Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, bei jos gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, nukentėjusiajai I. K. ir M. M. nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje, kurioje

E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, gyvenanti Birutės g. 46, Pilviškiai, Vilkaviškio raj. sav., neteista, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji E. R. įsibraudama į patalpą slapta pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2019 m. balandžio 26 d. apie 03.00 vai., tikslu pagrobti svetimą turtą, sulaužydama medinį lango rėmą ir išdaužant stiklą bendros 20 eurų vertės bei spintelės 20 eutų vertės stiklą, įsibrovė į I. K. namą, t.y. į patalpą, esantį(duomenys neskelbtini)., ir iš šiame buvusių dviejų šaldytuvų slapta pagrobė M. M. 0,5 kg dešrą 10 eurų vertės ir 10 kg šaldytos mėsos 70 eurų vertės, tuo įsibraunat į patalpą slapta pagrobė svetimo turto už 80 eurų.

Tokiais savo veiksmais E. R. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Kaltinamoji E. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019-04-26 apie 03.00 val. ji nusprendė nueiti į namus, kuriuose gyveno apie 3 metus, adresu(duomenys neskelbtini). tikslu pasiimti savo asmens dokumentų, t.y. paso, darbo biržos knygutės ir teismo šaukimo. Į namus ketino patekti naktį todėl, kad niekas jos nepamatytų, nes nuo 2019-04-04 ji yra iškraustyta iš minėtų namų, nes jos sugyventinis A. M. nuo 2019-04-01 išvežtas atlikti arešto bausmės. Priėjus prie namo ji nuo lango rėmo rankomis nulupo „fanierą", kuria šis buvo užkaltas ir per tuščią ertmę įlipo į namo vidų. Įlipusi pateko į koridorių. Iš koridoriaus atsidariusi neužrakintas duris, pateko į virtuvę ir iš virtuvės nuėjo į kambarį. Kambaryje iš sekcijos stalčiaus pasiėmė minėtus dokumentus ir tuomet sugalvojo pažiūrėti kas gero yra šaldikliuose, nes labai norėjo valgyti. Iš name buvusių šaldiklių paėmė tik 0,5 kg svorio gabaliuką dešros, apie 0,5 kg pjaustukų iš kiaulienos mėsos ir apie 0,5 kg maltos kiaulienos mėsos. Visą mėsą nusivežė pas Ž. R.. Ji nukentėjusių atsiprašė.

Kaltinamajai visiškai prisipažinus kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, gynėjui advokatui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, jos kaltė pasitvirtino, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2019-04-28 apie 11.30 val. su ja telefonu susisiekė I. R. ir pranešė, kad yra sulaužytas jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)priebučio langas. Iš namų jokie stambūs daiktai nebuvo dingę, todėl įtarė, kad į namus buvo patekusi E. R., kuri anksčiau čia gyveno su jos dėde A. M., tačiau nuo balandžio mėn, ji buvo iškraustyta ir teisės jos namuose lankytis neturėjo. Iš namuose esančių šaldytuvų buvo pavogta maisto gaminių už 80 eurų, kurie priklausė jos močiutei M. M., bei sulaužytos priebutyje buvusios spintelės durelės, kurių vertė 20 eurų, taip pat sulaužytas priebučio lango medinis rėmas ir išdaužtas lango stiklas, kurio vertė 20 eurų ( b.l. 6-7, 27-29).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamoji sodyba, esanti(duomenys neskelbtini). Nuo kelio pusės prie namo yra priebutis, kurio langas užkaltas šviesios spalvos plokšte, dešinėje jo pusėje matoma stačiakampė tuščia ertmė. Įėjus į priebutį matoma rudos spalvos spintelė parvirtusi ant šono, spintelės durelių dešinėje pusėje matomas nulaužtas dešinys apatinis kampas, priešais spintelę matomos stiklo šukės. Kitoje priebučio patalpoje stovi šaldytuvas, kurį atidarius matomos keturios lentynos su šaldytais mėsos gaminiais. Nuo viršaus antroje lentynoje nėra šaldytos mėsos gaminių, likę tik plastikiniai indai ( b.l. 8-22).

Dėl veikos kvalifikavimo

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinamiesiems inkriminuota BK 178 str. 2 dalyje numatytas turto – grobimas įsibraunant į patalpą, padaromas tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t.y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas. Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamoji tyčia, suvokdama, kad grobia svetimą turtą, t.y. jai nepriklausanti turtą. Ši nusikalstama veika yra baigta, nes pagrobtu turtu jau disponavo, juo naudojosi.

Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamosios veiksmų, kaip nusikalstamo, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamoji įsibraudama į patalpą ir pagrobdami svetimą turtą padarė vagystę, veikdami tiesiogine tyčia.

Todėl jos veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji kaltę pripažino ir gailisi padariusi nusikaltimą, savo noru atlygino padarytą žalą, (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Kaltinamajai kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamosios atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jai iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai E. R., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamosios asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Į jos elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei nenustatyta sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( LR BK 54 str. 2 d., 55 str., 61 str. ). Taip pat atsižvelgta į jos gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą.

Kaltinamoji E. R. nusikalto pirmą kartą, kaltę pripažino visiškai ir gailisi padariusi nusikaltimą. Prokuroras nurodo ir teismas su tuo sutinka, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, skiriant jai draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str., BK 67 str. 2 d. 5,9 p., 70 str., 72(2) str.). Tokia bausmė skirtina nes ji žalą atlygino ir dalį turto grąžino, atsiprašė nukentėjusios. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą teisiamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, teisiamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus. Tai padės neizoliavus nuo šeimos ir visuomenės ją stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę toliau dirbti.

Teismui paskyrus šiai kaltinamajai dar švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamosios asmenybę neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami visuomenės interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Be to, teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajai skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus ( BK 41 str. ).

Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ( b.l. 46-47).

Dėl kitų klausimų

E. R. psichiatrinis gydymas netaikytas, įskaitai pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso. Priklausomybės ligų gydymas netaikytas, įskaitai pas narkologą stebimų pacientų grupei nepriklauso. Administraciniai teisės pažeidimai: bausta ( b.l. 53-54).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas. Kitų proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297 - 310 str. str. teismas

nusprendė:

E. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteisti ją 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo.

Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką 8 mėnesius nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 40 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.