- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1061-324/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Antanas Burdulis, Neringa Venckienė
- Trečiasis asmuo
- K. Z.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“
- Atsakovas
- draudimo uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos garantas“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko ir Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Tomui Bukeliui, atsakovo atstovei Ainei Staškūnaitei, trečiajam asmeniui K. Z., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-502-638/2008 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“ ieškinį atsakovui draudimo uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos garantas“, trečiajam asmeniui K. Z. dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7102,91 Lt draudimo išmoką, 749,04 Lt delspinigių, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad galiojant 2006 m. rugsėjo 11 d. sudarytai automobilio MAZDA 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarčiai, 2006 m. rugsėjo 14 d. įvyko draudiminis įvykis – avarija, kurios metu automobilis buvo sugadintas. 2006 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonę apžiūrėjo atsakovo darbuotojas. Atsakovas išmokėjo 6192 Lt draudimo išmoką. Ieškovo užsakymu 2006 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonę įvertinusi UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ nustatė, kad automobilio remonto kaštai yra 13395,59 Lt. 2006 m spalio 19 d. atsakovas buvo pakviestas papildomai apžiūrėti sugadintą automobilį. Jo atstovui buvo parodytos detalės, kurios buvo pakeistos, tačiau atsakovas papildomų gedimų nenustatė ir, motyvuodamas Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 018 15.5 ir 18.1 punktų pažeidimu, atsisakė išmokėti papildomą 7102,91 Lt draudimo išmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad sudarydamas draudimo sutartį ieškovas sutiko su atsakovo parengtomis taisyklėmis, pagal kurias sugadintą transporto priemonę defektuoja draudiko atstovas. Tokiu būdu šalys susitarė dėl žalos nustatymo tvarkos ir privalėjo jos laikytis. Sprendė, kad draudiko įpareigojimas mokėti išmoką pagal turto vertintojo išvadą, gautą apžiūrint automobilį ne draudiko atstovui, pažeistų šalių sutartas taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Pažeidžiant CK 6.193 straipsnį, netinkamai aiškinti Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 018 15.5 ir 18.1 punktai. Taisyklių 18.1 punkto pažeidimas nebuvo padarytas, nes automobilis buvo pateiktas draudiko atstovo apžiūrai tuoj po įvykio. Pagal Taisyklių 15.5 punktą, naujai paaiškėjusiais defektais laikomi tie, kurie neužfiksuoti pirminės apžiūros akte. Pirminėje apžiūroje atsakovo atstovas konstatavo važiuoklės pažeidimą, įrašė pastabą „papildomus važiuoklės defektus nustatyti remonto metu“. Vadovaujantis šia pastaba, važiuoklės defektus turėjo nustatyti ieškovas ir apie tai informuoti draudiką, todėl jie negali būti laikomi naujais.
Nesivadovauta Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 ir 6 dalimis. Draudikas, pirminės apžiūros metu nustatęs važiuoklės pažeidimą ir nebūdamas įsitikinęs jo mastu, turėjo organizuoti šio defekto masto tyrimą savo aktyviais veiksmais ir taip surinkti įrodymus dėl draudimo išmokos dydžio. To nepadaręs, negali remtis aplinkybe, kad technologiškai neįmanoma nustatyti važiuoklės pažeidimo priežasčių, fiziškai neišėmus atskirų jos detalių.
Pažeisti CPK 265 ir 270 straipsniai, nes sprendime nepasisakyta dėl draudiminio įvykio metu kilusios žalos dydžio.
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad automobilis pirmiausiai buvo suremontuotas, o vėliau parodytas draudikui. Dėl to draudikas prarado galimybę įsitikinti papildomų, naujų ar paslėptų sugadinimų tikrumu, jų apimtimi. Pagal draudimo įstatymo 82 straipsnį draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Dėl aplinkybės, kad draudikas niekada negali būti tikras, jog pirminės apžiūros metu nustatyti visi sugadinimai, draudimo taisyklėse bei apžiūros defektiniame akte numatyta taisyklė dėl naujai išaiškėjusių sugadinimų. Paslėptų sugadinimų ieškojimas yra draudėjo teisė, o ne draudiko pareiga. Draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis transporto priemonės apžiūros aktu (defektiniu aktu), o ne nepriklausomų vertintojų išvada.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Tikslindamas apeliacinio skundo argumentą dėl nenustatyto papildomai atsiradusios žalos dydžio ieškovo atstovas paaiškino, kad teismas turėjo pasisakyti, ar ši ieškinio dalis įrodyta, ir priklausomai nuo to spręsti apie ieškinio pagrįstumą. Atsakovo atstovė teigė, jog ši aplinkybė nėra reikšminga. Atsakovas nežino, ar papildomas remontas buvo būtinas, nes jam nebuvo suteikta galimybė sutartyje numatyta tvarka įsitikinti papildomų gedimų buvimu.
Trečiojo asmens nuomone, ieškovas nepagrįstai siekia pasipelnyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Šalių tarpusavio teises ir pareigas nustato draudimo sutartis. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 018, esančių neatskiriama draudimo sutarties dalimi, 15.5 punktas nustatė, kad draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis surašytu draudiminio įvykio aktu. Sugadintą transporto priemonę defektuoja draudėjo atstovas. Transporto priemonės remonto metu išaiškėjus paslėptiems sugadinimams, nenustatytiems transporto priemonės detektavimo metu, draudėjas apie tai privalo raštu informuoti draudiką. To nepadarius, draudimo išmoka už paminėtus sugadinimus nėra mokama. Pagal Taisyklių 18.1 punktą draudimo išmoka nemokama, jei draudėjas neparodė draudikui draudiminio įvykio metu sugadintos transporto priemonės iki remonto.
Iš šių susitarimų darytina išvada, kad draudikas įsipareigojo atlyginti tik realiai egzistavusių sugadinimų, kurių buvimas patvirtinamas draudiko atliktu detektavimo aktu, šalinimo išlaidas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog, pirminėje transporto priemonės apžiūroje draudiko atstovui konstatavus važiuoklės pažeidimą ir įrašius pastabą dėl papildomų važiuoklės defektų nustatymo remonto metu, pakankamas draudiko informavimas apie pastaruosius yra draudėjo pranešimas, transporto priemonę suremontavus. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo nurodytos technologinės paslėptų sugadinimų atskleidimo pusės, tačiau ta aplinkybė, kad kai kurių detalių sugadinimo negalima atskleisti pirminės apžiūros metu, neatleidžia draudėjo nuo Taisyklių 15.5 punkte nustatytos pareigos apie pastebėtus papildomus defektus raštu pranešti draudėjui. Ieškovas, manydamas, kad papildomų defektų nustatymui draudiko atstovas prie remontuojamo automobilio turėtų praleisti dvi dienas, pripažįsta raštu apie juos prieš detalių pakeitimą draudiko neinformavęs. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad draudiko atstovas 2006 m. spalio 19 d. buvo pakviestas papildomai apžiūrėti automobilį, tačiau tuo metu sugadintos detalės jau buvo išimtos iš automobilio. Detalių keitimo metu draudiko atstovas nedalyvavo, todėl apygardos teismas sutinka su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada apie tai, kad draudikas neturėjo galimybės įsitikinti, ar jam rodomos detalės yra tikrai išimtos iš ginčo automobilio, o papildomas remontas susijęs su draudiminiu įvykiu. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nesilaikė draudimo taisyklėse nustatytos žalos nustatymo tvarkos ir prievolės parodyti draudikui automobilį iki remonto pradžios, todėl ieškovas neįrodė, jog po pirmosios apžiūros automobilyje buvo rasta su draudiminiu įvykiu susijusių papildomų gedimų. Ieškovas pripažįsta, kad technologiškai neįmanoma nustatyti važiuoklės pažeidimo priežasčių, fiziškai neišėmus atskirų jos detalių, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu apie nepakankamą draudiko aktyvumą, išaiškinant papildomus defektus. Įrašydamas pastabą apie tokius defektus, atsakovas numatė jų buvimo galimybę, tačiau dėl technologinių jų atskleidimo priežasčių to nebuvo galima konstatuoti per pirminę apžiūrą. Ieškovas automobilį remontavo savo pasirinktoje įmonėje, todėl bet kokiu atveju aktyvūs draudiko veiksmai, aiškinantis papildomus defektus, yra neatsiejamai susiję su draudėjo pranešimu apie remonto metu pastebimus papildomus transporto priemonės sugadinimus. To nepadarius, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo draudėjo nesilaikytų sutartinių įsipareigojimų faktą, pagal taisyklių 18.1 punktą sudarantį pagrindą nemokėti draudimo išmokos.
Papildomų gedimų fakto patikrinimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškinio dalykas – iš sutartinių santykių kylantis reikalavimas sumokėti papildomą draudimo išmoką, kurios faktą ir kaštus ieškovas įrodinėja UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ išvadomis. Draudimo sutartimi atsakovas yra prisiėmęs įsipareigojimą sumokėti ne bet kokias, o draudiminio įvykio metu atsiradusias transporto priemonės gedimų šalinimo išlaidas. Nustatydamos, kad gedimai privalo būti konstatuoti draudiko, sutarties šalys susitarė dėl gedimų įrodymo būdo ir numatė pastarojo susitarimo nesilaikymo pasekmes. Šio susitarimo ieškovas nesilaikė, todėl atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką nepažeidžia draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ( CPK 177 straipsnio. 4 d., 178 straipsnis )
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė apeliaciniame skunde nurodytas materialinės teisės normas bei CPK 185 straipsnio nuostatas, padarė teisingą išvadą apie ieškinio nepagrįstumą, todėl skundžiamas sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, 2008 m. birželio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.