Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1444-1100/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-05-06
Bylos Nr.
e1-1444-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51361-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Baudžiamoji byla Nr. e1-1444-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51361-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.1.2; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Marinos Jelizarovos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

V. R. (V. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyv. vietos nedeklaravęs, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį (4 veikos) galutine subendrinta bausme – 20 MGL (2500 Lt) bauda;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – 10 MGL (1250 Lt) bauda;

4) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 159 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams ir 10 MGL (1250 Lt) bauda;

5) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams ir 10 MGL (1250 Lt bauda);

6) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

7) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

8) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams bei 3712,21 Lt bauda;

9) Vilniaus miesto aplinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

10) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto aplinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams ir 9 mėnesiams;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. R. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2019 m. gruodžio 3 d. 15.30 val. su savimi laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,000058 g karfentanilio ir 0,002 g metadono, kol minėtu laiku šias neteisėtai laikytas narkotines medžiagas, numestas ant žemės stotelėje, esančioje Vilniuje, prie Rodūnios kl. 5A, patikrinimo metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad rastos narkotinės medžiagos priklausė jam. Narkotines medžiagas vartoja 16 metų. Šiuo metu gyvena apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pastovios gyvenamosios vietos neturi. Narkotines medžiagas perka tabore iš asmenų, kurių nepažįsta ir vardų nežino. 2019 m. gruodžio 3 d. su kitu D. vyko į taborą pirkti narkotinių medžiagų. Jis nusipirko du folijos lankstinukus, už juos sumokėjo 12 Eur. Narkotines medžiagas įsigijo iš romų tautybės vyro apie 30 metų amžiaus, jo duomenų nežino. Ar D. pirko narkotinių medžiagų, nematė. Vėliau su D. nuėjo į autobusų stotelę, ketino važiuoti autobusu, tačiau netikėtai privažiavo policijos pareigūnai, kurie liepė visus turimus daiktus išimti ir padėti ant suoliuko, o apžiūrėję juos, atliko jo ir su D. dalinę apžiūrą. Apžiūros atlikimo metu vilkėjo pirštines, kurias policijos pareigūnas liepė nusimauti ir tuo metu jis, kitiems nepastebimai, savo rankoje po pirštine buvusius 2 folijos lankstinukus numetė po suoliuku, buvusiu minėtoje stotelėje (b. l. 129–130).

Liudytojas E. A. (E. A.) parodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. apie 15.30 val. patruliavo kartu su kolega T. B.. Patruliuojant adresu Vilnius, Rodūnios kel. 5A, visuomeninio transporto stotelėje pastebėjo du įtartinai atrodančius asmenis ir nusprendė juos patikrinti. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. T. ir V. R.. Abu asmenys atrodė kaip turintys polinkį vartoti narkotines medžiagas. Stovint visuomeninio transporto stotelėje, asmenų buvo paprašyta parodyti su savimi turimus daiktus. Asmenys daiktus dėjo ant stotelėje buvusio suolelio. Asmenų dalinę apžiūrą atliko jis, o kolega prižiūrėjo asmenis. Asmenų apžiūros metu su kolega pastebėjo šalia suoliuko gulinčius du folijos lankstinukus, kurių, prieš minėtiems asmenims V. R. ir D. T. išimant jų turimus daiktus, nebuvo. Uždavus klausimą, kuriam iš jų priklauso lankstinukai, nė vienas iš asmenų neprisipažino. V. R. sakė, kad folijos lankstinukai priklauso D. T., o D. T. teigė, kad jie priklauso V. R. (b. l. 40–41).

2019 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės (b. l. 5).

Liudytojas D. T. parodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. su V. R. susitiko 4 numerio autobuse, tikslios valandos nebepamena, nusprendė jam palaikyti draugiją ir kartu su juo vykti į romų taborą. Atvykus į romų taborą, V. R. iš jam nepažįstamo asmens įsigijo du folijos lankstinukus narkotinių medžiagų. Ar dėl susitikimo jie buvo susitarę iš anksto, jis nežino. Kai V. R. įsigijo narkotinių medžiagų, ėjo link „Kirtimų žiedo“ autobusų stotelės, kuomet prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie atliko dalinę jų apžiūrą. Vienas pareigūnas atlikinėjo dalinę apžiūrą, kitas stovėjo šalia ir žiūrėjo. Jam dalinę apžiūrą atliko pirmam, po to apžiūrą atliko V. R.. Po dalinės apžiūros atlikimo policijos pareigūnai prie jų daiktų, ant žemės, rado du folijos lankstinukus ir paklausė, kuriam iš jų šie priklauso. Kadangi žinojo, kad prieš 10–15 min romų tabore juos įsigijo V. R., taip ir pasakė, tačiau V. R. teigė, kad jie ne jo. Pačio fakto, kaip V. R. numetė ant žemės įsigytus 2 folijos lankstinukus, nematė, nes visą kontakto su policijos pareigūnais laiką buvo nusisukęs į priešingą pusę, nei buvo rasti folijos lankstinukai (b. l. 64–65).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gruodžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5719)-IS1-6442 užfiksuota, kad gelsvos spalvos miltelių iš dviejų folijos lankstinukų, rastų ant žemės Vilniuje, Rodūnios kl. 5A, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000058 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,002 g (b. l. 29–30).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis V. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto narkotinių medžiagų laikymo faktą. Pasak kaltinamojo, jis, nuvykęs į romų taborą, nusipirko draudžiamų medžiagų, o po to stovėjo viešojo transporto stotelėje. Tuo metu jį su draugu pastebėjo policijos pareigūnai, kurie vėliau ant žemės rado narkotinių medžiagų. Tai, kad rastos draudžiamos medžiagos priklauso būtent V. R., netiesiogiai patvirtina liudytojų D. T. ir E. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtų liudytojų parodymais. D. T. tiesiogiai matė, kaip V. R. romų tabore įsigijo draudžiamų medžiagų. Atliekant D. T. dalinę apžiūrą, nenustatyta, kad jis su savimi turėjo draudžiamų medžiagų. Viešojo transporto stotelėje buvo tik du minėti asmenys. Iki jų dalinės apžiūros policijos pareigūnai nenustatė, kad šalia šios vietos jau gulėjo lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad V. R., laikęs įsigytas draudžiamas medžiagas, išmetė jas ant žemės, kad policijos pareigūnai tiesiogiai neaptiktų jų. Tą aplinkybę, kad V. R. neteisėtai disponuotos medžiagos yra narkotinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gruodžio 17 d. specialisto išvada Nr. 140-(5719)-IS1-6442. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad V. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamas medžiagas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, metadono nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g, o karfentanilio nedideliu kiekiu – 0,00006 g (šiuo atveju V. R. neteisėtai disponuoti narkotinių medžiagų kiekiai neviršijo nedidelius kiekius). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinių medžiagų radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. R. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 140–141).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. R. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui. V. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. R. anksčiau ne kartą teistas (b. l. 110 – 115), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (b. l. 92 – 109), paskirtų baudų nemoka. Kaltinamasis nedirba (b. l. 91), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 90).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. R. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma V. R. 30 parų arešto bausmę, kurios dydis yra šiek tiek didesnis už vidurkį (už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis)), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. R. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 132). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jam pradėjus vykdyti – panaikintinos.

V. R. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 3 d. 16.45 val. iki 2019 m. gruodžio 4 d. 15.53 val. (viena diena) (b. l. 119, 133). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame trys vokai su po specialaus tyrimo likusiais objektais, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (kvitas B, 2019 m. gruodžio 31 d. serija BBB Nr. 2PK004073).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. R. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 3 d. 16.45 val. iki 2019 m. gruodžio 4 d. 15.53 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame trys vokai su po specialaus tyrimo likusiais objektais, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (kvitas B, 2019 m. gruodžio 31 d. serija BBB Nr. 2PK004073).

V. R. išaiškinti, kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

V. R. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės.

Kaltinamasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kaltinamajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl kaltinamojo neatvykimo.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis