513-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Ieškovas
A. G., D. G.
Atsakovas
T. K., I. N.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė Kauno
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1714-475/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07513-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.1.4; 2.4.2.13; 3.1.3.6.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovų atstovei advokatei L. K.,atsakovams T. K. ir I. N., jų atstovei advokatei K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir D. G. ieškinį atsakovams T. K. ir I. N. dėl leidimo atlikti statybos darbus be kaimyninio sklypo savininkų sutikimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė Kauno vandenys, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovai A. G. ir D. G. (toliau – ieškovai) prašo leisti ieškovams atlikti statybos darbus pagal D. S. parengtą 2023 m. balandžio „vandentiekio tinklų iškėlimo iš sklypo (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą“ Nr. (duomenys neskelbtini), be sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų atsakovų T. K. ir I. N. sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai, jų atstovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

1.1. Ieškovams priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas1). Ieškovai ketina Žemės sklype1 statyti dviejų butų gyvenamąjį namą pagal rengiamą statybos projektą. Tam tikslui ieškovams yra reikalingas statybos leidimas. Gaunant statybos leidimą, ieškovai privalo suderinti planuojamas statybas su specialiomis institucijomis ir įgyvendinti jų išduotas prisijungimo sąlygas.

1.2. Pagrindinė problema ieškovams trukdanti įgyvendinti rengiamą dviejų butų gyvenamojo namo statybos projektą, yra vandentiekio įvadas, einantis išilgai per visą ieškovų žemės sklypą1. Vandentiekio įvadas turi apsaugos zoną, virš kurios negali būti statomi gyvenamieji pastatai. Šis vandentiekio įvadas tenkina kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas2), savininkų, atsakovų poreikius. Ši situacija iš esmės apsunkina Žemės sklypo1 užstatymo galimybes - Žemės sklypas1 negali būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį (vienbučių / dvibučių gyvenamųjų namų statyba).

1.3. 2021 m. spalio 26 d. ieškovai gavo UAB „Kauno vandenys” prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui Žemės sklypui1. UAB „Kauno vandenys” iškėlė prisijungimo sąlygas - išlaikyti normatyvinius atstumus nuo vandentiekio linijos arba užstatomą tinklą iškelti suderinus su šį tinklą eksploatuojančiais savininkais (pridedamos prisijungimo sąlygos).

1.4. Taigi, tam, kad ieškovai Žemės sklype1 galėtų įgyvendinti dvibučio gyvenamojo namo statybos projektą, ieškovams reikalingas rašytinis Žemės sklypo2 savininkų (atsakovų) sutikimas iškelti vandens tinklus iš Žemės sklypo1, atliekant statybos darbus Žemės sklype2.

1.5. Ieškovų manymu atsakovai, nesuteikdami sutikimo, pažeidžia interesų derinimo principą. Atsakovai kategoriškai ginčija pačią ieškovų teisę į statybas, nepateikdami jokio kompromiso ir nenurodydami jokių protingų atsisakymo duoti sutikimą priežasčių. Be kita ko, ieškovai pažymi, jog jų interesas šiuo atveju yra protingas ir pagrįstas - be vandentiekio tinklų iškėlimo ieškovai negali Žemės sklype1 atlikti dvibučio gyvenamojo namo statybos darbų ir taip panaudoti Žemės sklypą1 pagal jo tikslinę paskirtį. Perkėlus vandens tinklus atsakovams neatsiras jokių papildomų nuosavybės teisių suvaržymų. Vienintelis dalykas, kas pasikeis atlikus statybos darbus - vandens tinklų faktinė lokacija Žemės sklype1. Kita vertus, numatyta nauja vandens tinklų lokacija yra patogioje pozicijoje - ji jokiu būdu netrukdys atsakovams ateityje atlikti statybos darbų, kadangi jie bus įrengti Žemės sklypo2 kampe, prie pat Žemės sklypo1 ribos (šioje vietoje statybos vis vien būtų negalimos dėl norminių atstumų iki Žemės sklypo1). Be to, Žemės sklypo2 vietoje, kurioje planuojama atlikti statybinius darbus ir perkelti vandens tinklus, nėra jokių pastatų/įrenginių ir/ar daržų. Statybos darbai truktų ne ilgiau kaip 4 val., o juos pabaigus ieškovai atsakovų sklypą atstatytų į buvusią padėtį. Todėl atsakovai nepatirs jokių papildomų nuostolių ar nepatogumų.

1.6. Ieškovų pateikiamas projektas įrodo, kad norima perkelti vandens tinklus kvalifikuotai, teisėtai, tvarkingai ir padedant atitinkamų sričių specialistams.

1.7. Dublike atsakovai nurodė, kad nors ieškovai įgydami žemės sklypą matė vandens tinklų poziciją, tačiau tai nereiškia, jog jie ateityje nebegali keisti savo pirminių sumanymų ir prašyti perkelti vandens tinklus. Ieškovų siūlomas vandens tinklų iškėlimo būdas jokiu būdu nevaržo atsakovų teisių naudotis tiek vandens tinklais, tiek atsakovams priklausančiu žemės sklypu2. Todėl atsakovų užimta pozicija yra nesąžininga ir neteisėta.

1.8. Ieškovų manymu vien tik tai, jog vandentiekio tinklai ieškovams nepriklauso nuosavybės teise, nesudaro pagrindo ieškovų ieškinį atmesti. Šiuo atveju už vandens tinklų priežiūrą ir statybas atsakinga institucija UAB „Kauno vandenys” 2021 m. spalio 16 d. ieškovams išdavė būtent tokias sąlygas – „užstatomą tinklą iškelti, suderinus su šį tinklą eksploatuojančiais savininkais”. Taigi, valstybinę vandens tinklų priežiūrą kuruojanti institucija pati laiko, jog toks statybų įgyvendinimo būdas yra tinkamas ir teisėtas, todėl nėra jokio pagrindo vadovautis atsakovų pozicija.

1.9. Ieškovai neprieštarautų, jog vandens tinklų iškėlimo darbus savo žemės sklype atliktų patys atsakovai, kaip šių daiktų savininkai. Tačiau ieškovai supranta, jog vandens tinklų iškėlimas tenkina ieškovų interesus, todėl ieškovai mano, jog įpareigojimas atsakovus vandens tinklus iškelti savo jėgomis būtų neproporcingas ir nesąžiningas. Būtent dėl to, siekdami kuo mažiau suvaržyti atsakovų interesus, ieškovai vandens tinklų iškėlimo darbus yra pasiruošę vykdyti išimtinai savo jėgomis ir lėšomis.

1.10. Projekto detalizacijoje matomi visi atstumai ir apsaugos zonų ribos. Vandens tinklas planuojamas įrengti 2,5 m. nuo ieškovo sklypo ribos, kadangi tokiu būdu ieškovo sklypui nebus taikomos jokios papildomos apsaugos zonos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iškėlus vandens tinklus iš ieškovų žemės sklypo, atsakovams bus žymiai paprasčiau šiuos tinklus prižiūrėti, kadangi nereikės derinti priežiūros darbų atlikimo su ieškovais. Tokiu būdu bus išvengta bet kokių ateities ginčų dėl vandens tinklų priežiūros ir pan.

1.11. Visa 5 m. apsaugos zona liks atsakovų sklype, tačiau atsakovams tai neturėtų sukelti jokių papildomų sunkumų - statybos darbus atsakovai galės atlikti ir tinklų apsaugos zonoje. Be to, jeigu tinklus tektų prižiūrėti, jie bus įrengti tokioje zonoje, kurioje statybos ir taip nėra galimos (dėl 3 m. atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos reikalavimo). Akivaizdu, jog atsakovams planuojami vandens tinklų iškėlimo darbai yra ne tik kad nesukeliantys jokių papildomų sunkumų, tačiau dar ir palankūs.

1.12. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir argumentus išdėstytus procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovų atsikirtimai

2. Atsakovai T. K. ir I. N. atsiliepimu prašo ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai ir jų atstovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad:

1.1. Ieškovai daiktines teises į ½ dalį žemės sklypo, įgijo remiantis 2017 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, t. y. tuo metu, kai žemės sklype vandentiekio tinklai jau buvo pakloti. Taigi, įgydami žemės sklypą, jie jį įgijo su visais tam žemės sklypui taikytinais apribojimais.

1.2. Be to, 2021 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdalinimo planas, kuriuo buvo patvirtinti perdalinimo būdu suformuotų žemės sklypų, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotai ir ribos.

1.3. Žemės sklypo perdalinimo plane, kurį parengė mažoji bendrija Garnytė LT, buvo aiškiai nurodyta tiek per sklypus einančių vandentiekio tinklų vieta, tiek ir jų apsaugos zonos. Ieškovai su žemės sklypo perdalinimo plano sprendiniais sutiko, pasirašydami minėtame plane. Vandentiekio apsaugos zonos yra įregistruotos ir viešame registre. Vandentiekio tinklas į gyvenamąjį namą buvo nutiestas buvusių gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkų, teisėtai.

1.4. Kadangi ieškovai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo su per jį jau einančiu anksčiau paminėtu vandentiekio įvadu, dėl to, atitinkamai, ieškovai į nurodytąjį žemės sklypą tokiu būdu įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo ir buvęs daikto savininkas. Ieškovai pirkdami žemės sklypą, turėjo pasitikrinti, kokie objektai ar komunikacijos yra pastatyti/įrengti jų perkamame žemės sklype ir kitas aplinkybes, kurios turėjo padėti nustatyti realią faktinę perkamo daikto būklę bei padėti išvengti ginčų ateityje kilimo dėl laisvo disponavimo perkamu objektu. Ieškovams buvo žinoma apie vandentiekio tinklų įrengimą jų įsigyjamame žemės sklype tiek pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek perdalinant žemės sklypą į du sklypus, bei nustatant specialias žemės sklypo naudojimo sąlygas ir vandentiekio apsaugos zonas, todėl dabar ieškovams tenka prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes, o tame tarpe, ir negalėjimą užstatyti jiems priklausančio žemės sklypo jų pačių norimu būdu.

Šalies argumentai

1.5. Ieškovai pareiškė ieškinį, teigdami, kad jie nori įgyvendinti jiems priklausančią statytojo teisę. Tačiau pažymėtina, kad tokia teisė jiems įstatymu nėra suteikta, nes vandentiekio tinklai jiems nepriklauso nuosavybės teise. Ieškovai nevaldo nei žemės sklypo, nei statinio, kurio statybos darbus nori atlikti, dėl ko iš viso toks ieškinys negali būti tenkinamas.

1.6. Ieškovai visą ieškinį grindžia viena kasacinio teismo praktika, t. y. 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-403/2019. Ieškovų cituojamoje bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Cituojamoje kasacinio teismo nutartyje statytoju buvo vandentiekio tinklų savininkas, kuris norėjo įgyvendinti jam priklausančią teisę remontuoti vandentiekio tinklus, esančius ne jam priklausančiame žemės sklype. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, ieškovai nori perkelti ieškovams nepriklausančius tinklus į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų cituojamos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa, nėra pagrindo remtis jų nurodomu precedentu.

Atsiliepimas

1.7. Atsakovai pažymi, kad parengtas vandentiekio įvado iškėlimo projektas ir jame nurodyta nauja vandentiekio tinkle (įvado) vieta pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus laisvai naudotis bei disponuoti jiems priklausančia nuosavybe – naujai suformuotame žemės sklype atlikti naujo gyvenamojo namo statybas. 2022 metais, atsakovai jiems priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nusprendė atidalinti į du atskirus žemės sklypus. Žemės sklypas, kuris bus suformuotas arčiau ieškovų žemės sklypo po atidalinimo bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteks T. K., o žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas su nutiestais vandentiekio tinklais, atiteks I. N.. T. K. jam priklausančiame žemės sklype planuoja statyti gyvenamąjį namą, dėl ko ieškovų siūlymas perkelti vandens tinklus į vandentiekio įvado iškėlimo projekte nurodytą atsakovų žemės sklypo lokaciją atsakovams nėra priimtinas, kadangi perkeltasis vandentiekio tinklas, dėl jam taikomos apsaugos zonos, tokiu būdu trukdytų atsakovo planuojamoms gyvenamojo namo statyboms. Ieškovai dublike remiasi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsniu, tačiau neatsižvelgia į tai, kad T. K. nėra infrastruktūros, t. y. vandentiekio tinklo savininku, kuriuo yra atsakovė I. N.. Taigi, T. K. teisė statyti gyvenamąjį namą specialiose vandentiekio apsaugos zonoje yra ribojama įstatymu.

1.8. Kaip matyti iš ieškovų kartu su pareikštu ieškiniu pateikto vandentiekio įvado iškėlimo projekto turinio, nurodytasis projektas nėra parengtas tinkamai, kadangi vandentiekio įvado iškėlimo projektas nėra suderintas su atitinkamomis institucijomis – ant projekto nėra jokių parašų bei kitų suderinimų, todėl kyla pagrįstų abejonių ar minėtajam projektui, apskritai, buvo pritarta.

1.9. Atsakovai pažymi, kad statytojui atitenka ir nuosavybės teisė į statinį. Esamų tinklų fizinis perkėlimas į kitą projekte numatomą vietą, sunkiai įmanomas, bus naudojamos naujos medžiagos ( kadangi naujai klojamas tinklas akivaizdžiai ilgesnis nei esamas), todėl gali kilti konfliktų dėl tinklo nuosavybės ateityje. Jeigu ieškovai, kaip statytojai, taps naujo tinklo savininkais, jie galės tuo tinklu disponuoti savo nuožiūra, nuo jo jungti vandentiekio tinklus į naujai statomus namus, reikalauti mokesčio už tinklo eksploatavimą. Tokia situacija atsakovams yra nepriimtina.

1.10. Atsakovai pažymi, kad vandentiekio tinklo iškėlimo klausimas su ieškovais buvo sprendžiamas gerokai anksčiau iki ieškinio pareiškimo ir atsakovai iš esmės yra geranoriškai nusiteikę daryti ieškovams nuolaidas dėl vandentiekio tinklo perkėlimo. Tačiau tai turi būti daroma atsakovams priimtinu būdu.

III. Trečiųjų asmenų pozicija

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba arba Tarnyba) atsiliepimu į ieškinį prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

4. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad ieškinys turėtų būti atmestas. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo:

2.1. Asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas. Tačiau statytojas, prieš statydamas statinį kitam asmeniui priklausančioje žemėje, privalo susitarti dėl žemės naudojimo statiniams statyti su jos savininku ne tik dėl to, kad to reikalauja Statybos įstatymo ir kitos viešosios teisės normos, bet ir dėl to, kad to reikalauja ir civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, įpareigojančios įgyvendinant savo teises nepažeisti kitų asmenų teisių, įskaitant nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys).

2.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje Nr. 3K-3-674/2013 pažymėjo, kad žemės sklypo savininkas ar kitoks teisėtas valdytojas neprivalo motyvuoti sutikimo ar nesutikimo panaudoti savo žemės sklypą kito neturinčio teisių į sklypą asmens statybų reikmėms. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms.

2.3. Pagal D. S. parengtą vandentiekio tinklų iškėlimo iš sklypo (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), vandens tinklus siūloma iškelti į valstybinę žemę tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių, t .y. pagal į bylą pateiktą projektą vandens tinklai nuo taško P1 iki taško T1 klojami valstybinėje žemėje. Ieškovai, siekdami tinklus iškelti į valstybinę žemę, turėtų pateikti įrodymus, kad nėra jokių galimybių inžinerinius tinklus tiesti ieškovų privačios žemės sklype.

2.4. Sulyginus į bylą pateiktame D. S. parengtame vandentiekio tinklų iškėlimo iš sklypo (duomenys neskelbtini), supaprastinto statybos projekte Nr. (duomenys neskelbtini), grafiškai pažymėtas sklypų ribas ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius akivaizdu, kad po atlikto ieškovų žemės sklypo pertvarkymo naujai suformuoti žemės sklypai neatitiks D. S. parengtame 2023-4 vandentiekio tinklų iškėlimo iš sklypo (duomenys neskelbtini), supaprastinto statybos projekte Nr. (duomenys neskelbtini), grafiškai pažymėtų sklypų ribų.

5. Trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ha kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo ieškovai.

7. Atsakovai valdo (duomenys neskelbtini) ha kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po 500/1000 dalį.

8. Ieškovai savo sklype siekia įgyvendinti dvibučio gyvenamojo namo statybos projektą. Ieškovai nurodo, kad jiems įgyvendinti dviejų butų gyvenamojo namo statybos projektą trukdo vandentiekio įvadas, einantis išilgai per visą Žemės sklypą1. Vandentiekio įvadas turi apsaugos zoną, virš kurios negali būti statomi gyvenamieji pastatai. Šis vandentiekio įvadas tenkina kaimyninio Žemės sklypo2 savininkų poreikius. Ieškovai teigia, kad vandentiekio įvadas apsunkina Žemės sklypo1 užstatymo galimybes, todėl Žemės sklypas1 negali būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį - dvibučių gyvenamųjų namų statyba.

9. Ieškovai pateikė į bylą UAB „Kauno vandenys” prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui Žemės sklypui1. UAB „Kauno vandenys” 2021 m. spalio 26 d. prisijungimo sąlygose nurodyta išlaikyti normatyvinius atstumus nuo sklype esančios vandentiekio linijos arba užstatomą tinklą iškelti suderinus su šį tinklą eksploatuojančiais savininkais, nepažeidžiant kitų vartotojų interesų (1 t., e. b. l. 12).

10. Ieškovai teigia, kad siekdami kuo mažiau suvaržyti atsakovų interesus, vandens tinklų iškėlimo darbus yra pasiruošę vykdyti išimtinai savo jėgomis ir lėšomis. Ieškovai prašo leisti atlikti statybos darbus pagal D. S. parengtą 2023 m. balandžio „vandentiekio tinklų iškėlimo iš sklypo (duomenys neskelbtini),, supaprastintą statybos projektą“ Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., e. b. l. 13).

11. Atsakovai teigia, kad ieškovų siūlomas vandens tinklų iškėlimo būdas atsakovams yra nepriimtinas, nes atsakovai yra nusprendę atidalinti savo valdomą žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus, o ieškovų reikalavimo tenkinimas trukdytų gyvenamojo namo statyboms. Kauno miesto savivaldybės administracija 2024 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas atsakovams priklausančio žemės sklypo pertvarkymo projektas. Atsakovai pateikė į bylą 2024 m. balandžio 19 d. žemės sklypo padalijimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų T. K. ir I. N., kurios pagrindu atsakovai atsidalina minėtą žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės (Nr. DOK-49788, 2 t., e. b. l. 148–161). Žemės sklypas, kuris suformuotas arčiau ieškovų žemės sklypo po atidalinimo bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka T. K., o žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas su nutiestais vandentiekio tinklais, atitenka I. N.. Atsakovas T. K. jam priklausančiame žemės sklype planuoja statyti gyvenamąjį namą, dėl ko ieškovų siūlymas perkelti vandens tinklus į vandentiekio įvado iškėlimo projekte nurodytą atsakovų žemės sklypo lokaciją atsakovams nėra priimtinas, kadangi perkeltasis vandentiekio tinklas, dėl jam taikomos apsaugos zonos, tokiu būdu trukdytų atsakovo planuojamoms gyvenamojo namo statyboms. Atsakovė nurodo, kad pertvarkius vandentiekio tinklus ieškovų siūlomu būdu, neaišku kas būtų pertvarkytų vandens tinklų savininkais, tai galėtų jai apsunkinti naudojimąsi vandens tinklais.

12. Nustatyta, kad vandentiekio tinklas į gyvenamąjį namą buvo nutiestas buvusių gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkų, pagal 1996 m. rugsėjo 12 d. UAB „Kauno vandenys“ išduotas technines sąlygas (1 t., e. b. l. 63, 70).

13. 2017 m. gegužės 4 d. atsakovai buvo išdavę notarinius sutikimus ieškovams statyti pastatus/statinius, įrengti reikiamas komunikacijas ieškovų sklype/jo dalyje (tuo metu ieškovų ir atsakovų sklypas buvo bendras, vėliau tik buvo tarp šalių padalintas) (Nr. DOK-49513, 2 t., e. b. l. 194-196).

14. 2021 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdalinimo planas, kuriuo buvo patvirtinti perdalinimo būdu suformuotų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotai ir ribos (1 t., e. b. l. 71–82).

15. Kauno miesto savivaldybės meras 2024 m. kovo 29 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ pavirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį (duomenys neskelbtini), kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), padalijamas į du sklypus: apie (duomenys neskelbtini), žemės sklypą Nr. 1, apie (duomenys neskelbtini), kv. m žemės sklypą Nr. 2 (Nr. DOK-49168, 2 t., e. b. l. 122–130).

16. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 4.37 straipsnio nuostatomis, nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

17. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiami šie dokumentai, kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo (teritorijos), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas atliekant statinio, esančio valstybinės žemės sklype (teritorijoje), paprastąjį ir (ar) kapitalinį remontą.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad įgyvendinant teisę statyti nebūtų pažeidžiamos žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti statybos darbus, savininko teisės, kad būtų suderinti statytojo ir žemės sklypo savininko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-403/2019).

19. Ieškinyje ieškovai nurodo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartyje Nr. 3K-3-248/2019 teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, kad esant statytojo ir žemės sklypo savininko interesų dėl statytojo turimos teisės įgyvendinimo išsiskyrimui labai svarbu ieškoti abiem asmenims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito asmens teisių suvaržymo sąskaita. Interesams suderinti būtinas asmenų kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą asmenį, neatitinka CK 1.5 straipsnio nuostatų. Teismas spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos aspektu, pasverti, ar vieno iš savininkų interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito savininko nuosavybės teisės.

20. Atsakovai teigia, kad pažeidimo minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai reikšmingi bylose esant ginčams tarp žemės sklypo savininko ir tame sklype esančių statytojui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų savininko, t. y. kai asmeniui nuosavybės teise priklausantys tinklai yra kito asmens nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovai nuosavybės teise nevaldo atsakovų žemės sklype esančių vandens tinklų, tačiau ieškovų žemės sklype yra vandens tinklai, skirti aptarnauti išimtinai gretimo sklypo savininkų (atsakovų) poreikius. Ieškovai siekia vandens tinklus, esančius jiems priklausančiame žemės sklype iškelti į atsakovams priklausantį žemės sklypą, taip pat dalis vandens tinklų projektuojama valstybiniame žemės sklype. Todėl ginčo teisiniams santykiams taikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai pateikti 2019 m. liepos 18 d. nutartyje Nr. 3K-3-248/2019, tuo aspektu, kad esant statytojo ir žemės sklypo savininko interesų dėl statytojo turimos teisės įgyvendinimo išsiskyrimui labai svarbu ieškoti abiem asmenims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito asmens teisių suvaržymo sąskaita. Interesams suderinti būtinas asmenų kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą asmenį, neatitinka CK 1.5 straipsnio nuostatų. Atsakovai į bylą pateikė ir savo vandens tinklų iškėlimo variantą, dėl kurio ieškovai nepasisakė ir nenurodė, kuo ieškovams yra nepriimtina atsakovų siūloma vandens tinklų iškėlimo schema, taip pat kodėl ieškovų siūlomas variantas yra protingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis už atsakovų pasiūlytą sprendimą. Pažymėtina, kad ieškovai įsigijo sklypo dalį, vėliau jį atsidalino, jau su jame buvusiais vandens tinklais. Vadinasi, ieškovai nuosavybės teise įsigydami nekilnojamąjį daiktą galėjo įvertinti galimai iškilsiančius faktinius jų nuosavybės teisės naudojimo ir valdymo ribojimus. Ieškovų pateikti 2017 m. gegužės 4 d. atsakovų sutikimai ieškovams statyti pastatus/statinius, įrengti reikiamas komunikacijas ieškovų sklype/jo dalyje, nepatvirtina, to kad atsakovai buvo davę sutikimus pašalinti jų naudojamus vandens tinklus iš ieškovų sklypo ir įrengti juos atsakovams priklausančiame sklype.

21. Pagal D. S. parengtą 2023-4 vandentiekio tinklų iškėlimo iš sklypo (duomenys neskelbtini), miesto sav., supaprastintą statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vandens tinklų siūloma iškelti į valstybinę žemę tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) gatvių, t .y. pagal į bylą pateiktą projektą vandens tinklai nuo taško P1 iki taško T1 klojami valstybinėje žemėje. Tačiau į bylą nėra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus sutikimas tiesti vandens tinklus pagal D. S. parengtą 2023-4 vandentiekio tinklų iškėlimo iš sklypo (duomenys neskelbtini), miesto sav., supaprastinto statybos projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1P-25-(1.1 E) ,,Dėl Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 2 punktas). Taigi ieškovų siūlomam vandens iškėlimo projektui gali ir nepritarti Kauno miesto savivaldybė, valdanti valstybinius žemės sklypus patikėjimo teise.

22. Kauno miesto savivaldybės meras 2024 m. kovo 29 d. potvarkiu Nr. M- 306 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ pavirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), padalijamas į du sklypus: apie (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypą Nr. 1, apie (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypą Nr. 2 (Nr. DOK-49168). Sulyginus į bylą pateiktame D. S. parengtame 2023-4 vandentiekio tinklų iškėlimo iš sklypo (duomenys neskelbtini), supaprastinto statybos projekte Nr. (duomenys neskelbtini) grafiškai pažymėtas sklypų ribas ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius akivaizdu, kad po atlikto ieškovų žemės sklypo pertvarkymo naujai suformuoti žemės sklypai neatitinka D. S. parengtame 2023-4 vandentiekio tinklų iškėlimo iš sklypo (duomenys neskelbtini) supaprastinto statybos projekte Nr. (duomenys neskelbtini) grafiškai pažymėtų sklypų ribų. Taigi ieškovų pateiktas vandens tinklų iškėlimo projektas neatitinka dabartinės faktinės padėties, todėl teismas negali tenkinti ieškovų reiškiamo reikalavimo atlikti statybos darbus pagal D. S. parengtą 2023 m. balandžio „vandentiekio tinklų iškėlimo iš sklypo (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą“ Nr. (duomenys neskelbtini), be sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų atsakovų sutikimo.

23. Nustačius, kad ieškovų pateiktam D. S. parengtam 2023-4 vandentiekio tinklų iškėlimo iš sklypo (duomenys neskelbtini), supaprastintam statybos projektui Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybė nėra davusi sutikimo dėl dalies vandens tinklų perkėlimo į valstybinę žemę, ieškovų pateiktas projektas neatitinka sklypo faktinės padėties, be to, ieškovui nepateikus argumentų, kodėl ieškovų siūlomas vandens tinklų iškėlimo projektas yra vertintinas kaip teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis, geriausiai atitinkantis gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros derinimo principą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, teismas dėl ieškovų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia.

25. Atsakovas pašė priteisti iš ieškovų 1 740 Eur išlaidas už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus atstovavimą teismo posėdžiuose. Pateikė šias bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus: 2024 m. sausio 29 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Nr. DOK-12476, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 39/2023, 2023 m. spalio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 62/2023, 2024 m. sausio 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 14/2024, 2023 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. KR 15, 2023 m. spalio 3 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. KR 16, 2024 m. sausio 25 d. AB „Swedbank“ bankinio mokėjimo nurodymas; 2024 m. balandžio 19 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2024 m. balandžio 17 d. išankstinė sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 17 d. AB „Swedbank“ bankinio mokėjimo nurodymas.

26. Ieškovų ieškinį atmetus, atsakovui, kuris apmokėjo advokatės teisinių paslaugų išlaidas, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos 1 740 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,28 Eur, ieškinį atmetus šios išlaidos valstybės naudai turėtų būti priteistos iš ieškovų lygiomis dalimis, tačiau kiekvienam iš ieškovų tenkanti dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2021 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. (TAR, 2023, Nr. 2023-24579)), todėl nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė