Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-292-853/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-22
Bylos Nr.
1-292-853/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07414-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Nukentėjusysis
A. G.
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-292-853/2020Proceso Nr. 1-01-1-07414-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 22 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Lilijai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Š. V., nukentėjusiajai A. G., kaltinamajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Mažeikių r. sav., pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, teistas, paskutinį kartą 2018 m. rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 80 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. vasario 19 d. apie 17.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 4-5 kartus sugyventinei A. G. į nugaros sritį, jai diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas.

Kaltinamasis V. K. dėl jam pareikšto kaltinimo teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis pusantro mėnesio gėrė, taip malšindamas nugaros skausmą, vietoj vaistų. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau įvykių aplinkybių neprisimena, nes buvo labai girtas. Patvirtino, jog su A. G. yra sugyventiniai apie du metus. Sutinka, kad galėjo sužaloti savo sugyventinę, nes taip sako sugyventinė, todėl jis kaltę pripažįsta visiškai. Tvirtina, jog dėl įvykio yra kaltas alkoholis. Jis su nukentėjusiąja yra susitaikęs, taip pat atlygino ligonių kasoms padarytą žalą. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusios. Su ieškiniu sutinka visiškai.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusioji bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo V. K. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

- 2020 m. vasario 19 d. 19.09 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK Nr. 012000091362, kuriame užfiksuota, kad pranešėja konfliktuoja su sugyventiniu, nutraukė pokalbį, prašė paskubėti, neprisistatė (1 t., b. l. 9-12);

- 2020 m. vasario 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pareiškėja A. G., parodė, kad apie metai laiko gyvena su sugyventiniu V. K.. Gyvena jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 19 d. apie 17.00 val. ji kartu su sugyventiniu V. K. grįžo namo. Kai grįžo namo, sugyventinis jau buvo išgėręs alkoholio. Namo jis dar parsinešė 1 litrą stipraus alaus. Jis sėdėjo virtuvėje ir nuolatos kažką kalbėjo. Ji iš pradžių į jį nekreipė dėmesio, kai netrukus jis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Taip pat jis pradėjo priekaištauti, kad ji gyvena iš jo pašalpos bei liepė grąžinti pinigus. Ji turėjo 70 eurų ir juos padėjo koridoriuje ant spintelės ir liepė jam juos pasiimti ir išeiti iš buto. Jai taip pasakius, jis atėjo į svetainės kambarį, kur ji tuo metu buvo ir priėjęs prie jos rankomis pradėjo ją mušti į įvairias kūno vietas. Bijodama, kad jai sužalos veidą, jį užsidengė, tad jo smūgių į veidą išvengė. Negalėdamas jai pataikyti į veidą, jis rankos kumščiais sudavė 4-5 smūgius į nugaros sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ant nugaros sužalojimų nesimato, tačiau jai iki dabar labai skauda. Sumušęs ją V. K. nuėjo į kitą kambarį ir ji tuo tarpu pasiėmė telefoną ir išbėgo iš buto į lauką, kur prie namo laiptinės paskambino policijai. Paskambinusi dar palaukė ir matė, kaip V. K. išėjo iš laiptinės ir nuėjo link Naftininkų g. 11 namo. Tarp jos ir sugyventinio konfliktai vyksta nebe pirmą kartą, ankščiau yra 2 kartus kvietusi policijos pareigūnus, tačiau ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo, kadangi buvo įvykę tik žodiniai konfliktai. Prašo ją sumušusį asmenį nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 13-18);

- 2020 m. vasario 20 d. VšĮ „Mažeikių ligoninė“ gydytojo išrašu, kuriame nurodoma, kad 2020 m. vasario 20 d. 07.52 val. A. G. atvykusi skundėsi, kad 2020 m. vasario 19 d. buvo sumušta sugyventinio, gydytojo apžiūros metu jai nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas (1 t., b. l. 27-28);

- 2020 m. kovo 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistės K. Š. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. G. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra. VšĮ „Mažeikių ligoninėje“ 2020 m. vasario 20 d. nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia skausmine simptomatika bei sąvoka „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (1 t., b. l. 36-37);

- 2020 m. vasario 27 d. akistatos tarp A. G. ir V. K. metu, kur abu liko prie savo ankstesnių pozicijų, V. K. nurodė, kad jis nieko nepadaręs, neturintis ko prisipažinti (1 t., b. l. 143-145);

- 2020 m. kovo 23 d. surašytu įtariamojo V. K. ir nukentėjusiosios A. G. susitaikymo protokolu (1 t., b. l. 147);

- 2020 m. balandžio 9 d. V. K. atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą 33,58 Eur žalą (1 t., b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo V. K. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo V. K. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, kadangi jis savo aktyviais veiksmais, t. y. mušdamas rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 4-5 kartus nukentėjusiajai A. G. į nugaros sritį, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sugyventinei A. G..

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios bei savo noru atlygino padarytą žalą (atlygino privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 33,58 Eur žalą (1 t., b. l. 74; 2 t., b. l. 12) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog girtumas turėjo įtakos jo veiksmams) bei veiką padarė recidyvistas (veika padaryta neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skiriant kaltinamajam V. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamasis V. K. anksčiau teismo teistas (1 t., b. l. 94-98), bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 81-93), administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (1 t., b. l. 99-124), nedirbantis (1 t., b. l. 125), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 126), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (1 t., b. l. 129).

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis V. K. būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, bausmę atlikęs vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė, iš dalies yra atlyginęs padarytą žalą, veika laikytina atsitiktinė, turi pagrindo manyti, kad V. K. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktai) bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 67 straipsnio 3 dalis ir 72² straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu prokuroras teismo prašė įpareigoti kaltinamąjį per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau teismas įvertindamas, kad kaltinamasis V. K. turi sveikatos problemų (skundžiasi stuburo skausmais ir teigia turėjęs ilgą laiką nedarbingumo pažymėjimą, patvirtinantį, jog negali dirbti), ir jis dėl sveikatos būklės negalės įvykdyti įpareigojimo neatlygintinai dirbti, neskiria kaltinamajam įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Ikiteisminio nagrinėjimo metu 2020 m. vasario 26 d. nutarimu V. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios A. G.; nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nuketėjusiąja; nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškintina kaltinamajam, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškintina kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

2020 m. balandžio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškė 223,60 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį (1 t., b. l. 44-46). Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys dėl Valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytos žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nes dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sužalota nukentėjusioji A. G., kuri buvo nedarbinga nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. kovo 16 d. (1 t., b. l. 47, 48). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius A. G. apskaičiavo ir išmokėjo ligos išmoką iš viso 223,60 Eur (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

2020 m. kovo 25 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 33,58 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 58-59). 2020 m. balandžio 9 d. kaltinamasis V. K. atlygino 33,58 Eur žalą Valstybinei ligonių kasai prie SAM (1 t., b. l. 74). 2020 m. gegužės 27 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio, kadangi 33,58 Eur žala buvo atlyginta (2 t., b. l. 12). Vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas <...>. Atsižvelgiant į tai, jog civilinio ieškovo atstovas pareiškė, jog civilinio ieškinio atsisako, tai civilinis procesas baudžiamojoje byloje pagal Šiaulių teritorinė ligonių kasos ieškinį nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti sumažintą bausmę laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. K. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijos įstaigoje bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios A. G.; nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nuketėjusiąja; nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti V. K., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

Išaiškinti V. K., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. K. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 223,60 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 60 centų) turtinės žalos.

Nutraukti procesą dėl 2020 m. kovo 25 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Andželika Butkuvienė