Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-03 · Administracinė byla Nr. I-3879-815/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
I-3879-815/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02427-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
B. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3879-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02427-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. V. (B. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. B. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Kameros neatitiko minimalaus 3,6 kv. m. ploto reikalavimo, jose netinkamai veikė ventiliacija. Be to, kamerose tualetas nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, todėl jose nuolat jausdavo namalonų kvapą. Taip pat pažymėjo, kad neturėjo galimybės skalbti drabužių ir jų džiovinti.

II

1. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–14).

2. Nurodė, kad pateikė duomenis apie kameras, kuriose Lukiškių TI-K buvo laikomas pareiškėjas (jų plotus, numerius ir kameroje su pareiškėju laikomų asmenų skaičių). Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengia kabelinę televiziją, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

3. Paaiškino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas teisės aktų reikalavimus atitinka.

4. Dėl ventiliacijos pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai higienos normų reikalavimus atitinka.

5. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kameros, todėl už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis.

6. Paaiškino, kad sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius yra sudarytos, vieną kartą per savaitę apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti kartą per savaitę, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis šiai paslaugai apmokėti. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ir paltus – vieną kartą per sezoną. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymų dėl nemokamos drabužių skalbimo paslaugos Lukiškių TI-K įregistruota nebuvo.

7. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui B. V. (B. V.) atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (b. l. 7–9) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo nusiskundimai perpildyta kamera atmestini kaip nepagrįsti.

Atsikreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 1 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 337 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 6 d. kameroje Nr. 288 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. spalio 8 d. iki 2017 m. spalio 25 d. kameroje Nr. 288 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 306 (2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 325 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 325 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d. kameroje Nr. 275 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 275 (2 asmenys kameroje); 2017 m. gruodžio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 254 (5 asmenys kameroje); nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 254 (9 asmenys kameroje); 2017 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 5 d. kamera Nr. 254 (9 asmenys); 2018 m. sausio 6 d. kamera Nr. 254 (8 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 7 d. kameroje 254 (9 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 8 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 9 d. iki sausio 12 d. kameroje Nr. 254 (9 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 13 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 254 (9 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 254 (6 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 19 d. kameroje Nr. 254 (7 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. sausio 25 d. kameroje Nr. 254 (9 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2018 m. sausio 29 d. kameroje Nr. (9 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 30 d. 2018 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); 2018 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 254 ( 7 asmenys kameroje); nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 254 (9 asmenys kameroje); nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 254 (9 asmenys kameroje); 2018 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 270 (2 asmenys kameroje); 2018 m. vasario 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 264 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 264 (2 asmenys kameroje); 2018 m. kovo 29 d. perkeltas į 1-ąją sekciją (18 asmenų kameroje); 2018 m. kovo 30 d. perkeltas į 3-ąją sekciją (11 asmenų kameroje); nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. 3-ojoje sekcijoje (12 asmenų kameroje).

Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 188 paras.

5. Pareiškėjas skunde teigė, jog kamerose, kuriose buvo laikomas nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl jose nuolat tvyrojo nemalonus kvapas.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, atskiros oro šalinimo sistemos įrengimo sanitariniame mazge nenustato. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) patikrinimo akto (b. l. 64-68) duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu HN 134:2015 17 punkto reikalavimų pažeidimų Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo nustatyta. Pažymėtina, jog kiti Lukiškių TI-K pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateikti patikrinimo aktai šio ginčo laikotarpiui nėra aktualūs.

6. Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K laikymo metu, neturėjo galimybės skalbti drabužių ir jų džiovinti.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pažymi, jog pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu, todėl atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstraktaus pobūdžio teiginius ir jie laikytini neįrodytais.

7. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 570 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo B. V. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 570 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo B. V. (B. V.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui B. V. (B. V.), gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 1 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis