Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2013-04-05 · Byla Nr. A2.1.-836-889/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-04-05
Bylos Nr.
A2.1.-836-889/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00603-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Pažeidėjas
U. N.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.1.-836-889/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00603-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 40.1.1.; 40.1.2.; 52.3. (S)
Protokolo Nr. 0663-0163KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. balandžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, institucijos, surašiusios protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos atstovui J. V. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam U. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje U. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

U. N. 2013-02-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad V. M. būtų leista dirbti projektų vadovo pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ apytiksliai laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2012-12-16. Minėtu laikotarpiu V. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“- siųsdavo el. paštu baldinių medžiagų bei detalių užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“, važiuodavo į Vilnių (2012-12-03, 2012-09-06) parvežti UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytų medienos baldinių plokščių ir kitų detalių baldų gamybai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo funkcijų V. M. tarėsi su U. N.. Darbo sutartis su V. M. sudaryta 2012-12-17. Nesudarymas darbo sutarties su V. M. bei nepranešdamas VSDFV apie V. M. įdarbinimą (laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėn., iki 2012-12-16). Tuo U. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio numatytas darbo sutarties sudarymo taisykles.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas J. V. P. paaiškino, kad Klaipėdos darbo inspekcijoje buvo gautas pranešimas dėl nelegalaus darbo. Buvo apklaustas U. N., P. B., V. B.. U. N. paaiškino, kad V. M. buvo atvykęs pas jį tartis dėl darbo sąlygų. Darbo inspekcijai buvo pateikti dokumentai iš kurių matėsi, kad pasirašė V. M.. Kad buvo važiuota į Vilnių pavirtino visi liudytojai. 2012 m. balandžio mėn. buvo pateiktas pirmas laiškas dėl nelegalaus darbo fakto. Liudininkai paaiškino, kad V. M. nebuvo geras savo srities žinovas. V. M. buvo pagaminti baldai už darbą. Tą informaciją pavirtino visi liudytojai, išskyrus V. B.. Jų manymu įmonėje buvo nelegalus darbas atliekamas. 2012-12-17 buvo įdarbintas V. M.. Buvo sutartas atlygis, kad gaus spintelę už tam tikrus darbus. Kažkam atsitikus buvo sudaryta darbo sutartis su V. M., kad dirbs 5 val. per savaitę. Nuoseklus bendradarbiavimas prasidėjo žiemą, kai pradėjo važinėtis ir vežti prekes. Laiko, kad pažeidimas yra padarytas nuo 2012-12-01 iki 2012-12-17. Prašo skirti baudą sankcijos ribose.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas U. N. padaręs teisės pažeidimą neprisipažino ir parodė, kad įmonė veikia nuo 2008 m. gruodžio mėn., 2013 m. vasario mėn., yra priduoti dokumentai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byla dar neiškelta. V. M. yra jo senas draugas. Nurodo, kad projektuoja baldus ir ieškojo žmogaus projektavimui. Nurodo, kad V. M. buvo sukurtas elektroninis paštas apie 2012 m. kovo mėn. ar 2012 m. balandžio mėn., buvo paimtas telefono abonentas V. M., kūrė jam darbo vietą įmonėje, stumdė baldus, ruošė kompiuterį. Tarėsi, kad jis užsakys medžiagas ir prižiūrės, kad jas gautu laiku, bei prižiūrės darbininkus. Susitiko po darbo su V. M. aprodyti darbo vietos ir jam viską aiškino, ką reikės daryti, tačiau V. M. sakė, kad jam tai gali būti per sunku. Jis prašė padaryti vonioje spintelę už kelis nuvažiavimus. Bet tos spintelės nebuvo nepadarytos. Įmonė kitos pašto dėžutės neturėjo. Paštas buvo sukurtas, tam, kad geriau viskas būtų įmonėje administruojama. 2012 m. gruodžio mėn. V. M. važiavo pasiimti plokščių Į Vilnių. V. M. buvo įteikta pasirašyti sąskaitą 20 000 Lt, sąskaita buvo įteikta asmeniui kuris dar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Nurodo, kad tai viskas įvyko dėl pinigų. V. M. turėjo bendrauti tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis važiavo su jo automobiliu parvežti plokščių. Nurodo, kad elektroniniu paštu galėjo naudotis jis, P. B. ir M. N.. Galvojo, kad V. M. dirbs pas juos. Pašto dėžutės nepanaikino dėl piniginių reikalų. V. B. laiškus rašė jis. Nežino ar kitas asmuo galėjo siųsti laiškus iš V. M. el. pašto. Po el. pašto būdavo skambutis. Bendravo su visais trim V. M. galėjo bendrauti su „B. M.“. Mano, kad V. M. galėjo bendrauti su kitomis įmonėmis. Nurodė, kad jie nematė reikalo jo darbinti anksčiau iki 2012-12-17. V. M. iki šiol pas juos dirba ir už jį moku mokesčius Sodrai, nors jis faktiškai nedirba.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. bei 2013-01-17 paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo direktorius ir akcininkas. V. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-12-17 iki to laiko jokių darbinių reikalų neatliko ir nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš (duomenys neskelbtini) laiškus rašė U. N. kartais ir jis P. B.. Nurodo, kad kažkur 2012 m. gruodžio mėnesį jų prašymų V. M. į Vilnių važiavo parvežti medžiagų, pasiskolintu mikroautobusu. Nurodo, kad į Vilnių važiavo kaip jo asmeninis draugas. Atlyginimo už tai negavo. Taip pat nurodo, kad U. N. jam žinomas nuo senų laikų. Nurodo, kad pas juos buvo atėjęs V. M. ir jam buvo paaiškinta dėl būsimo darbo, ką reikės daryti. Kitą dieną jis pasakė, kad šis darbas ne jam. Pradžioje galvojo, kad V. M. dirbs vadybininku ir ieškos klientų. V. M. realiai nedirbo. V. M. buvo darbui paruoštas kompiuteris. Su juo buvo tartasi, kad už parvežimą jam bus padaryta spintelė, bet ji jam nebuvo padaryta. Po 2012 m. balandžio mėn. V. M. nematė. Buvo sukurtas elektroninis paštas įmonei. Jų elektroniniai paštai sujungti „Outlook“. Nepamena, kas tą laišką rašė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. nurodė, kad 2012 m. balandžio mėn., buvo kalba su U. N. dėl darbo. Po to ilgą laiką bendravo su V. M.. Kai paprašė pasirašyti ant sąskaitų, pasakė, kad jis yra nedirbantis įmonėje. Su U. N. bendravo kiekvieną mėnesį. V. M. atvažiuodavo pas jį, su juo kalbėdavo ir telefonu. Jis ir siųsdavo laiškus el. paštu. Po el. paštu buvo skambutis, klausdavo ar gavo el. paštą. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. 2012 m. gruodžio mėn. sužinojo, kad jis dirba nelegaliai. Dalį prekių siųsdavo per „DPD“, gal kokius 5-6 kartus buvo atvykęs V. M..

Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. gruodžio mėn. P. B. yra jo draugas, o U. N. nepažinojo prieš įsidarbinant į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vladą jis buvau matęs keletą kartų, buvo prašytas P. B. paimti lentas 2012 m. gruodžio mėn. pabaigoje iš Vilniaus. P. B. pasiūlė 2012 m. pavasarį ateiti dirbti pardavimų vadybininku, atlyginimas tuo metu nebuvo siūlomas, buvo tariamasi, tik dėl procentų nuo užsakymų. Dėl paskui darbo buvo tariamasi su direktoriumi. Per savaitgalį apsisprendė ir atsisakė dirbti, nes apie baldus nieko nežinojo, ir apie jų sukonstravimą, nieko neišmanė. Nurodė, kad žino, kad pašto dėžutė buvo jo vardu sukurta, bet ja nei karto nesinaudojo. 2012 m. gruodžio mėn., antroje pusėje oficialiai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paprašytas P. B. važiavo į Vilnių paimti lentų, iš viso važiavo 3-4 kartus. Nurodė, kad kažkieno skolinta mašina važiavo paimti lentų į Vilnių. Už parvežimą, nieko negavo buvo tartasi dėl spintelės gamybos, bet nieko negavo. Kuro užpildavo įmonė. Nuvykęs į Vilnių neprisistatydavo, kas esąs. Jis paskambindavo ir susitardavo, kad atvyks. Telefoną buvo davusi įmonė susisiekti Vilniuje paimti lentas. Telefono numerio nepamena. Nurodė, kad jis pats atvežė prekes, jas įsidėjo. Jam davė PVM sąskaitą – faktūrą, jam buvo keista, nes iki tol nieko nepasirašinėdavo. Pasitikėdamas žmogumi neskaitė, ką pasirašė. Vėliau pagalvojęs paskambino P. B. paklausti, kodėl jis turi pasirašinėti ant dokumentų, jis pasakė, kad neturi teisės pasirašyti nes nedirba. Nurodė, kad pasirašė tik vieną kartą 2012 m. gruodžio mėn., daugiau jokių dokumentų nėra pasirašęs. Prekes pasiėmė iš V. B. ir atidavė jas parvežęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam sukurtu el. paštu nei karto nesinaudojo ir jokių laiškų nesiuntė. Nurodė, kad jam sakė, kad yra sukurta jo vardu pašto dėžutė, bet jis ja nesinaudojo. Nurodė, kad nesiejo jokių planų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu jis dirba pusantro mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo 2012 m. pavasarį, ir dar keletą kartų yra buvęs. Į Vilnių važiavo P. B. ir U. N. prašomas, nes jie būdavo visada kartu.

U. N. kaltė, padarius administracinės teisės pažeidimą, yra visiškai įrodyta byloje surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo 2013-02-08 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4), Sodros duomenimis dėl nelegalaus darbų fakto nustatymo užklausos pažyma (b.l.8-9), U. N. 2013-01-17 paaiškinimu (b.l.5), P. B. 2013-01-21 paaiškinimu (b.l.6), V. M. 2013-01-16 -2013-01-28 paaiškinimais (b.l. 7, 10), PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14), bei kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga.

ATPK 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. DK 98 str. 1 d. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu), dirbamas darbas nesudarius darbo sutarties, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. DK 99 str. numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 95 str.); darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą); darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą; darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu; darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (2005 m. "Administracinių teismų praktika" Nr. 7) nurodė, kad esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo 17.1 punktas numato, kad draudėjas privalo pateikti nurodytos formos pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Taisyklių 16.3, 16.9, 16.12 ir 16.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, nustatytos formos pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius U. N. leido V. M. dirbti nesudarius darbo sutarties, bei tai darė nepranešęs apie tai nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Oficialūs duomenys patvirtina, kad apie V. M. įdarbinimą SODROS teritoriniam skyriui buvo pranešta tik 2012-12-17, nors laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2012-12-16 V. M. jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina ir pateiktos 2012-12-03 sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad šiuo laikotarpiu V. M. dirbo nesudarę darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ant PVM sąskaitos faktūros yra V. M. parašas. Tokiu būdu įrodyta, kad iki tol nuo 2012-12-01 iki 2012-12-16 V. M. dirbo pažeidžiant įstatymo nuostatas apie jo įdarbinimo pranešimą, už ką pagal pareigas įmonėje buvo atsakingas direktorius U. N.. Tokiu būdu jis kaip įmonės vadovas nebuvo rūpestingas ir neužtikrino, kad jo įmonėje dirbtų tik tie asmenys, su kuriais darbo sutartis yra sudaryta įstatymo numatyta tvarka ir sąlygomis apie tai tinkamai informuojant SODRĄ. Byloje nėra pakankami įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad V. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio iki 2012 m. lapkričio mėnesio, todėl visos abejonės yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir V. M. nelegalus darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo laikotarpiu laikytinas neįrodytu.

Jeigu tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato, tai gali būti civilinių teisinių santykių požymis. Nagrinėjamos bylos medžiaga įrodyta, kad V. M. prieš įsidarbinant atliko jam pavestus darbus, ko pasėkoje V. M. 2012 m. gruodžio mėnesį direktoriaus prašymu į Vilnių važiavo parvežti medžiagų, pasiskolintu mikroautobusu, t.y. atliko direktoriaus pavestas darbo funkcijas. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojas V. B., teismo posėdžio metu nurodydamas, kad su U. N. bendravo kiekvieną mėnesį. V. M. atvažiuodavo pas jį, su juo kalbėdavo ir telefonu. Jis ir siųsdavo laiškus el. paštu. Po el. paštu buvo skambutis, klausdavo ar gavo el. paštą. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. 2012 m. gruodžio mėn. sužinojo, kad jis dirba nelegaliai. Dalį prekių siųsdavo per „DPD“, 5-6 kartus buvo atvykęs V. M.. Tačiau aplinkybė, tai, kad darbdavys ir dirbantysis susitarė, jog už darbą nemokama arba faktiškai už darbą nemokama, taip pat nepaneigtų to, kad tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 3 dalį darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus minimaliuosius dydžius, o Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnio 2 dalis draudžia šalims nustatyti tokias darbo sąlygas, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Pabrėžtina, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais, todėl atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, bei į V. M. dirbamo darbo pobūdį, be to į tai, kad dirbama buvo pakankamai ilgą laiką, ir akivaizdu, kad nemokamai dirbamas darbas negali būti atliekamas, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju buvo dirbamas atlygintinas darbas. Bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažadėjo V. M. pagaminti spintelę namams.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad V. M. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o UAB “ (duomenys neskelbtini) ” direktorius U. N., leidęs jam dirbti 2012-12-01 – 2012-12-16 dienomis, nesudaręs su juo darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jo darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad U. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje duomenų, kad U. N. anksčiau būtų buvęs baustas už analogišką veiką, todėl jam skirtina minimali įstatymo sankcijoje numatyta bauda.

LR ATPK 41 str. 5 d. nustatyta tvarka apie nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., 286-287 str., teismas,

nutari a:

U. N. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. skirti 3 000 litų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401.

Nutarimui įsiteisėjus, apie nuobaudos pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Milda Valiulytė