Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Eglei Volungevičienei, dalyvaujant ieškovei D. D., institucijos atstovei Žanetai Abromaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui R. D., institucija teikianti išvadą - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teises ginančios institucijos - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškiniu sutinka. Iš pateiktos išvados matyti, kad institucija neprieštarauja, jog būtų nustatyta tėvystė ir priteistas išlaikymas, kurio dydžio klausimas sprendžiamas, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Nepritaria atsakovo keliamų reikalavimų atvežti vaiką į pataisos namus ilgalaikiams pasimatymams tenkinimui, kadangi toks bendravimas pakenks vaiko interesams, nes vaikas yra mažametis, tėvo nepažįsta, nėra jo net matęs, vaiko vežimas pas nepažįstamą žmogų ir bendravimas neįprastoje aplinkoje traumuotų vaiką psichologiškai ir neatitiktų vaiko individualių interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). gimė O. D.. 2008 m. gruodžio 22 d. gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) O. D. tėvas nenurodytas (b. l. 23). Kai vaiko gimimo įraše ir gimimo liudijime nėra nurodytas tėvas, tai tokie įstatymo nustatyta tvarka priimti dokumentai patvirtina, jog vaiko kilmė iš konkretaus tėvo nėra nustatyta ir vaikas neturi tėvo, su kuriuo būtų galima sieti vaiko kilme grindžiamas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str., 3.192 str.). CK 3.146 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.147 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės. Atsakovas DNR ekspertizės atsisako, pripažįsta tėvystę ir tai patvirtina 2013 m. lapkričio 14 d. prašyme ir 2013 m. gruodžio 11 d. atsiliepime (b. l. 32, 44-45). Esant šioms aplinkybėms nustatytina tėvystė, pripažįstant R. D. O. D. tėvu, o O. D. R. D. sūnumi.

Atsakovas sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Kadangi tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl O. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina pagal jos gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 392 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustačius tėvystę, teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą. Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 450,00 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. rugsėjo 10 d., t. y. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinius atlyginimus, socialines pašalpas, pensijas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 700,00 Lt (b. l. 6-7). Ji nekilnojamojo turto ir įregistruotų transporto priemonių neturi (b. l. 9-10). Atsakovas nekilnojamojo turto ir įregistruotų transporto priemonių neturi. Jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atviroje kolonijoje, pateikė institucijos pažymą, kad 2012-2013 metais nedirbo (b. l. 9-10, 35, 37, 42-43). Duomenų, kad šiuo metu dirbtų ar mokytųsi nepateikė. Ieškovas yra sveikas, jaunas, darbingas vyras, atliekantis laisvės atėmimo bausmę ir pilnai išlaikomas valstybės, bet turintis galimybes, nors ir ribotas, dirbti. Kitų išlaikytinių ieškovas neturi. Todėl išdėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

Su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu ir vaiko poreikių paskaičiavimu atsakovas nesutinka ir prašo vaiko išlaikymui priteisti minimalią sumą, numatytą teisės aktuose. Nustatant priteistino išlaikymo dydį būtina atsižvelgti į vaiko teisę į būtinas vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 25 str.). Būtinos vaikui vystytis sąlygos sudaromos patenkinat jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialines teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu sudaro 1000,00 Lt. Ieškovė detaliai išdėstė sūnaus poreikius bei nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį ji skiria apie 800,00 Lt. Šią sumą ieškovės teigimu sudaro išlaidos komunaliniams mokesčiams, maistui, rūbams, vaistams pirkti. Atsižvelgiant į tai, kad tokia suma net nesiekia minėto, teismų praktikoje būtinu pripažintino, išlaikymo dydžio, teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodoma vaiko poreikiams patenkinti būtina suma yra visiškai adekvati, protinga ir būtina. Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), todėl abu tėvai turi vienoda dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, jeigu jų turtinė padėtis taip pat yra iš esmės vienoda. Esant aptartoms aplinkybėms, apibūdinančioms atsakovo turtinę padėtį, teismas mano, kad 300,00 Lt išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus, užtikrins jo būtinus poreikius. Todėl iš atsakovo R. D. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui O. D. mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė D. D. (CK 3.192 str., 3.201 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CPK 376 straipsnyje numatyta, kad teismas šeimos byloje, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovė reikalavimų dėl vaiko pavardės keitimo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo nereiškia, atsakovas priešieškinio irgi nereiškė, tačiau šios bylos atveju akivaizdu, jog turi būti išspręsti klausimai dėl vaiko pavardės ir bendravimo su tėvu tvarkos, kad nekiltų teisminiai ginčai ateityje.

Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės (CK 3.167 str. 4d.). Vaiko vardo ir pavardės keitimo pagrindai ir tvarka nurodyta Civilinės metrikacijos taisyklėse ir Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklėse, kurios nedraudžia pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę ir numato atvejus, kada tai gali būti padaryta. Šie atvejai išvardinti Civilinės metrikacijos taisyklių 109.2-109.9 punktuose. Pagal Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių 15² punktą nepilnamečių vaikų tėvų ginčai, susiję su nepilnamečio vaiko vardo arba (ir) pavardės pakeitimu, sprendžiami teisme teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendžiant, jog sūnus nuolatos gyvena su motina, tėvo visiškai nepažįsta, ir atsižvelgiant į motinos bei nepilnamečio vaiko interesą turėti bendrą pavardę, prašymą dėl O. D. pavardės pakeitimo tikslinga atmesti.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetas vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaiką yra lygios (Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.156 str.). Negalima teikti privilegijų tėvui (motinai) dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams.

Ieškovė prieštarauja atsakovo prašomai nustatyti bendravimo su sūnumi tvarkai, kadangi vaikas tėvo niekada nėra matęs ir pirma pažintis su tėvu įkalinimo įstaigoje traumuotų vaiką, taip pat ji neturi lėšų tokioms kelionėms. Su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesutinka ir vaiko teises ginančios institucijos atstovė. Bylos duomenimis nustatyta, kad yra pagrindas taikyti ribojimus, nes O. D. yra mažametis, tarp jo ir atsakovo R. D. nėra susiformavę tėvo ir sūnaus santykiai, vaikas nepažįsta atsakovo, jo nėra matęs. Atsakovas R. D. nuteistas už sunkių nusikaltimų padarymą, laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose - atviroje kolonijoje. Mažamečio O. D. vežimas pas jam nepažįstamą žmogų ir bendravimas neįprastoje aplinkoje traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų ir pažiūrų, vaiko brandai ir pasaulėžiūrai būtų daroma žalinga įtaka. Dėl šių priežasčių, prašymas tenkintinas iš dalies ir nustatytina, kad atsakovas bendrauja su sūnumi laiškais ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-602-761 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. lapkričio 28 d. pažymoje Nr. TP-7-(2.10)-2321 pažymėta, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra 516,06 Lt. Suteikus ieškovei antrinę teisinę pagalbą nuo žyminio mokesčio – 144,00 Lt mokėjimo už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir 162,00 Lt (450,00 Lt x 12 mėn. x 3% = 162,00 Lt) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovo priteistina: žyminis mokestis – 144,00 Lt už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 108,00 Lt (300 x 12 mėn. x 3% = 108,00 Lt) už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, t.y. viso 252,00 Lt, bei 516,06 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 29,62 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, valstybei (b. l. 1, 38) (CPK 85 str. 1 d. 10 p., 88 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę ir socialinę padėtį, į tai, kad dėl objektyvių priežasčių bus neįmanoma išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, nepriteisia bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovą R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus O. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o O. D. atsakovo R. D. sūnumi.

Priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymą nepilnamečiam sūnui O. D. po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2013 m. rugsėjo 10 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei D. D. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą.

Nustatyti, kad vaikas su tėvu bendrauja laiškais ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Kitoje dalyje ieškinį ir atsakovo reikalavimus atmesti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją per tris dienas išsiųsti Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kur yra įregistruotas vaiko gimimas.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.