- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- eI-1680-463/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04570-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- V. E. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. E. T. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. E. T. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Ministerija) 3 647,93 Eur netesybų.
Paaiškino, kad pakeliui į darbą 2018 m. birželio 14 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 28 d. pareiškėjai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pareiškėja iš pareigų Ministerijoje buvo atleista 2018 m. birželio 30 d., tačiau Ministerija uždelsė atsiskaityti. Dalis pareiškėjai priklausančių lėšų buvo išmokėta ne atleidimo dieną, o kitą darbo dieną po savaitgalio, t. y. 2018 m. liepos 2 d. Dėl aplaidaus savo pareigų vykdymo Ministerija nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą tyrimo aktą pareiškėjai įteikė praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo atleidimo dienos, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – VSDFV) perdavė tik 2018 m. rugsėjo 13 d., dėl ko pareiškėja galutinį atsiskaitymą už nelaimingą atsitikimą darbe gavo tik 2018 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėja kelis kartus kreipėsi į Ministeriją su prašymu išmokėti netesybas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d., tačiau Ministerija vilkina sprendimą ir neteikia paaiškinimų, kaip apskaičiavo pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį, kurio pagrindu buvo skaičiuojamos išeitinės išmoka ir bedarbio išmokos, vengia mokėti nustatytas netesybas. Atkreipia dėmesį, kad 2018 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. A1-31 taikomas nepasibaigusiems darbo santykiams, o ne jau pasibaigusiems darbo santykiams. Pagal pareiškėjos paskaičiavimus, jai turėjo būti išmokėta 3 500,00 Eur dydžio išeitinė išmoka, tačiau Ministerija jai išmokėjo tik 3 214,28 Eur, t. y. kas mėnesį neišmokėjo ir iki šiol delsia išmokėti apytiksliai po 71,00 Eur. Atitinkamai bedarbio išmoka pareiškėjai turi būti mokama 56,00 Eur didesnė nei mokama šiuo metu. Bendra netesybų suma, kurią Ministerija turi sumokėti pareiškėjai, yra 3 647,93 Eur.
Atsiliepimas
Ministerija atsiliepimu prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Paaiškino, kad 2018 m. birželio 21 d. gavo pareiškėjos pranešimą dėl 2018 m. birželio 14 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo į darbą. 2018 m. birželio 30 d. pareiškėja buvo atleista iš Ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų. Ministerija 2018 m. liepos 20 d. raštu kreipėsi į VšĮ Centro polikliniką dėl pažymos apie pareiškėjos sveikatos pakenkimą. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Ministerija gavo iš VšĮ Centro poliklinikos 2018 m. liepos 26 d. pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą. Pareiškėjos pateiktame pranešime nebuvo nurodyti asmeniniai duomenys, kurie buvo būtini pildant nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktą, todėl Ministerija kreipėsi į pareiškėją dėl šių duomenų pateikimo. 2018 m. rugpjūčio 28 d. pateikė šiuos trūkstamus dokumentus. Ministerija 2018 m. rugsėjo 6 d. pasirašytinai įteikė Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktą Nr. 15, kuris 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo patvirtintas Ministerijos kanclerio. 2018 m. rugsėjo 13 d. VSDFV Vilniaus skyriui ir Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui pateikė visą pareiškėjos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą tyrimo medžiagą. Atitinkamai VSDFV Vilniaus skyrius priėmė 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl pareiškėjos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, kuriuo nusprendė pareiškėjai įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir išmokėti pareiškėjai 158,79 Eur. Ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. A1-31 ir susiedama tai, kad VSDFV Vilniaus skyriui buvo pavėluotai pateikti dokumentai, išmokėjo pareiškėjai 7,14 Eur netesybų už 64 kalendorines dienas, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (159,47 * 64 * 0,07). Tai atitinka sąžiningumo ir atsakingumo elgesio standartą. Visgi, Ministerija nurodo, jog, jeigu būtų nuspręsta, kad pareiškėjai netesybos turi būti mokamas vadovaujantis Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, netesybos turėtų būti skaičiuojamos už 64 kalendorines dienas, t. y. už 2,13 mėn. ir sudarytų mokėtinų 339,67 Eur netesybų (159,47 * 2,13). Ministerijos vertinimu, pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti netesybas, susijusias su nelaimingo atsitikimo ištyrimu, Ministerijai neturėtų būti adresuojamas, kadangi išmokas, susijusias su pareiškėjos nelaimingu atsitikimu darbe, mokėjo ne Ministerija, o VSDFV Vilniaus skyrius. Minėtų netesybų priteisimas prieštarautų proporcingumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principams. Ministerija sutinka sumokėti 1 698,25 Eur netesybų, t. y. 1 358,58 Eur netesybų, susijusių su nepagrįstai sumažinta 4 mėnesių išeitine ir 339,67 Eur netesybų, susijusių su nelaimingo atsitikimo ištyrimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje keliamas klausimas dėl netesybų priteisimo pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Darbo kodeksas, kurio 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Atitinkamai Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Dėl administracinės bylos dalies nutraukimo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo, išskyrus ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad rengiantis bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pareiškėja pateikė 2019 m. vasario 1 d. rašytinius paaiškinimus, kuriais, be kita ko, išreiškė valią atsiimti skundo reikalavimą dėl netesybų, susijusių su bedarbio išmoka, priteisimo. Įpareigojus pareiškėją patikslinti savo išreikštą valią dėl skundo reikalavimų atsiėmimo, pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė skundo dalies dėl reikalavimų, susijusių su bedarbio išmoka.
Įvertinus šias faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad pareiškėjos atsisakymas nuo skundo dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Įvertinus pareiškėjos pateikto pareiškimo dėl skundo dalies atsisakymo turinį nustatyta, kad pareiškėjai yra žinomos bylos dalies nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių nutraukti bylą dalyje dėl skundo reikalavimo priteisti netesybas, susijusias su bedarbio išmoka.
Pareiškėjai išaiškintina, kad nutraukus nurodytą bylos dalį dėl jos vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Nutraukus administracinės bylos dalį dėl netesybų, susijusių su bedarbio išmoka, priteisimo, toliau nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl netesybų, susijusių su nepagrįstai sumažinta išeitine 4 mėnesių išmoka ir nelaimingo atsitikimo darbe ištyrimu, priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl netesybų, susijusių su nepagrįstai sumažinta išeitine 4 mėnesių išmoka, priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad rengiantis bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pareiškėja pateikė 2019 m. vasario 1 d. rašytinius paaiškinimus, kuriais, be kita ko, sutiko su Ministerijos apskaičiuota netesybų, susijusių su nepagrįstai sumažinta išeitine 4 mėnesių išmoka, suma. Atitinkamai teisme gautas ir Ministerijas raštas, kuriuo sutinkama geruoju patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo dalį dėl 1 358,58 Eur netesybų, susijusių su nepagristai sumažinta išeitine 4 mėnesių išmoka, priteisimo. Teismui pateiktas lėšų pervedimo nurodymas, kuris patvirtina, kad Ministerija pervedė 1 358,58 Eur sumą į pareiškėjos sąskaitą. Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad skundo reikalavimas priteisti netesybas, susijusias su nepagrįstai sumažinta išeitine 4 mėnesių išmoka, reikalavimas buvo patenkintas geruoju, pačiai pareiškėjai išreiškus pritarimą dėl to, ir atsižvelgus į šios bylos nagrinėjimo dalyką darytina išvada, kad šiuo atveju išnyko pareiškėjos materialinis suinteresuotumas dėl skundo reikalavimo dėl netesybų, susijusių su nepagrįstai sumažinta išeitine 4 mėnesių išmoka, priteisimo. Vadinasi, šis skundo reikalavimas nebeturi įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų bei įstatymų saugomų interesų apimčiai. Konstatavus, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl netesybų, susijusių su nepagrįstai sumažinta išeitine 4 mėnesių išmoka, priteisimo yra įvykdytas, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir šio reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Tai, jog išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016 ir kt.).
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundo dalis, dėl reikalavimo priteisti netesybas, susijusias su nepagrįstai sumažinta išeitine 4 mėnesių išmoka, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl netesybų, susijusių su nelaimingo atsitikimo ištyrimu, priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo
Sistemiškai įvertinus Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje išdėstytos taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu, pavyzdžiui, darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitų mokėjimų, dėl kurių išmokėjimo yra atsakingas darbdavys. Tuo tarpu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje tiesiogiai nustatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą priežasčių tyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima VSDFV teritoriniai skyriai ir Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Vyriausybės tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais. Tai reiškia, kad ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą išmoką moka ne darbdavys, o Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodyti subjektai.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 12 ir 15 straipsniais, priėmė 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (9.2) VPA_SP1-295307 „Dėl V. E. T. ligos išmokos perskaičiavimo“, kuriuo nusprendė perskaičiuoti pareiškėjos ligos išmoką ir išmokėti jai 158,79 Eur. Šio sprendimo pareiškėja neskundė, jis yra nenuginčytas ir galiojantis. Kad pagal šį sprendimą į pareiškėjos sąskaitą VSDFV pervedė ligos išmoką patvirtina prie skundo pridėtas 2018 m. liepos 1 d.–2019 m. rugsėjo 30 d. išrašas.
Įvertinus šias faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą išmokos mokėtoja yra ne Ministerija (buvęs pareiškėjos darbdavys), o VSDFV teritorinis skyrius (VSDFV Vilniaus skyrius), ką patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai duomenys. Pripažinus, kad Ministerija nėra ligos išmokos mokėtoja, konstatuotina, jog Ministerijai nekyla pareiga, pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, mokėti netesybas, susijusias su nelaimingo atsitikimo ištyrimu. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti iš Ministerijos netesybas, susijusias su nelaimingo atsitikimo ištyrimu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 103 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Nutraukti administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo priteisti netesybas, susijusias su bedarbio išmoka, priteisimo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.