Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą atstovams J. R., Ž. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengi­mo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 11 dalį, 247 straipsnio 13 dalį, 247 straipsnio 27 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, nustatančią, kad atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą; 4 straipsnio 10 dalį, nustatančią, kad atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidary­mo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą; Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 52 punktą, nustatantį, kad atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Atliekų tvarkytojų valstybės regis­tro (toliau – Registras) nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Aplinkos apsau­gos agentūra yra užregistravusi Registre, būdamas neįsteigęs įmonės ir būdamas neregistruotas atliekų tvarkytoju, vykdė didesnio nei 5 kub. m pavojingų atliekų – eksploa­tuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ENTP) ardymo (apdorojimo) veiklą; šią veiklą vykdė neturėdamas taršos leidimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įsta­tymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, nustatantį, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą; atliekas laikė pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių 21 punktą, nustatantį, kad atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan.; atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui; vykdydamas minėtą neteisėtą veiklą užteršė aplinką nepavojingomis atliekomis – metalo atliekomis, laidais, plastikais, padangomis, vidaus apdailos ir įrangos detalėmis ir pavojingomis atliekomis – triratėmis motorinėmis (išskyrus su simetriškai išdėstytais ratais) eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis (atliekos kodas 16 01 04), pavojingomis sudedamosiomis jų dalimis (varikliai, pavarų dėžės, vairo bei stabdžių mechanizmai ir t. t., kuriose yra skysčių ir kitų pavojingųjų sudedamųjų dalių, pvz., alyva, tepalo filtrai, atliekos kodas 16 01 21), autotransporto priemonių amortizatoriais (atliekos kodas 16 06 21 03), automobiliams skirtais švino akumuliatoriais (atliekos kodas 16 06 01 02), variklių, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos atliekomis (atliekos kodas 13 02), pakuotėmis, kuriose yra pavojingųjų medžiagų likučių ir kurios yra jomis užterštos (atliekos kodas 15 01 10), kai nepavojingų atliekų tūris – 15 kub. m, o pavojingų atliekų tūris – daugiau nei 1 kub. m.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. savo kaltę pripažino. Paaiški­no, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. ardė nupirktus automobilius, išardė apie 10 vienetų automobilių. Jokių leidimų neturėjo. Dėl padarytų veiksmų gailisi. Negyvenamosiomis patalpomis naudojosi K. J. leidimu (b. l. 52).

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padarytų administraci­nių nusižengimų aplinkybės – administracinių nusižengimų padarymo vieta, laikas, A. D. atlikti veiksmai ir jų kvalifikacija (b. l. 7–9).

Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 14–19), žalos aplinkai paskaičia­vimo ir 2020 m. gegužės 18 d. apžiūros akto (b. l. 24, 25–47) matyti, kad A. D. (duomenys neskelbtini) vykdė ENTP ardymo (apdorojimo) veiklą, neturėdamas taršos leidimo, teritorijoje iškastoje duobėje rasta išversta apie 15 kub. m nepavojingų automobilių atliekų – sėdynių medžiagų, vidaus apdailos medžiagų, plastikinių dalių, padangų bei kitų atliekų. Automobi­lių ardymo vietoje, lauke ant žemės buvo pavojingų atliekų – šeši automobilių varikliai ir šešios pavarų dėžės su juose esančia alyva. Šalia jų matėsi ant žemės išbėgusios alyvos žymės. Vieno lengvojo automobilio variklio svoris apie 150 kg, o pavarų dėžės svoris apie 40 kg. Šeši varikliai sveria apie 900 kg, o šešios pavarų dėžės apie 240 kg. Viso apytikslis pavojingų atliekų kiekis 1,24 tonos.

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2021 m. liepos 15 d. rašto Nr. (11.4)-AD5-13385 pateikiant informaciją, matyti, kad 2020 m. gegužės 14 d. atliekant teritorijos apžiūrą (duomenys neskelbtini) buvo rastos šios pavojingos atliekos: M1, N1 klasės, triratės motorinės (išskyrus su simetriškai išdėstytais ratais) eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, atliekos kodas 16 01 04; pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16 01 07–16 01 11, 16 01 13 ir 16 01 14 (varikliai, pavarų dėžės, vairo bei stabdžių mechanizmai ir t. t., kuriose yra skysčių ir kitų pavojingųjų sudedamųjų dalių, pvz., alyva, tepalo filtrai), atliekos kodas 16 01 21; autotransporto priemonių amortizatoriai, atliekos kodas 16 06 21 03; automobiliams skirti švino akumuliatoriai, atliekos kodas 16 06 01 02; variklių, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos atliekos, atliekos kodas 13 02; pakuotės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos, atliekos kodas 15 01 10 (b. l. 64).

2020 m. gegužės 4 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis patvirtina, kad negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), panaudos pagrindu perduotos K. J. (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje

ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustaty­to leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai verti­nimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas spren­dimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Administracinei atsakomybei pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš anksčiau nurodytų alternatyvių veiksmų: 1) ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidi­mo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose; arba 2) nesilaikant šiame leidime nusta­tytų sąlygų; arba 3) kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojan­čiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai verti­nimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo; arba 4) nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą; arba 5) pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą; prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą, o 4 straipsnio 10 dalis nustato, kad atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 52 punktas nustato, kad atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Atliekų tvarkytojų valstybės registro (toliau – Registras) nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūra yra užregistravusi Registre.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktas nustato, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Šių taisyklių 1 priedo „Krite­rijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia leidimo“ 3.1 punkte nustatyti du pagrindi­niai kriterijai, t. y. atliekų apdorojimas ir/ar laikymas, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvir­tintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) 9 punktas, be kita ko, nustato, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos; visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti nugabentos tikį apdorojimo įmonę, atitinkančią Taisyk­lėse nustatytus reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D., būdamas neregistruotas atliekų tvar­kytoju aukščiau teisės aktuose nurodyta tvarka, vykdė ENTP apdorojimo veiklą ir šią veiklą vykdė neturėdamas teisės aktuose nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo. Šiame teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pripažintina, kad tokie A. D. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, požymius.

II. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 11 dalyje

ANK 247 straipsnio 11 dalis užtraukia atsakomybę už aplinkos užteršimą vieno kubinio metro ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. D., vykdydamas ENTP ardymo veiklą, teritoriją užteršė pavojingomis atliekomis, t. y. ENTP ardymo vietoje buvo ant žemės sudėta įvairių atliekų, susidariusių ENTP ardymo veiklos metu, tarp jų matėsi 6 automobili­niai varikliai ir 6 pavarų dėžės su išbėgusiomis alyvomis (b. l. 7).

Kaip minėta, pagal administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuotą ANK 247 straipsnio 11 dalį, atsakomybė numatyta už aplinkos užteršimą pavojingomis medžiagomis kubiniais metrais, tačiau nagrinėjamu atveju pavojingų atliekų kiekis kubiniais metrais nenurodytas. Prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 14–19) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos žalos aplin­kai paskaičiavime (b. l. 24) nurodytas tik apytikslis pavojingų atliekų kiekis tonomis – 1,24 tonos.

Teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi įpareigojo nusižengimų tyrimą atlikusią ir admi­nistracinio nusižengimo protokolą surašiusią instituciją – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybą (toliau – Institucija) pateikti teismui papildomus įrodymus – tame tarpe ir objektyvius matavimų duomenis apie pavojingų atliekų kiekį (kubiniais metrais), kuriuo užteršta aplinka (b. l. 56–57).

Institucija 2021 m. liepos 13 d. rašte Nr. (11.4)-AD5-13096 dėl nutarties nurodė, kad prašomų objektyvių duomenų pateikti neturi galimybių. 2020 m. gegužės 14 d. atliko teritorijos (duomenys neskelbtini) apžiūrą. Apžiūros metu fiksavo situaciją vietoje ir vizualiai įvertino apytiks­lius atliekų kiekius. Nustatyti tikslius atliekų kiekius apžiūros metu neturėjo techninių galimybių. Tolimesnio tyrimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) nevykdė ir atliekų kiekio nenustati­nėjo, kadangi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisa­riato Veiklos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą. 2020 m. lapkričio 18 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo Inspekcija nebegalėjo nustatyti buvusio atliekų kiekio, kadangi dar ikiteisminio tyrimo metu atliekų, užfiksuotų 2020 m. gegužės 14 d., nebeliko. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad priduoti plastikai, varis, aliuminis ir metalas ­ keturių rūšių nepavojingos atliekos. Kaip buvo kontroliuojamas atliekų išvežimas ir pridavimas atliekų tvarkytojams, ar visos atliekos ir koks jų kiekis buvo perduotas atliekų tvarkytojams Inspek­cija duomenų neturi (b. l. 59–60).

Iš teismo posėdžio metu pateiktų institucijos atstovo paaiškinimų matyti, kad vienas automobilio variklis yra 0,25 kub. m tūrio, o pavarų greičių dėžė – 0,1 kub. m tūrio. Šiame kontekste, atsižvelgus į tai, kad buvo rasta šeši varikliai (6 x 0,25) ir šešios pavarų dėžės (6 x 0,1) matyti, kad vien šių pavojingų atliekų tūris siekė 2,1 kub. m. Be šių pavojingų atliekų taip pat rasta ir vairo bei stabdžių mechanizmų, amortizatorių, akumuliatorių, kurie dėl juose esančių pavojingų sudedamųjų dalių (alyva, tepalo) priskirtini pavojingoms atliekoms.

Viso aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pripažintina įrodytu, kad rastos pavojingos atliekos sudarė daugiau nei vieną kubinį metrą, todėl A. D. veiksmai šioje dalyje kvalifikuotini pagal ANK 427 straipsnio 11 dalį kaip aplinkos užteršimas vieno kubinio metro ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu.

III. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje

ANK 247 straipsnio 13 dalis užtraukia atsakomybę už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu.

Atliekų tvarkymo taisyklių 21 punktas nustato, kad atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan.; atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. D., vykdydamas neteisėtą ENTP apdoro­jimo veiklą, atliekas laikė netinkamai, pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių 21 punkto reikalavimus, šių pavojingų atliekų – metalo atliekos, laidai, plastikai, padangos, automobilių vidaus apdailos detalės ir įranga – tūris siekė 15 kub. m, todėl A. D. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, požymius ir jo veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį.

IV. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 27 dalyje

ANK 247 straipsnio 27 dalis užtraukia atsakomybę už didesnio negu penki kubiniai metrai pavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 50 punktą, atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, mai­šymą ir kt. Šių taisyklių 52 punktas nustato, kad atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitin­kanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravu­si Registre. Pagal šių taisyklių 54.2 punktą, apdoroti pavojingąsias atliekas gali tik atliekas tvarkan­čios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už pavojingųjų atliekų apdorojimą, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D., būdamas neregistruotas atliekų tvarkytoju, vykdydamas neteisėtą ENTP apdorojimo veiklą, laikė ir apdorojo daugiau kaip 5 kub. m Atliekų tvarkymo taisyklių IV skyriuje nurodytų pavojingų atliekų: eksploatuoti netinkamas transporto priemones, pavojingas jų sudedamąsias dalis: variklius, pavarų dėžes, vairo bei stabdžių mechaniz­mus ir kt., kuriose yra skysčių ir kitų pavojingųjų sudedamųjų dalių, pvz., alyva, tepalo filtrai; auto­transporto priemonių amortizatorius; automobiliams skirtus švino akumuliatorius; variklių, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos atliekas; pakuotes, kuriose yra pavojingųjų medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos. Atsižvelgus į tai, tokie A. D. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengi­mo, numatyto ANK 247 straipsnio 27 dalyje.

V. Dėl nuobaudos skyrimo

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, adminis­tracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­rytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

Duomenų apie tai, kad A. D. būtų baustas administracine tvarka, nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusi­žengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo 300 eurų iki 560 eurų; ANK 247 straipsnio 11 dalyje – baudą nuo 1 400 eurų iki 2 400 eurų; ANK 247 straipsnio 13 dalyje – baudą nuo 2 300 eurų iki 2 900 eurų; ANK 247 straipsnio 27 dalyje – baudą nuo 2 000 eurų iki 4 100 eurų;

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specia­liosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvel­giant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplin­kybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplin­kybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda. Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus anksčiau aptartas A. D. asmenybę ir jo padarytus administracinius nusižengimus apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsako­mybę sunkinančių aplinkybių, padaryti nusižengimai sunkių pasekmių nesukėlė, spręstina, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta paskiriant ANK 235 straipsnio 4 dalies, 247 straipsnio 3, 13, 27 dalių sankcijose numatytas minimalias baudas (ANK 34 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi vienu metu buvo padarytos veikos, kurios užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,

nutaria:

A. D. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietu­vos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 11 dalyje, 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 27 dalyje, ir skirti:

- už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;

- už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 11 dalyje – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą;

- už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 13 dalyje – 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą.

- už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 27 dalyje – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti – 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutari­mo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (21136100266).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nusta­tyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).