- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- 1-162-1022/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29365-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą 2016 m. sausio 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. balandžio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 641 straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, galutine bausme - laivės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; 2017 m. balandžio 21 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis, 2017 m. birželio 13 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) antros laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - tyčia nemažiau dešimties kartų smogė kumščiu nukentėjusiajam A. V. į galvos ir veido sritį, o nukentėjusiajam išbėgus iš laiptinės, jį pasivijęs pargriovė ant žemės ir nemažiau keturių kartų spyrė kojomis jam į galvą, tuo padarydamas A. V. dešinio antakio žaizdą, sužalojimą sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad jis gyvena bute (duomenys neskelbtini), kartu su D. J., kuri turi sūnų E. J., kuriam yra 14 metų. 2017 m. birželio 13 d. vakare A. G. paskambino E. J. ir pasakė, kad jį gelbėtų, nes jį muša ir neišleidžia kažkokie du vyrai iš laiptinės. A. G. nieko nelaukęs atbėgo į to pačio namo kitą laiptinę, kurioje buvo E. J.. Laiptinėje jis matė vaikų, kiek tiksliai jų buvo negali pasakyti, gal trys, gal keturi ir du vyrus. Laiptinėje stovėjo du vyrai, kurie iš išvaizdos A. G. atrodė neblaivūs, o E. J. sėdėjo laiptinė ant laiptų tarp dviejų vyrų, atrodė išsigandęs. A. G. paklausė E. J., "kuris" tas vyras. Jis A. G. parodė pirštu į vieną iš vyriškių. Tada A. G. jam vieną kartą su delnu trenkė į veidą. A. G. paaiškino, kad jis tą vyriškį pasiėmė už rūbų ir nusivedė iš pirmo aukšto aikštelės prie laiptinės įėjimo lauko durų ir tada A. G. jam ten trenkė. Ar aplinkiniai tai matė, A. G. nežino. To vyro, kurį jis mušė nepažįsta, anksčiau nėra jo matęs. A. G. parodo, kad vėliau išeidamas dar gal kokį kartą ir spyrė vyriškiui, pataikė į pilvą ar į koją, dabar tiksliai nepamena. Po to vaikai išėjo iš laiptinės, o A. G. išėjo namo. Kitas vyriškis, kuris buvo kartu konflikto metu, stovėjo laiptinėje ir nieko nedarė, jų neskyrė ir nieko nesakė. Viskas vyko labai greitai. A. G. sudavė smūgius ir išėjo namo. A. G. teigia, kad tą dieną buvo blaivus ir neseniai grįžęs iš darbo. Vyriškis nuo A. G. niekur nebėgo, jis jo nesivijo. A. G. vyriškiui prie laiptinės įėjimo trenkė kartą į veidą ir vieną kartą įspyrė. Kodėl taip pasielgė, A. G. negali paaiškinti. Taip padarė impulsyviai, norėdamas apginti vaiką. Dėl tokio poelgio jis labai gailisi. (b. l. 124-125)
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. paaiškino, kad įvykio vakarą jis (duomenys neskelbtini) antroje laiptinėje ten buvusiam vyriškiui, kaip dabar jau žino A. V., sudavė vieną smūgį delnu kažkur į veido sritį. Į kurią vietą jam pataikė, tiksliai neprisimena. Tada jie abu laiptinėje susistumdė. A. G. norėjo su juo išsiaiškinti, kodėl jis neišleido jo sugyventinės vaiko iš laiptinės ir kodėl jam trenkė. A. G. paaiškino, kad jis nežino, ar laiptinėje stumdantis su A. V. jis nesudavė jam daugiau smūgių. Neprisimena todėl, kad buvo labai supykęs. Prie laiptinės pargriuvusiam A. V. A. G. spyrė, lygtais du kartus. Kur spirdamas jam pataikė, nežino. Taip elgėsi tik todėl, kad jam paskambino sugyventinės sūnus, kuris telefonu pasakė, kad jį laiptinėje muša kažkokie vyrai ir neišleidžia iš laiptinės. Prieš tai buvo atbėgę kažkokie vaikai ir pasakė, kad sugyventinės sūnų E. J. laiptinėje kažkas muša. Kas tie vaikai A. G. nepažįsta. A. G. paaiškino, kad vėliau E. J. jam sumuštas neatrodė, sužalojimų ant jo nematė. A. G. labai gailisi dėl tokio savo elgesio. A. G. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau jis labai abejoja, kad tiek daug smūgių jis nukentėjusiajam sudavė, nes jam buvo prakirstas tik antakis. Jokių kitų sužalojimų nukentėjusiajam nebuvo. (b. l. 131-132)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2017 m. birželio 13 d. apie 20.30 val. grįžęs iš sodo ir įėjęs į laiptinę užuodė kažkokį keistą kvapą, lyg deginamų degtukų ir lipo į viršų. Ties antru aukštu, laiptinėje ant laiptų pamatė tris nepažįstamus berniukus. Vienas jų gyvena kaimynystėje, dabar jau A. V. žino, kad jis yra E. J.. A. V. vaikus sudrausmino, kad jie nedegintų laiptinėje. Berniukams pasakė, kad dėl jų tokio elgesio, jiems iškvies policijos pareigūnus ir paskambino į BPC. Po to atsistojo laiptinės pirmame aukšte, kad tie vaikai nepasišalintų ir laukė atvykstant policijos pareigūnų. E. J. pradėjo sakyti A. V., kad "dabar tai jam bus" ir norėjo eiti lauk iš laiptinės, bet A. V. jam neleido išeiti. Smūgių A. V. vaikui nesudavė, tik uždėjęs delną jam ant krūtinės neišleido jo. Kiti du vaikai sėdėjo ant laiptų. E. J. pasiėmęs telefoną, palipęs aukštu aukščiau kažkam skambino. Kam jis skambino ir ką pasakė A. V. negirdėjo. Tada A. V. pasikvietė į laiptinę kaimynus iš 16 buto R. V. ir A. V.. Visi laukė policijos pareigūnų. Netrukus į laiptinę įėjo A. V. nepažįstamas vyriškis, kurį jis vėliau policijoje atpažino, t. y. A. G.. Vyriškis E. J. paklausė: "kuris". E. J. parodė į A. V.. Tada tas vyriškis, nieko nesakydamas, sudavė A. V. nemažiau dešimties smūgių kumščiu į galvos ir veido sritį. A. V. norėjo išbėgti iš laiptinės, tačiau vos tik išbėgo iš laiptinė, tas vyriškis jį prisivijęs pargriovė ant žemės ir nemažiau keturių kartų spyrė A. V. į galvą, kurią jis dengėsi rankomis. A. V. paaiškino, kad suduodamas smūgius vyriškis aplankstė A. V. regėjimo akinius. Jis juo apgadino, tačiau nešioti juos vis tiek galima, A. V. juos nešioja ir dabar. Akinių tvarkymas A. V. nekainavo. A. V. civilinio ieškinio byloje neteiks, tačiau nori, kad vyriškis jį sumušiąs, būtų nubaustas. (b. l. 19-29)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2017 m. birželio 13 d., vakare, kažkas paskambino į jo buto skambutį. Kai A. V. žmona R. V. atidarė buto duris ten buvo jų kaimynas A. V.. Žmona pakvietė A. V. ir jie abu išėjo į laiptinę. A. V. paaiškino, kad vaikai laiptinėje kažką degina ir dėl to jis paskambino į policiją. Laiptinėje iš tikrųjų smirdėjo lyg deginama plastmase ir buvo primėtyta degtukų. Išėjęs į laiptinę A. V. matė tarp pirmojo ir antrojo laiptinės aukštų, tris berniukus. Vienas buvo jų buvo iš kitos laiptinės E. J.. Berniukams A. V. pasakė, kad jie niekur neitų, kad kartu palauktų policijos. Tada tie berniukai palipo šiek tiek aukščiau ir netrūkus į laiptinę įbėgo kažkoks A. V. nepažįstamas vyriškis. Jis palipo kelias laiptų pakopas ir atsisukęs į berniukus paklausė: "kuris?'. Iš karto po to vyriškis puolė prie A. V. ir pradėjo jį mušti. Kažkas iš tų berniukų tikriausiai parodė į A. V., bet to A. V. tiksliai to nežino. Vyriškis A. V. puolė mušti kumščiais kažkur į veido sritį. Viskas vyko labai greitai. Kiek kartų vyriškis trenkė A. V., A. V. pasakyti negali, bet tikrai ne vieną kartą trenkė, jis trenkė jam daug daugiau kartų. A. V. žmona labai išsigando ir jis ją įvedė į butą, o pats išėjo į kiemą. Kieme A. V., lygtais buvo nukritęs ant žemės. Vyriškio prie jo nebebuvo. A. V. nuo suduotų smūgių nukrito akiniai, veidas buvo kruvinas. A. V. paaiškino, kad A. V. nei vienam iš berniukų smūgių nesudavė, bent jau jam matant. Tie vaikai visą laiką buvo beveik vienu aukštu aukščiau nei A. V., jo žmona bei A. V.. A. V. paaiškino, kad šio įvykio metu nukentėjo tik A. V.. (b. l. 40-41)
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. parodė, kad analogiškai kaip ir jos vyras A. V. bei A. V.. Ji paaiškino, kad jai nepažįstamas vyriškis įbėgęs į laiptinę paklausė berniukų: "kuris" ir tuoj pat puolė mušti A. V.. R. V. suprato, kad kažkas iš jų parodė į A. V.. Vyriškis A. V. mušė, lygtais rankomis, kažkur į veido sritį. R. V. matė, kad A. V. nukrito akiniai, kuriuos jis nešioja. Kiek smūgių vyriškis sudavė A. V. ji pasakyti negali. A. V. veidas po suduotų smūgių buvo kruvinas, iš kur tiksliai jam bėgo kraujas, ji nežino. R. V. labai išsigando, viskas vyko labai greitai. Ar vyriškis A. V. smūgius sudavė tik laiptinėje, ar jie buvo išėję į kiemą, ji pasakyti negali, nes nematė, kadangi įėjo į savo butą, o jos vyras dar ėjo prie A. V.. R. V. matant, A. V. nei vienam iš tų berniukų smūgių nesudavė. R. V. paaiškino, kad ji su A. V. kaimynystėje gyvena jau labai daug metų, maždaug apie 30 metų. Jis yra tvarkingas, kultūringas kaimynas ir niekada R. V. nėra mačiusi jo smurtaujant. (b. l. 43-44)
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba pardavėja. 2017 m. birželio 13 d. apie 20.50 val. jai būnant darbe, į parduotuvę atbėgo kažkokie vaikai ir atidarę parduotuvės duris pasakė, kad "E. sumušė dėdis". Tai pasakę vaikai, išbėgo iš parduotuvės. Buvo darbo pabaigą ir D. J. užrakinusi parduotuvę, puolė žiūrėti, kas nutiko. Netrukus jai paskambino policijos pareigūnai ir paprašė ateiti prie (duomenys neskelbtini) namo. Minėtame name D. J. ir gyvena. Atskubėjusi prie namų, ten rado policijos pareigūnus. D. J. 14 metų sūnus E. J. sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Pareigūnų D. J. klausė, kas nutiko, bet jie jai nieko nepaaiškino, sakė, kad viską paaiškins policijos komisariate. D. J. atsisėdusi į pareigūnų automobilį klausė savo sūnaus E. J., kas atsitiko. Vaikas buvo labai išsigandęs, sutrikęs. Vaikas automobilyje D. J. paaiškino, kad jis su draugais laiptinėje degino degtukus, sakė, kad atėjo kaimynas dėdė, kuris dėl to jo neišleido iš laiptinės, lygtais laikė prispaudęs. Būnant policijoje E. J. savo mamai pasakojo, kad kai kaimynas jį laikė laiptinėje, jis paskambino jos sugyventiniui A. G., kuris atėjo jo parsivesti į namus. E. J. D. J. pasakojo, kad A. G. atėjęs trenkė kaimynui, dėl to, kad jis jo, t. y. E. J., neišleido iš laiptinės. D. J. paaiškino, kad tiksliau visas aplinkybes vaikas galėtų pats papasakoti. Policijos pareigūnai tą vakarą D. J. su vaiku parsivežė į skyrių ir neapklausę maždaug po valandos laiko parvežė į namus. D. J. parodė, kad kaimynas neturėjo teisės savavališkai laikyti jos vaiko neišleisdamas iš laiptinės. Ji įsitikinusi, kad daryti tvarką ir drausminti, tam yra vaiko tėvai ir policija. D. J. nurodo, kad sugyventinis A. kaimynui sudavė, gindamas jos vaiką. D. J. manymu, už vaikus atsakingi yra jų tėvai. Policijos pareigūnai dėl D. J. sūnaus E. J. kažkokio netinkamo elgesio įvykio vakarą, jai administracinės teisės pažeidimo protokolo nesurašė, todėl ji supranta, kad įvykio vakarą jos vaikas būdamas laiptinėje nieko tokio ir nepadarė, dėl ko ją galėtų nubausti. (b. l. 46-47)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas E. J. parodė, kad 2017 m. vasarą, tiksliai laiko neprisimena, jis kartu su draugu P. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje degino degtukus. Į laiptinę atėjo E. J. nepažįstamas vyriškis. Jis pasakė, kad paskambins į policiją, dėl to, kad jie degina degtukus. E. J. jam pasakė, kad jis išmes degtukus ir ėjo lauk iš laiptinės. E. J. parodė, kad einant iš laiptinės tas vyriškis jam vieną kartą kumščiu trenkė į krūtinę ir jis nukrito ant laiptų. Trenkė neskaudžiai, bet kai krito buvo skaudžiai. Tada E. J. atsistojęs palipo į antrą laiptinės aukštą ir paskambino mamos draugui A. G.. Telefonu jam E. J. pasakė, kad jam vyriškis trenkė, pasakė, kur randasi, kad yra laiptinėje. Netrūkus į laiptinę atėjo A. G.. Vyriškis jau buvo paskambinęs į policiją dėl deginamų degtukų. Į laiptinę taip pat buvo išėję kaimynai iš pirmojo aukšto vyras ir moteris. E. J. jų nepažįsta. Kai vyriškis jam trenkė, tų kaimynų laiptinėje dar nebuvo ir jie to nematė. Kai A. G. atėjo į laiptinę, jis paklausęs E. J.: "kuris?", nieko nesakydamas delnu trenkė vyriškiui į žandikaulį. E. J. A. G. pasakė, kuris tas vyriškis jam prieš tai trenkė. Vyriškis po A. G. suduoto smūgio laiptinėje nukrito. Po to jie visi iš laiptinės pabėgo. A. G. vyriškiui sudavė tik vieną smūgį. (b. l. 50-51)
2017 m. birželio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio namo antroji laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini) mūriniame penkių aukštų name, kuris yra sujungtas su namu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17)
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. V. atpažino A. G., kaip asmenį, kuris jį sumušė. (b. l. 22-24)
Specialisto išvadoje Nr. G 1001/2017(04) atlikus kūno tyrimą nurodyta, kad A. V. nustatyta dešinio antakio žaizda. Nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 35)
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad A. G. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. kaltinamojo prisipažinimas ir apklausos protokoluose užfiksuotas jo paaiškinimų turinys, nukentėjusiojo A. V., nepilnamečio liudytojo E. J., liudytojų A. V., R. V., D. J. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, asmens parodymo atpažinti protokolas, specialisto išvada, kiti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad A. G. viešoje vietoje – 2017 m. birželio 13 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) antros laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, įžūliu elgesiu smurtavo nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu, dėl ko A. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad A. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. G. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis A. G. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko (b. l. 133-135).
Nukentėjusiajam A. V. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusysis A. V. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 137).
Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė praėjus vos daugiau nei mėnesiui po to kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (b. l. 64-115); kadangi A. G., veikdamas tiesiogine tyčia, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, jis, remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas; baustas administracine tvarka (b. l. 116-117); dirba (b. l. 128), VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre konsultuotas psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro 2000 m. gruodžio 1 d, 2001 m. balandžio 9 d., 2008 m. liepos 15 d., diagnozės – (duomenys neskelbtini) (b. l. 120); į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, nusprendė jam paskirti vieną iš BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant artimesnį BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. prisipažįsta esantis kaltas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126-127) – naikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimčiai) parų.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - areštą 20 (dvidešimčiai) parų.
A. G. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.