- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- I-7405-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01291-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Vilokta“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Advokatai
- Tomas Petrauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vilokta“ atstovams K. Ž. ir advokato padėjėjui Tomui Petrauskui, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilokta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Vilokta“ skunde prašo teismo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir NTAKD, Departamentas) 2015-01-15 nutarimą Nr. ATK2-11/15 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2015-01-15 nutarimu Nr. ATK2-1J/15 (toliau – ir Nutarimas) skyrė pareiškėjai UAB „Vilokta“ 144 EUR baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 str. 1 d. 1 p. reikalavimo pažeidimą. Nesutinka su šiuo nutarimu. Pareiškėjos vykdoma veikla geografiškai nėra sukoncentruota viename taške, bet yra pasiskirsčiusi po didžiuosius Lietuvos miestus. (duomenys neskelbtini) pareiškėja yra įrengusi kavinę „Pasta Pasta bistro“, maisto prekių parduotuvę „Aibė“, automobilių savitarnos plovyklą ir automobilinių dujų LPG degalinę (toliau - ir Objektas). Pareiškėja realiai Objekte neturi įprastines funkcijas atliekančios degalinės, nes Objekte esančioje degalinėje nėra prekiaujama benzinu, dyzelinu, o galima įsigyti tik automobilinių dujų. Įvertinus tai, kad Objekte yra kavinė „Pasta Pasta bistro“ ir parduotuvė „Aibė“, pagal savo atliekamas funkcijas Objektas iš esmės daugiau laikytinas viešojo maitinimo bei maisto produktų prekybos vieta, o ne degaline, kaip tai įprastai suprantama. Nors tiek automobilinių dujų degalinė, tiek parduotuvė bei kavinė yra tuo pačiu adresu, tačiau šios kavinės (viešojo maitinimo), maisto prekių pardavimo ir automobilinių dujų pardavimo veiklos yra atskirtos, ir turi išduotas atskiras licencijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006-05-31 pareiškėjai išdavė licenciją Nr. 16P verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje. Pagal šią licenciją buvo nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais būdas - „išsinešti“, prekybos laikas - 8-22 val., prekybos vieta - parduotuvė degalinėje (duomenys neskelbtini). Pagal Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2010-10-06 išduotą leidimą vykdyti viešojo maitinimo veiklą (Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą), 2010-10-18 pareiškėjai buvo išduota licencija Nr. A425-240 (2.17.2.20-TR3) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje-kebabinėje (kavinėje „Pasta Pasta bistro“), adresu: (duomenys neskelbtini) (prekybos alkoholiniais gėrimais būdas - „vartoti vietoje ir išsinešti“, prekybos laikas - „visą parą“, prekybos vieta - „kavinė-kebabinė (duomenys neskelbtini)“). Visos nurodytos licencijos ir leidimai yra galiojantys.
Pažymėjo, kad kavinė „Pasta Pasta bistro“ nėra tik fiktyvi kavinės imitacija, bet reali kavinė su atitinkamo lygio įranga, apstatymu, dizainu bei savo specialiu gaminamų produktų prekiniu ženklu „Pasta Pasta bistro“. Iš 2015-02-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pastatas, kuriame yra įrengta parduotuvė ir kavinė „Pasta Pasta bistro“, yra ne degalinės-operatorinės, bet parduotuvės-kavinės tipo pastatas, kavinėje yra specialiai makaronų gamybai skirtos įrangos instaliacija. Be to, kavinės bei prekinio ženklo „Pasta Pasta bistro“ sklaidai pareiškėja nuolat rengia įvairius marketinginius projektus. Kavinės „Pasta Pasta bistro“ įrengimo ir taikomos rinkodaros aplinkybės rodo, kad tai yra pilnai visapusiškos kavinės funkcijas apimanti ir jas atliekanti, makaronų patiekaluose besispecializuojanti, kavinė. Be to, 2013–2014 metais didžiausia dalis pajamų - 60 proc. - buvo gauta iš kavinės „Pasta Pasta bistro“ ir parduotuvės parduodamo maisto, ir tik 32 proc. bei 8 proc. visų pajamų atitinkamai sudarė automobilinių dujų pardavimai ir plovyklos paslaugų pardavimai. Taigi, Objekte pareiškėja iš esmės visą vykdomą veiklą orientuoja į kavinės „Pasta Pasta bistro“ veiklą, o automobilinių dujų pardavimas yra tik kaip papildoma pareiškėjos veikla.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad AKĮ išskiria skirtingus alkoholio prekybos režimus, priklausomai nuo prekybos vietos, t. y. numato galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionarioje degalinėje esančiame nespecializuotame skyriuje, ir tokiai mažmeninei alkoholio prekybai taikomas AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatytas laiko ribojimas, t. y. mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais negali būti vykdoma nuo 22 iki 8 valandos. Be to, AKĮ leidžia vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose (kaip šiuo atveju kavinėje „Pasta Pasta bistro“) ir tokiai prekybai taikoma AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatyta ribojimo išimtis - mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais galima visą parą, netaikant laiko ribojimo, tačiau alkoholiniai gėrimai turi būti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartojimui vietoje. AKĮ viešojo maitinimo vieta apibrėžta kaip laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Taigi, viešojo maitinimo vieta siejama su maisto, skirto viešajam maitinimui, ruošimo, gaminimo ir realizavimo veiklos vykdymu. Remiantis Viešojo maitinimo įmonių atitikties higienos reikalavimams vertinimo tvarkos aprašu, viešojo maitinimo vietos atitikties higienos reikalavimams vertinimą, t. y. ar konkreti viešojo maitinimo vieta gali verstis kavinės/baro veikla, atlieka konkretus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinys. Šiuo atveju kavinės „Pasta Pasta bistro“ atitikimą viešojo maitinimo vietai keliamiems reikalavimams patvirtina Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2010-10-06 išduotas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas bei šios tarnybos atliekami kavinės patikrinimai (2012-10-02, 2014-01-14, 2014-12-09 patikrinimų aktai), kurių metu esminių pažeidimų nebuvo nustatyta, o visos pateiktos pastabos buvo laiku ištaisytos. Be to, paskutiniojo patikrinimo metu, įvertinus kavinę bei maisto joje tvarkymą ir higienos normų laikymąsi, kompetentinga institucija pareiškėjai skyrė aukščiausią 5 balų įvertinimą. Kavinė atitinka visus viešajai maitinimo vietai keliamus reikalavimus, o atsakovo kompetencijai nėra priskirtina spręsti klausimų dėl patalpų atitikimo viešojo maitinimo vietai, todėl atsakovas, remdamasis tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neturi teisės konstatuoti, kad kavinė yra ne viešojo maitinimo vieta, o degalinė, nes tai prieštarautų esamoms faktinėms aplinkybėms. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai imperatyviai nenustato, kad kavinė (viešojo maitinimo vieta) negali būti įrengta pastate, kuris teisiškai registruotas kaip degalinės operatorinė. Be to, nei AKĮ nuostatos, nei šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai neįtvirtina reikalavimo viešojo maitinimo vietą atskirti nuo degalinės operatorinės. Pareiškėja Objekte esančioje parduotuvėje nepardavinėjo alkoholinių gėrimų 22-8 val. metu, o kavinėje „Pasta Pasta bistro“ alkoholiniai gėrimai 22-8 val. metu buvo parduodami tik atidarytose pakuotėse ir tik vartoti vietoje. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kai nėra atitinkamo reguliavimo, galiojančios teisės normos neaiškumai vertintini privataus asmens naudai. Tokia pozicija išvestina iš teisinio aiškumo reikalavimo, suponuojančio, jog teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių, todėl ir šiuo atveju visi neaiškumai, atsirandantys iš teisės aktų reglamentavimo nebuvimo, turi būti aiškinami pareiškėjos naudai.
Taip pat nurodo, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, todėl šiuo atveju įrašo apie kavinę Nekilnojamojo turto registre buvimas ar nebuvimas negali suteikti ar atimti jokių papildomų teisių pareiškėjai, kadangi toks įrašas atlieka tik išviešinamąją funkciją. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai nevertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-07 nutartyje administracinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjama analogiška situacija dėl galimo AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. pažeidimo, išdėstytų argumentų. Todėl šiuo atveju negali plečiamai aiškinti įstatymo nuostatų, kaip draudimo kavinėje vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais 22-8 val. juos vartojant vietoje. Toks aiškinimas pažeidžia pareiškėjos vykdomos ūkinės komercinės veiklos laisvės principą, kadangi turėdama visus leidimus ir licencijas tokiai veiklai, baudžiama už jos vykdymą vien formaliu pagrindu, kadangi nėra jokių konkrečių teisės aktų reikalavimų, kurie apibrėžtų degalinės ir kavinės patalpų atskyrimą, nustatytų privalomai atskirą iš tokių veiklų gaunamų pajamų apskaitymą ar kitokių reikalavimų privalomumą. AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. nuostata nėra iki galo aiški ir konkreti reguliuojant alkoholinių gėrimų prekybą patalpose, kuriose kartu yra ir degalinė ir viešojo maitinimo vieta, todėl, esant tokiai situacijai, bet kokie neaiškumai turi būti aiškinami ūkinio subjekto naudai. Taip pat pažymėjo, kad nepanaikinus ginčijamo nutarimo, tai turėtų tiesioginę įtaką pareiškėjos vykdomos ūkinės veiklos stabilumui, nes ji būtų priversta atleisti dalį darbuotojų, prarastų prekių ženklo „Pasta Pasta bistro“ vystymo partnerius, t. y. patirtų nuostolių, kurių kompensavimo tektų ieškoti iš asmenų, atsakingų už tokių nuostolių atsiradimą (b. l. 85-91).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamiesi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Faktų fiksavimo protokolu 2014-11-26 Nr. ATK2-197 ir Departamento surinkta medžiaga, nustatyta, kad atliekant patikrinimą pareiškėjai priklausančioje degalinėje adresu: (duomenys neskelbtini), įrengtoje kavinėje - kebabinėje apie 8.55 val. du vyrai gėrė į vienkartines plastikines stiklines išpilstytą alų, pirktas vienas 0.25 l talpos butelis 8.02 val. pagal kasos kvitą, pirkta viena 0,568 1 talpos skardinė 8.43 val. pagal kasos kvitą 80/2915 už 2,87 Lt. Taip pat tikrinimo metu patalpoje, kurioje įrengta kavinė – kebabinė, pastatytame šaldytuve rastas pradėtas pilstyti 0,5 1 talpos butelis degtinės „Lithuanian Auksinė“ (butelyje likę apie 0,2 1). Pagal pareiškėjai priklausančioje degalinės kavinėje - kebabinėje įrengto kasos aparato kontrolinės kasos juostos už 2014 m lapkričio 24-25 d. parodymus nustatyta, kad pareiškėja vykdo viešojo maitinimo veiklą, prekiaudama alkoholiniais gėrimais nuo 22 vai. iki 8 val. Pagal AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse leidžiama vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą. Pareiškėja degalinėje esančioje kavinėje - kebabinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), vykdė viešojo maitinimo veiklą nesilaikydama nustatyto reikalavimo, todėl pažeidė minėtą AKĮ nuostatą.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, kurie nepanaikina padaryto pažeidimo sudėties ir yra vertintini kritiškai. Nekilnojamojo turto registre nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip pastatas degalinė - operatorinė. Taigi, minėta kavine - kebabine, įrengta degalinėje - operatorinėje, t. y. pastate, kuris teisiškai įregistruotas kaip degalinė. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos subjektyvius argumentus, kad kavinė - kebabinė tik formaliai įrengta degalinėje, nes neva tai dvi vizualiai atskirtos erdvės. Pareiškėjos pastato degalinės - operatorinės, kurioje yra įsikūrusi ir pareiškėjos kavinė - kebabinė bei parduotuvė, eksplikacijos plane nurodyta, kad patalpa, kurioje įmonė vykdo šias dvi veiklas, yra bendra, naudojami tie patys kasos aparatai. Pastato patalpos pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neturi atskirų skirtingais indeksais žymimų patalpų, nes visas pastatas pagal minėto registro duomenis turi aiškiai nurodytą paskirtį - prekybos degalinė - operatorinė. Pareiškėjos padaryto pažeidimo nepanaikintų ir skunde dėstoma pozicija, kad parduotuvės, kuri atlieka degalinės funkciją, ir kavinės - kebabinės patalpos vartotojui vizualiai yra atskirtos. AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. pažeidimo sudėties elementu nėra vartotojo nuomonė ar pareiškėjos subjektyvus teisės aiškinimo ir taikymo suvokimas. Šiuo atveju padaryto pažeidimo nustatymas grindžiamas minėtais Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir faktinėmis byloje surinktomis ir nustatytomis aplinkybėmis.
Atsakovas kritiškai vertina ir pareiškėjos skundo argumentus, kad licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais vartoti vietoje visą parą pareiškėjai buvo išduota dar 2010 m. ir nėra pakeista ar panaikinta. Nuo 2012-01-01 įsigaliojo naujas AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. reikalavimas, nustatantis, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse leidžiama vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą. Taigi nuo 2012-01-01 tiek pareiškėja, tiek visi kiti ūkio subjektai neturi teisės vykdyti viešojo maitinimo veiklos alkoholiniais gėrimais degalinėse. Tai, kad pareiškėjos licencijoje nurodyti 2010 m. galioję rekvizitai, nesuteikia jai teisės vykdyti tokios viešojo maitinimo veiklos po 2012-01-01. Teisės aktų hierarchinėje sistemoje Lietuvos Respublikos įstatymai yra aukštesnės galios teises aktai nei individualūs teisės taikymo aktai, šiuo atveju licencija. Anksčiau teisėtai vykdęs savo veiklą pagal turimą licenciją ūkio subjektas, pasikeitus teisiniam reguliavimui, kaip licencijos mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais turėtojas turi pareigą laikytis naujai priimtų AKĮ nuostatų. Kritiškai vertina ir pareiškėjos skundo argumentus, kad jai gali būti taikytinas nebent AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimas, tačiau ji šio reikalavimo laikosi, kadangi nagrinėjamu atveju degalinėje esančioje kavinėje – kebabinėje apskritai negalima viešojo maitinimo veikla, todėl ir pareiškėjos nurodyti AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimai dėl laiko apribojimo prekybai šioje byloje nėra aktualūs.
Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai, susiję su kavinei - kebabinei įrengti skirtomis didelėmis investicijomis, taip pat nepanaikina padaryto pažeidimo. Nepaisant to, kiek ūkio subjektai investuoja į savo norimą vykdyti komercinę veiklą, ji turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjos vykdoma viešojo maitinimo veikla degalinėje neatitinka tokių reikalavimų, ir nepaisant pareiškėjos skirtų investicijų, tokia veikla netampa savaime teisėta. Nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentais, kad kavinė – kebabinė buvo tikrinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir dėl tokios vykdomos veiklos pastabų nebuvo gauta, kadangi kiekviena valstybės institucija patikrinimą atlieka savo kompetencijos ribose, o AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. laikymasis yra išimtinai Departamento (policijos) kompetencijos ribose. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja stacionarioje degalinėje esančioje kavinėje - kebabinėje nuo 2012-01-01 negali vykdyti viešojo maitinimo funkcijos, t. y. parduoti alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje, juos pilstyti. Stacionariose degalinėse galima prekiauti alkoholiniais gėrimais tik vykdant mažmeninės prekybos veiklą, ir tokiu atveju degalinėms, kaip ir kitoms parduotuvėms, yra taikomas prekybos alkoholiniais gėrimais pardavimų būdo ir laiko ribojimas. Tuo tarpu pareiškėja stacionarioje degalinėje kavinėje – kebabinėje prekiauja alkoholiniais gėrimais vykdydama viešojo maitinimo veiklą. Tokią poziciją pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (2013-03-28 nutartis adm. byloje Nr. A-822-815/2013, 2014-04-15 nutartis adm. byloje Nr. A-143-765/2014 ir kt.). Taigi, nagrinėjamoje byloje yra taikytina AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. nuostata, imperatyviai draudžianti stacionarių degalinių patalpose vykdyti viešojo maitinimo funkciją. Pareiškėja nustatyto reikalavimo nesilaikė, todėl pažeidė AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. nuostatą.
Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A85S-1452/2014 išvadų ir šios bylos aplinkybių panašumo, nepagrįsti, kadangi minėtos bylos ir šios bylos aplinkybės, inkriminuoti pažeidimai, institucijos priėmusios nutarimus taikyti ekonomines sankcijas už AKĮ pažeidimus yra skirtingos. Atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad reikalavimas ūkio subjektams, įtvirtintas AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. yra imperatyvus, o sudėtis – formali, todėl užtenka, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog stacionarioje degalinėje, alkoholiniai gėrimai yra parduodami vykdant viešojo maitinimo funkciją, kad būtų pripažįstama įmonės kaltė dėl AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. reikalavimo nesilaikymo (b. l. 97-104).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos ir atsakovo atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamentas 2014-11-26 patikrino UAB „Vilokta“ ir nustatė, jog pastate, adresu: (duomenys neskelbtini) įrengta kavinė-kebabinė, kurioje vykdoma viešojo maitinimo veikla – parduodamas maistas, patiekalai, pilstomi alkoholiniai gėrimai; parduotuvė, kurioje prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais, maisto produktais ir kt.; degalinės operatorinė, kurioje atsiskaitoma už UAB „Vilokta“ automobilines dujas ir automobilių plovykla. Teritorijoje, šalia pastato (duomenys neskelbtini), veikia automatinė „Neste Oil“ degalinė ir UAB „Vilokta“ priklausanti dujų degalinė. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Vilokta“ kavinėje-kebabinėje (duomenys neskelbtini), prekiaujama pilstomais alkoholiniais gėrimais ir alkoholiniais gėrimais visą parą. Toje pačioje patalpoje, kurioje įrengta kavinė-kebabinė, įrengti kasos aparatai, kuriuose apskaitomi pinigai už kavinėje-kebabinėje, parduotuvėje, degalinėje parduotas prekes, dujas ir plovyklos paslaugas (b. l. 180-182).
Departamentas 2014-12-04 UAB „Vilokta“ surašė protokolą Nr. ATK2-206, kuriame nustatė, kad UAB „Vilokta“, turinti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduotą 2010-10-18, licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, išduotą 2006-05-31, vykdo viešojo maitinimo veiklą, prekiaudama alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Tokiu būdu buvo pažeistas AKĮ 18 str. 1 d. 1 p., atsakomybė už tai nustatyta AKĮ 34 str. 3 d. (b. l. 178-179).
Departamentas 2015-01-15 nutarimu Nr. ATK2-11/15 pareiškėjai UAB „Vilokta“ dėl to, kad degalinėje esančioje kavinėje-kebabinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), vykdė viešojo maitinimo veiklą, nesilaikydama AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. nustatyto reikalavimo, paskyrė 144 Eurų baudą (b. l. 171-175).
Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2015-01-15 nutarimo, kuriuo pareiškėjai UAB „Vilokta“ skirta bauda už prekybą alkoholiniais gėrimais stacionarioje degalinėje, vykdant viešojo maitinimo veiklą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 1 p. (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose.
AKĮ 34 str. 3 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.
Pagal AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija), Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai 2006-05-31 išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje degalinėje adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 138-139), taip pat pareiškėjai 2010-10-18 išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje-kebabinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), prekybos laikas – visą parą, alkoholinių gėrimų pardavimo būdas – vartoti vietoje ir išsinešti (b. l. 150).
Minėta, jog ginčo dėl to, kad pareiškėjai UAB „Vilokta“ priklausančioje kavinėje-kebabinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), prekiaujama alkoholiniais gėrimais, pareiškėjai išduota licencija kavinėje-kebabinėje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nėra, pažeidimų, susijusių su minėtai prekybai keliamais reikalavimais, nenustatyta. Tačiau pareiškėja teigia, kad prekybą alkoholiniais gėrimais vykdė savarankiškai veiklą vykdančioje kavinėje-kebabinėje, o ne degalinėje.
Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 183-184, 185-186) patvirtina, kad pastatas adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Vilokta“, registruotas kaip pastatas – degalinės operatorinė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pastate adresu: (duomenys neskelbtini), kuris registruotas kaip pastatas – degalinės operatorinė, įrengta kavinė-kebabinė ir stacionari dujų degalinė, patalpos viena nuo kitos nėra izoliuotos ir atskirtos, atsiskaitymas vyksta tais pačiais kasos aparatais (b. l. 63, 66-73, 108-112).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-08-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-389/2014 pažymėjo, kad aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 1 p. nuostatas lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, akivaizdu, kad stacionariosiose degalinėse alkoholiniais gėrimais leidžiama prekiauti šių degalinių nespecializuotuose skyriuose tik vykdant mažmeninės prekybos veiklą. Aiškinant šio punkto nuostatas kartu su Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nuostatomis (t. y. pastarųjų nuostatų kontekste), galima daryti išvadą, kad, įstatymų leidėjui įvedus į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 1 p. nuorodą apie šiame punkte nurodytą leidimą prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariosiose degalinėse tik vykdant mažmeninės prekybos veiklą, stacionariosiose degalinėse kaip specialiojoje prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje buvo panaikinta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. išimties būdu nustatyta galimybė prekiauti nuo 22 valandos iki 8 valandos pilstomais alkoholiniais gėrimais ar alkoholiniais gėrimais, parduodamais atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Tokį teisės normų aiškinimą patvirtina AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. turinys („alkoholiniais gėrimais prekiauti leidžiama stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą ...“), taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto aiškinamasis raštas, kuriame inter alia nurodoma, kad projektu siekiama užkirsti kelią prekybai alkoholiniais gėrimais degalinėse po 22 val., nurodyta, kad stacionariose degalinėse galima prekiauti alkoholiniais gėrimais tik vykdant mažmeninės prekybos veiklą, t. y. degalinėms, kaip ir kitoms parduotuvėms, yra taikomas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas. Iš minėto aiškinamojo rašto aišku, kad įstatymo leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais siekė apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse, leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais tik vykdant mažmeninę prekybą nespecializuotose stacionariųjų degalinių skyriuose, bet ne vykdant viešą maitinimą. Toks pats Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 1 p. ir šio straipsnio 3 d. 13 p. (turint omenyje šių punktų turinius) aiškinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pateiktas 2014-04-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-765/2014, 2013-03-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-815/2013 ir 2013-07-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-639/2013, t. y. bylose, kurios faktinėmis aplinkybėmis bei teisės taikymo požiūriu yra panašios su šia administracine byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad stacionariosiose degalinėse, nors ir tuo atveju, kai jose yra įrengta ir funkcionuoja turinti licenciją mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vieta, prekyba tokiais gėrimais nuo 22 valandos iki 8 valandos absoliučiai negalima.
Taigi, šiuo atveju nors pareiškėja ir turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurioje prekybos vieta nurodyta kavinė-kebabinė, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ji (licencija) išduota 2010-10-18, t. y. prieš įsigaliojant Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1911 – 2012-01-01. Todėl pareiškėja, anksčiau teisėtai vykdžiusi savo veiklą pagal turimą licenciją, pasikeitus teisiniam reguliavimui, kaip licencijos mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais turėtoja, turi pareigą laikytis naujai priimtų AKĮ nuostatų.
Pareiškėjos skundo teiginiai, kad jokių pažeidimų nenustatė kavinę-kebabinę tikrinusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi kiekviena institucija patikrinimą atlieka savo kompetencijos ribose, šiuo atveju už AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. nustatytą pažeidimą sankcijas pagal kompetenciją taiko Departamentas.
Kiti pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su investicijomis į kavinę-kebabinę, UAB „Vilokta“ prekybos apyvartą šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių bei nešalina jos atsakomybės dėl AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. nustatyto pažeidimo.
Pareiškėjos skundo argumentai, kad kavinė-kebabinė savarankiškai vykdo veiklą ir yra visiškai atskirta nuo degalinės, kaip nustatyta bylos medžiaga, yra nepagrįsti. Minėta, kad pastatas adresu: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip pastatas – degalinės operatorinė, byloje duomenų, kad kavinė-kebabinė yra savarankiškai veiklą vykdanti, atskira nuo degalinės vieta, nėra pateikta. Patalpos dalis, kurioje buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais vykdant viešąjį maitinimą, kaip atskiros kavinės-kebabinės patalpos, neregistruotos. Aplinkybė, kad į tą patį pastatą yra du įėjimai, nepatvirtina, kad tai atskiri ir savarankiškai veiklą vykdantys bei pajamas apskaičiuojantys objektai.
Taigi, Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja UAB „Vilokta“ prekiauja alkoholiniais gėrimais stacionarioje degalinėje, toje pačioje patalpoje vykdydama viešąjį maitinimą, todėl pagrįstai už AKĮ 18 str. 1 d. 1 p. nustatytą pažeidimą, nustačiusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskyrė AKĮ 34 str. 3 d. numatytą minimalią sankciją – 144 Eur baudą.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą bei įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nėra aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo teiseną negalimą, pareiškėjos veika pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 1 p. kvalifikuota teisingai, pažeidimo faktas įrodytas byloje esančiais duomenimis, ekonominė sankcija paskirta teisėtai, todėl nutarimo naikinti pareiškėjos išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Vilokta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.