Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Arūno Kaminsko, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Irmai Zaikienei, atsakovės atstovui Remigijui Tamošiūnui, trečiųjų suinteresuotų asmenų- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Mag Solutions“- atstovams M. Ž. bei I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovei Molėtų rajono savivaldybei, tretieji suinteresuoti asmenys- Utenos apskrities viršininko administracija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, UAB „Mag Solutions“, dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 2005 m. liepos 27 d. sprendimu nustatė, kad Utenos AVA 1999-05-14 sprendimu J. A. T., J. T., A. Ž., E. M. ir L. G. buvo atkurta nuosavybės teisė į jų tėvo D. T. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone, ir statinių atstatymo klausimui spręsti nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Molėtų rajone, esančiame 21,1300 ha žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo, tvarto, svirno, klojimo ir pirties pamatai, kurie nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausė pareiškėjo J. A. T. tėvui D. T. šio nuosavybės teise valdytame sklype (I t.,b.l.34).

21,1300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) s., Molėtų r., patenkančio į Labanoro regioninio parko teritorijos ekologinės apsaugos zoną, kuriam nustatyta miškų ūkio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.) (toliau- ginčo sklypas) bendrasavininkiai J. T. , J.A.T., A. Ž., L. G., E. M. Molėtų RSA 2006-01-23 pateikė paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti Nr.(duomenys neskelbtini), kuria prašė išduoti ginčo sklypui projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamajam namui, svirnui, tvartui, klojimui ir pirčiai statyti (I t., b.l.21,30,31,38-39, II t.,b.l.17). Gavusi nurodytą paraišką, Molėtų RSA 2006-02-01 kreipėsi į Labanoro regioninio parko direkciją ir Utenos apskrities visuomenės sveikatos centro Molėtų filialą dėl statinio projektavimo sąlygų parengimo sodybos atstatymui (gyvenamojo namo, svirno, tvarto, klojimo ir pirties statybai) ginčo sklype (It.,b.l.32). Atsakovė, 2006-02-13 gavusi Visuomenės sveikatos centro Molėtų filialo raštą, kuriame nurodyti teisės aktai, kuriais būtina vadovautis rengiant statybos projektą ginčo sklype, bei 2006-02-22 gavusi Labanoro regioninio parko direkcijos raštą, kuriuo direkcija pranešė neprieštaraujanti sodybos atstatymui ginčo sklype, 2006-02-22 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr.(duomenys neskelbtini) sodybos (gyvenamojo namo, svirno, tvarto, klojimo, pirties) atstatymui ginčo sklype (It.,b.l.28,29,30, II t., b.l.16,18,19).

Nustatyta, kad ginčo sklypo bendrasavininkiai 2006-03-24 pardavė ginčo sklypą UAB „Mag Solutions“, kuriai, Molėtų RSA pateikus dokumentus dėl sodybos statybos ginčo sklype leidimo išdavimo, Molėtų savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, dalyvaujant statinio projektavimo sąlygas išdavusių institucijų, tarp jų- Labanoro regioninio parko direkcijos- atstovui, 2007-08-30 posėdyje apsvarstė UAB „Mag Solutions“ pateiktus dokumentus statybos leidimui gauti ir posėdžio protokolu Nr.16-(5) rekomendavo statytojui išduoti statybos leidimą (I t.,b.l.24,43-45,49-51, II t.,b.l.12). Molėtų rajono savivaldybė 2007 m. rugpjūčio 31d. išdavė statytojui UAB „Mag Solutions“ statybos leidimą Nr.(duomenys neskelbtini) naujai statybai (sodybos atstatymui), kuriuo statytojui ginčo sklype leido statyti gyvenamąjį namą, svirną, klojimą ir pirtį (I t.,b.l.23, II t.,b.l.11). Detalusis planas ginčo sklypui nebuvo rengiamas (I t.,b.l.141).

Vilniaus apygardos prokuratūra 2008-02-21 gavo Tarnybos kreipimąsi dėl galimų įstatymų pažeidimų Molėtų RSA 2007-08-31 išduodant statybos leidimą statiniams statyti miškų ūkio paskirties žemės sklype ir 2008-03-18 su pareiškimu dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (I t., b.l.5,6-9).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Minėta, kad žemės sklypas, kuriame statybai išduotas ginčijamas leidimas, turi dvejopo pobūdžio teisinį režimą: 1) jis yra miškų ūkio paskirties žemėje ir 2) jis randasi regioninio parko teritorijoje, gi sąvokos „miškų ūkio paskirties žemė“ ir „saugoma teritorija“ nėra tapačios, todėl šiuo atveju ginčo žemės sklypo teisinį režimą nustato tiek mišką, tiek saugomas teritorijas reglamentuojantys teisės aktai.

Pareiškėjas ginčijamo statybos leidimo neteisėtumą grindžia šio akto neatitikimu Miškų įstatymo 2 str. 3 dalies, 11 straipsnio, Žemės įstatymo 26 straipsnio, Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 bei 3 punktų, Statybos įstatymo 20 str. 3 d. 2 punkto, Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 1 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, 11.2 punkto reikalavimams. Atsakovė statybos leidimo teisėtumą grindžia Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 8 punktu, o Utenos AVA, palaikanti atsakovės poziciją, remiasi dar ir Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr.1608 patvirtintu Statybų privačioje žemėje reglamentu.

Norint išspręsti ginčą, jo teisiniai santykiai nagrinėtini chronologiškai ir sistemiškai, einant nuo bendresnio prie specialesnio reglamentavimo, siekiant atsakyti į tokius klausimus: 1) ar galiojantys teisės aktai miškų ūkio paskirties žemėje (1) ir saugomose teritorijose (2) leidžia ne miško (gyvenamosios) paskirties statinių statybą; 2) jei taip, tai ar šiai statybai galioja bendra teritorijų planavimo bei statybos tvarka.

Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija nuo 2001-12-28) 9 str. 2 d. 8 punktas nustato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Taigi, šis teisės aktas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose (mūsų atveju- regioniniame parke) gyvenamosios paskirties statybos kategoriškai nedraudžia.

Tačiau minėta, kad ginčo žemės sklypas, kuriame norima atstatyti sodybą, yra ir miško ūkio paskirties žemėje.

Miškų įstatyme teisės normų, tiesiogiai reglamentuojančių statybos jame klausimus, nėra. Pagal Miškų įstatymo 2 str. 3 dalį (2005-02-15 įstatymo Nr.X-119 redakcija) miško žemė yra apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 punktas taip pat nustato, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriama žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad miškų ūkio paskirties žemėje, nepakeitus jos paskirties, iki KT 2006 m. kovo 14 d. nutarimo buvo galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-754-07 konstatavo, kad iš Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 punkto (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr.IX-1983 redakcija) ir Miškų įstatymo 2 str. 3 dalies (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr.IX-240 redakcija) seka, kad miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai.

Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 22 str. 1 dalis numato, kad detalieji planai rengiami, kai: formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti (22 str. l d. 2 p.); keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti (22 str. l d. 3 p.).

Ginčo žemės sklypo projektavimo sąlygų išdavimo metu (2006-02-22) galiojusios Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr.1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento (redakcija nuo 1995-12-30 iki 2006-03-14) 2 punktas nustatė, kad miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai ( KT 2006 m. kovo 14 d. nutarimu pripažinus, kad minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Konstitucijos 94 str. 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Miškų įstatymo 2 str. (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 str. 1 d. 3 punktui, nuo 2006-03-16 minėtas punktas neteko galios); šio reglamento 3 punktas nustatė, kad miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Toks reglamentavimas galiojo iki 2007-01-31, kuomet 3 punktas neteko galios. Taigi, iš šio reglamentavimo darytinos tokios reikšmingos išvados: 1) projektavimo sąlygų išdavimo metu (2006-02-22) galiojusio reglamento 3 punktas, priešingai nei atsikerta Utenos AVA, nenumatė, kad sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius nerengiant detalaus plano; 2) šį reglamentą aiškinant sistemiškai, o taip pat ir su kitais cituotais teisės aktais, darytina išvada, kad, norint miškų ūkio paskirties žemėje sodybvietėse statyti gyvenamosios paskirties pastatus, buvo būtina rengti detalųjį planą; 3) reglamentavimas tokią statybą leido esančiose sodybvietėse; 4) ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu (2007-08-31) cituota išimtis (3 punktas) nebegaliojo.

Minėta, kad miškų ūkio paskirties žemėje, nepakeitus jos paskirties, iki 2006-03-14 buvo galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba.

Miškų įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.) 11 straipsnis numato, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus.

Tiek pirminės redakcijos (Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr.641), tiek naujos redakcijos (Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimo Nr.238 redakcija) patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 1 punktas nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Šie interesai derinami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr.1079 nustatyta tvarka.

Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu inter alia pripažino, kad: 1) Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 11 str. 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, prieštarauja Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr.641 "Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo" 1 punktu patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punktas (2002 m. gegužės 9 d. redakcija) prieštaravo Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui (II t., b.l.146-182).

Projektavimo sąlygų sąvado išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymas (redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.215 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau- Reglamentas). Statybos įstatymo 20 str. 3 dalis nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs šio straipsnio 2 dalyje išvardytus dokumentus, t.y. statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojo (užsakovo) pateiktą prašymą ir kitus minėtame straipsnyje nurodytus kartu su šiuo prašymu pateiktinus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio Įstatymo 2 str. 32 dalyje, parengti (pagal kompetenciją): aplinkos apsaugos institucijai (20 str. 3 d. 2 p.); už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti) (20 str. 3 d. 4 p.); kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų (20 str. 3 d. 5 p.). Reglamento 11 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs Reglamento 10 punkte išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms Reglamento VII skyriuje, parengti (pagal kompetenciją): regiono aplinkos apsaugos departamentui (11.2 punktas); už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti) (11.4 punktas); kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų (11.5 punktas). Pagal Reglamento 13 punktą projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas.

Vadovaujantis aplinkos ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr.D1-200 patvirtinto Statinio projektavimo sąlygų rengimo ir statinio projekto patikrinimo Aplinkos ministerijai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo 9 punktu, statinio projektavimo sąlygas statiniams valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato teritorijose parengia valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato direkcijos (toliau- Direkcijos) per 10 dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) paraiškos gavimo dienos; šio aprašo 10 punktu numatyta, kad statinio projektavimo sąlygas statiniams saugomoje teritorijoje, kurioje nėra Direkcijos (valstybiniame draustinyje, biosferos poligone), parengia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 4 ir 5 punktuose. Iš šio reglamentavimo darytina išvada, kad, jei svarstomas statinio projektavimo sąlygų išdavimo klausimas statybai, vykdomai saugomoje teritorijoje, užtenka, kad jas išduoda valstybinio parko, valstybinio rezervato ar biosferos rezervato direkcija, tačiau jau minėta, kad šiuo atveju išduoti projektavimo sąlygas buvo prašoma statybai, esančiai miškų ūkio paskirties žemėje, tad, kaip jau irgi buvo minėta, derėjo vadovautis ir šios srities teisiniu reglamentavimu, konkrečiai- Statybos įstatymo 20 str. 3 dalimi, kuris (t.y.Statybos įstatymas), be to, yra ir aukštesnės galios teisinis aktas nei aplinkos ministro įsakymas. Iš pasakyto darytina išvada, kad aptariamu atveju turėjo būti gautos ir regiono aplinkos apsaugos departamento projektavimo sąlygos bei su šia institucija suderintas parengtas projektas.

Statybos įstatymo 23 str. 9 dalis nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Aplinkos ministro 2004m. gruodžio 28d. įsakymu Nr.D1-696 (Aplinkos ministro 2007m. liepos 2d. įsakymo Nr.D1-379 redakcija) patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 4 punktas nustato, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi: Statybos įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu (...), kitais įstatymais bei teisės aktais, t.y. atsakovės Nuolatinė statybos komisija, prieš išduodama ginčijamą statybos leidimą, be formalaus patikrinimo, ar projektas atitinka išduotas projektavimą sąlygas, privalėjo patikrinti, ar jis atitinka šiame teismo sprendime aptartų teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgus į išdėstytą, kolegija daro išvadą, jog ginčijamas statybos leidimas išduotas neįvertinus jo atitikimo tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimams, jis jų (t.y. Miškų įstatymo 2 str. 3 dalies (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr.IX-240 redakcija), Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 punkto (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr.IX-1983 redakcija), Statybos įstatymo 20 str. 3 dalies, 23 str. 9 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 22 str. 1 dalies, Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr.1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento (redakcija nuo 1995-12-30 iki 2006-03-14) reikalavimų neatitiko, todėl negali būti laikomas teisėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškimą patenkinti. Panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. statybos leidimą Nr.(duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.