Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš A. D. priteista: 50 Lt turtinės žalos atlyginimui A. P.; 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui A. P. ir R. P.; 1988,90 Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 2 d., apie 2.30 val., viešoje vietoje – Raseinių mieste, Stoties g., ties namu Nr. 1, bei ties autobusų stotimi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, nepadoriu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų stumdė ir tris kartus ranka bei peiliu bandė suduoti L. P., o šiam traukiantis ir bandant pabėgti, Vilniaus g. ties pastatu Nr. 91, Vilniaus gatvės važiuojamojoje dalyje tyčia dūrė peiliu L. P. vieną kartą į pilvą, tuo padarydamas durtinę – pjautinę – kiauryminę pilvo žaizdą su kepenų pažeidimu, taip jį sužalodamas ir sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, tokiais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir panaikinti BK 27 str. 1 d. nuostatų taikymą.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nusikaltimą padarė įžūliais veiksmais, nepadoriu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Mano, kad toks teismo teiginys neatitinka tikrovės. Jis nusikaltimą padarė nakties metu - 2.30 val., kai visi žmonės miegojo, todėl jis negalėjo rodyti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, apeliantas mano, kad jam yra paskirta per griežta bausmė. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo prisipažinimą padarius nusikaltimą, nuoširdų atsiprašymą, įsipareigojimą atlyginti žalą ir jauną amžių. Jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, padėjo pareigūnams išsiaiškinti nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo.

Taip pat apelianto manymu, teismas jam nepagrįstai taikė BK 27 str. 1 d. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis A. D. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šiaulių apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, surinktus duomenis patikrino ir įvertino byloje esančius įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Apeliantas neginčija to, kad padarė L. P. sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jis nusikaltimą padarė įžūliais veiksmais, nepadoriu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. mano, kad jo veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų.

BK 135 str. 2 d. 8 p. yra numatyta atsakomybė už asmens sunkų sužalojimą ar susargdinimą dėl chuliganiškų paskatų.

Laikoma, kad nusikaltimas yra įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra pateikta detali įvykių eiga tiek iki nusikaltimo, tiek ir nusikaltimo padarymo metu, kuomet L. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatyta, kad įvykio vakarą nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis ir nukentėjusysis vienas kito nepažinojo, iki konflikto tarp jų nebuvo jokių asmeninių santykių. Nukentėjusysis pažinojo tik nuteistojo draugą S. S. Konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo po to, kai pro šalį eidamas nukentėjusysis pasisveikino su nuteistuoju kartu ėjusiu S. S. Pats apeliantas parodė, kad neprisimena dėl kokios priežasties tarp jų kilo konfliktas, tačiau pripažino, jog konfliktas įvyko jo iniciatyva (t. 1, b. l. 169). Iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad apeliantas iš karto be jokio preteksto puolė nukentėjusįjį, iš pradžių jį stumdė, bandė jam suduoti ranka bei peiliu, o šiam traukiantis ir bandant pabėgti, jį pasivijo važiuojamojoje gatvės dalyje ir tyčia dūrė peiliu 1 kartą į pilvą, tuo padarydamas durtinę – pjautinę – kiauryminę pilvo žaizdą su kepenų pažeidimu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliantas savo skunde teigia, kad jis negalėjo rodyti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, nes konfliktas įvyko nakties metu, kai, apelianto teigimu, visi žmonės miegojo. Toks apelianto teiginys nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje, ties autobusų stotimi, kur, kaip teisingai konstatavo apygardos teismas, bet kada galėjo būti pašalinių žmonių. Konflikto pradžią stebėjo kiti asmenys - liudytojai S. S. ir T. P. Be to, apeliantas be jokio preteksto užpuldamas ir peiliu sužalodamas nukentėjusįjį L. P., parodė aiškų asmens negerbimą, elementarių elgesio normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams. Visos šios apygardos teismo nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. D. veikė dėl chuliganiškų paskatų.

Dėl išdėstytų aplinkybių kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl chuliganiškų paskatų, kaip subjektyvaus sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties požymio, buvimo A. D. veikoje yra pagrįsta ir teisinga ir teismas teisingai A. D. padarytą veiką kvalifikavo kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 125 str. 2 d. 8 p.).

Be to, apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad jam yra paskirta per griežta bausmė ir prašo ją švelninti. Šis apelianto prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Kolegijos nuomone, nuteistajam yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.

Apygardos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Šis įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į A. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą. A. D. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Apelianto padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – chuliganiškoms paskatoms. Padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios – nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apeliantas nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos padarant nusikalstamą veiką. Priešingai nei savo skunde teigia apeliantas, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę, gailisi nusikaltęs, teismo metu atsiprašė nukentėjusiojo, pasižadėjo atlyginti padarytą žalą. Teismas nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad apeliantas 2005-2006 metais nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 107), tačiau yra du kartus teistas ir naują nusikaltimą jis padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir neatlikęs bausmės (t. 1 b.l.86 ). Pastarosios aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad jis niekur nedirbo ir nesimokė (t. 1, b. l. 117), kad jam yra nustatytas socializuotas elgesio sutrikimas (t. 1, b. l. 110).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, apeliantui paskyrė bausmę, mažesnę nei BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Tokia bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Taip pat teismas pagrįstai prie nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo neatliktą bausmės dalį pagal ankstesnį jo nuosprendį.

Tačiau apeliantas pagrįstai nesutinka su teismo išvada, kad jis pagal BK 27 str. 1 d. yra recidyvistas. Kolegija pripažįsta, kad šis įstatymas pritaikytas netinkamai.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas A. D. bausmę, atsižvelgė ir į aplinkybę, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, kas pagal BK 27 str. 1 d. leido nuteistąjį laikyti recidyvistu. Tokia apygardos teismo išvada yra nepagrįsta.

BK 27 str. 1 d. yra numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Iš tikrųjų kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis A. D. padarė naują tyčinį nusikaltimą, jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendis, pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu (t. 1, b. l. 96-102; 103-106), už kuriuos teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas. Taigi formalūs pagrindai konstatuoti nusikaltimų recidyvą ir pripažinti A. D. recidyvistu buvo. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi nusikaltimai, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis nei aštuoniolikos metų, nors teistumas už juos ir neišnykęs, ir nepanaikintas. Toks asmuo negali būti pripažįstamas recidyvistu.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. D. Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus 2005 m. rugsėjo 10 ir 30 dienomis. Nuteistasis A. D. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Taigi nuteistasis A. D. ankstesnius tyčinius nusikaltimus padarė būdamas dar nepilnamečiu, todėl šie nusikaltimai negali būti sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi ir A. D. negali būti pripažintas recidyvistu. Todėl šioje dalyje apygardos teismo nuosprendis keistinas ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamas teiginys, kad nuteistasis pagal BK 27 str. 1 d. laikomas recidyvistu. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Tačiau ir pašalinus iš skundžiamo nuosprendžio minėtą aplinkybę, apeliantui nėra pagrindo švelninti paskirtą bausmę, nes kaip jau buvo minėta, nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti paskirtą bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl nuteistojo prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginį, kad pagal BK 27 str. 1 d. A. D. laikomas recidyvistu.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.