- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-977-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- Bankrutuojančiai UAB „Statybos ir projektavimo centras“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-574-735/2009 pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovui Bankrutuojančiai UAB „Statybos ir projektavimo centras“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas O. S. 2008-07-28 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 1516,48 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, taip pat kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 3000 Lt už darbą objekte Elektrėnuose, bei vidutinį darbo užmokestį 74,70 Lt (1550 Lt/20,75 d.= 74,70 Lt) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad pagal 2006-10-11 sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 86 ieškovas dirbo atsakovo įmonėje betonuotoju. Minėta sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti 1550 Lt mėnesinį darbo užmokestį, atlyginimą mokant vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos. Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad už darbą bus mokamas priedas prie atlyginimo, tačiau tokie priedai nebuvo mokami, atsakovas net nebuvo pasitvirtinęs tokių priedų skaičiavimo metodikos. Ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas nereguliariai, todėl ieškovas kreipėsi į LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių, kuris nustatė, jog 2006-11-28 ieškovui buvo išmokėtas 801,63 Lt darbo užmokestis už 2006 m. spalio mėn., 2006-12-15 išmokėta 1054,80 Lt už 2006 m. lapkričio mėn., 2007-01-15 išmokėta 991,98 Lt už 2006 m. gruodžio mėn., 2007-02-13 išmokėta 865,30 Lt už 2007 m. sausio mėn., 2007-03-15 išmokėta 763,56 Lt už 2007 m. vasario mėn. Ieškovui atsakovas nesumokėjo 3000 Lt už betonavimo darbus, atliktus objekte Elektrėnuose. Už šį darbą atsakovas perdavė 4000 Lt, tačiau šią pinigų sumą ieškovui teko pasidalinti su kitais brigados darbuotojais V. D., R. Č. bei M. K.. Nuo 2007-03-23 iki 2007-04-09 ieškovas buvo išleistas nemokamų atostogų įstatyme nenustatytais pagrindais. Darbo sutartis 2007-07-12 buvo nutraukta. Atleidimo dieną atsakovas su ieškovu neatsiskaitė visiškai, nors turėjo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, darbo užmokestį už 2007 metų liepos mėnesį, likusią darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2007 metų kovo mėnesio (DK 127 str. 1 d., 141 str. 184 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškovu, pastarasis vengė atvykti pas atsakovą dėl galutinio atsiskaitymo. Todėl ieškovas dalies jam priklausančių lėšų neatsiėmė dėl savo kaltės. Ieškovui buvo skambinama darbdaviui žinomais kontaktiniais telefonų numeriais, tačiau ieškovas neatsišaukė ir nepasirodė. Dėl šios priežasties ieškovui buvo neįmanoma įteikti jam priklaususio darbo užmokesčio. Ieškovui darbo užmokestis visą laiką buvo mokamas grynaisiais pinigais. Atsakovas neturi ieškovo banko sąskaitos rekvizitų, todėl negalėjo jam priklausančios sumos pervesti į banko sąskaitą. Kadangi ieškovas pats neatvyko pasiimti darbo užmokesčio, todėl tariamas uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl paties ieškovo kaltės. Dėl šių aplinkybių iš atsakovo negali būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką. Ieškovas ieškinyje neteisingai paskaičiavo vidutinį darbo užmokestį (DK 141 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-04-29 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė priteisti iš O. S. valstybei 57,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, teismas nusprendė grąžinti atsakovui į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pagal 2008-08-20 mokėjimo nurodymą Nr. 356 įmokėtą 4516,78 Lt užstatą. Teismas nustatė, jog darbo sutartyje yra nustatytos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios jos šalių teises ir pareigas. Teismas konstatavo, jog pagal šią darbo sutartį ieškovas įsipareigojo dirbti joje sutartą betonuotojo darbą, paklusdamas atsakovo nustatytai darbo tvarkai, o atsakovas įsipareigojo suteikti jam sutartyje nustatytą darbą, užtikrinti darbo sąlygas ir mokėti ieškovui sulygtą darbo užmokestį. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje būtina buvo nustatyti, ar atsakovas nepažeidė savo pareigos sumokėti ieškovui pagal darbo sutartį sulygtą darbo užmokestį. Teismas nustatė, jog ieškovui už darbą 2006 metų spalio mėnesį buvo priskaičiuota išmokėti 768,75 Lt, už 2006 metų lapkričio mėnesį – 1163,30 Lt, už 2006 metų gruodžio mėnesį – 1171,40 Lt, už 2007 metų sausio mėnesį – 1013,19 Lt, už 2007 metų vasario mėnesį – 771,66 Lt, už 2007 metų kovo mėnesį – 603,07 Lt, už 2007 metų balandžio mėnesį – 870,01 Lt, už 2007 metų gegužės mėnesį – 1171,40 Lt, už 2007 metų birželio mėnesį – 1171,40 Lt, o už 2007 metų liepos mėnesį – 1289,87 Lt (toje sumoje yra ir kompensacija už nepanaudotas atostogas). Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kurie rodytų, jog darbo užmokestis ieškovui buvo paskaičiuotas neteisingai. Teismas pažymėjo, jog ieškovas jo pagrįstumo neginčijo. Teismas atkreipė dėmesį, jog aplinkybę, kad darbo užmokestis ieškovui paskaičiuotas teisingai iš esmės patvirtino ir prie bylos prijungta LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus patikrinimo medžiaga, iš kurios matyti, jog darbo užmokesčio skaičiavimo pagrįstumas buvo vertintas taip pat pagal atsakovo pateiktus ieškovo darbo laiko žiniaraščius.
Teismas pažymėjo, jog nors darbo sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovui bus mokamas priedas prie atlyginimo, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog toks priedas ieškovui buvo mokamas. Pats ieškovas nurodė, kad priedai prie atlyginimo nebuvo mokami. Tai patvirtino ir atsakovas, nurodydamas, jog įmonėje nebuvo priimta dokumentų, reglamentuojančių tokių priedų mokėjimą. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas neturėjo pareigos mokėti ieškovui daugiau darbo užmokesčio nei jam buvo priskaičiuota, t.y. per laikotarpį nuo 2006-10-12 iki 2007-07-12 atsakovas turėjo ieškovui sumokėti 9994,05 Lt darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, jog atsakovas ieškovui per šį laikotarpį iš viso sumokėjo 13568,01 Lt, iš jų 3485,29 Lt sumokėti pervedant pavedimu į ieškovo sąskaitą banke, 991,98 Lt sumokėti pagal 2007-01-15 kasos išlaidų orderį, o likę 9090,74 Lt grynais pagal ieškovo pasirašytą pakvitavimą bei pinigų mokėjimo žiniaraščius.
Teismas pažymėjo, jog į bylą pateikti tik žiniaraščių nuorašai, todėl negalima patikrinti, ar jie pagal savo rekvizitus atitinka LR buhalterinės apskaitos įstatymo bei LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus. Atsakovo padaryti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai nėra šios bylos dalykas. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas patvirtino, kad pateiktuose pinigų išmokėjimo žiniaraščiuose yra jo parašas, ir padarė išvadą, kad ieškovas minėtuose pinigų išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytas pinigų sumas gavo. Teismas nenustatė, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu turėjo dar ir kitų piniginių įsipareigojimų, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog dalis ieškovui sumokėtų pinigų nėra pagal sudarytą darbo sutartį ieškovui priklausantis išmokėti darbo užmokestis.
Teismas atkreipė dėmesį, jog, LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui atliekant patikrinimą, atsakovo duomenys apie 5090,74 Lt sumos pagal pinigų gavimo žiniaraščius išmokėjimą ieškovui nebuvo pateikti. Ši aplinkybė, o taip pat duomenys iš VSDFV, patvirtina, kad ieškovo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, per laikotarpį nuo 2006-10-12 iki 2007-07-12 buvo tik 12939,83 Lt ir tik nuo šios sumos atsakovas sumokėjo privalomąsias socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovo buhalterinė apskaita turi trūkumų. Teismas pažymėjo, jog ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Teismas pripažino, jog atsakovas, mokėdamas ieškovui darbo užmokestį, pažeidė darbo sutartyje nustatytus darbo užmokesčio mokėjimo terminus. Teismas pažymėjo, jog darbo sutarties 3 p. buvo nurodyta, jog atlyginimas ieškovui bus mokamas 1 kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. Teismas konstatavo, jog atsakovas šių terminų visiškai nepaisė, kadangi 2006 metų lapkričio mėnesį, 2006 metų gruodžio mėnesį bei 2007 metų vasario mėnesį darbo užmokestį ieškovui mokėjo tris kartus, o 2007 metų balandžio bei gegužės mėnesiais – iš viso nemokėjo. Be to, ieškovui mokamos sumos neatitiko ieškovui priskaičiuoto mokėtino darbo užmokesčio dydžių. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas visą laiką mokėjo ieškovui didesnes, nei jam priskaičiuotas darbo užmokestis, pinigų sumas, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas vėlavo ieškovui jį sumokėti. Teismas pripažino, jog darbo užmokestis už 2006 metų spalio mėnesį ieškovui buvo sumokėtas, pradelsus darbo sutartyje nustatytus terminus, kadangi jis buvo sumokėtas 2006-11-24, o turėjo būti sumokėtas iki 2006-11-15. Teismas konstatavo, jog priteisti iš atsakovo LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo nustatyto dydžio delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą (už 2 dienas nuo nesumokėtos 768,75 Lt sumą priskaičiuotina 0,92 Lt delspinigių) netikslinga, kadangi atsakovas sumokėjo ieškovui daugiau su darbo santykiais susijusių išmokų, nei ieškovui priklauso pagal šalių sudarytą darbo sutartį. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas sumokėjo ieškovui visą priklausantį darbo užmokestį, taip pat ieškovo atleidimo dieną neturėjo jam piniginių įsipareigojimų, todėl tenkinti ieškinio šioje jo dalyje nėra pagrindo.
Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3000 Lt už darbą Elektrėnuose taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių susiklostė tik darbo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentavo jų pasirašyta darbo sutartis, kurioje buvo nustatytas atlyginimas ieškovui už jo atliktą darbą. Teismas atkreipė dėmesį, jog minėtoje darbo sutartyje nėra šalių susitarimų dėl apmokėjimo už atskirus ieškovo atliktus darbus. Teismas padarė išvadą, jog už darbą objekte Elektrėnuose atsakovas turėjo pareigą sumokėti tik darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį. Teismas pažymėjo, jog ieškovo 2007-06-22 rašytinis pakvitavimas, 2007-06-23 raštas, liudytojų R. Č. ir M. K. parodymai, iš esmės patvirtino, jog gautus iš atsakovo 4000 Lt ieškovas padalino tarp 4 asmenų taip, kad kiekvienam iš jų tektų po 1000 Lt. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytą aplinkybę, jog jis taip turėjo pasielgti atsakovo nurodymu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas gautu iš atsakovo darbo užmokesčiu turėjo teisę disponuoti savo nuožiūra, tačiau jo darbdaviui, nesant atskiro rašytinio susitarimo, nei pagal darbo sutartį, nei pagal galiojančius teisės aktus neatsiranda pareiga dar kartą išmokėti ieškovui pinigų sumas, kurias jis išmokėjo, padengdamas darbdavio įsipareigojimus kitiems jo darbuotojams. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad toks rašytinis susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas (DK 93 str., 127 str. 1 d., 186 str. 1 d., 201 str. 2 d., CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 2 d., 150 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas O. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo 1516,48 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 3000 Lt už darbą objekte Elektrėnuose, bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas nepagrįstai vienašališkai vadovavosi tik atsakovo pateiktais įrodymais bei argumentais, ignoruodamas ieškovo bei jo atstovo argumentus. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismas skatindavo atsakovą pakeisti savo poziciją. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į prieštaringą atsakovo poziciją, nes atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad neturi ieškovo banko sąskaitos rekvizitų, todėl negalėjo jam priklausančios sumos pervesti į banko sąskaitą. Vėliau savo teiginį atsakovas paneigė, pateikdamas sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SAMPO bankas išrašus. Atsakovas, teigdamas, jog yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, pateikė teismui pinigų mokėjimo žiniaraščių kopijas. Minėtose žiniaraščių kopijose nėra pažymėtas nei laikotarpis, už kurį mokami pinigai, nei šio mokėjimo paskirtis (darbo užmokestis ar kt.), nėra juridinio asmens vadovo bei vyr. finansininko parašų. Taip pat iš jų nėra aišku, ar tai yra originalaus dokumento kopijos. Teismas, pats pripažinęs, kad iš žiniaraščių kopijų negali patikrinti, ar jie pagal savo rekvizitus atitinka įstatymo reikalavimus, neišreikalavo iš atsakovo šių žiniaraščių originalų, nors pagal CPK 414 str. 1 d. darbo bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą. Nors teismas teigė, jog atsakovo padaryti buhalterinės apskaitos reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, sprendžiant klausimą, ar atsakovas buvo visiškai su ieškovu atsiskaitęs, yra būtina nustatyti atsakovo pateiktų pinigų gavimo žiniaraščių tikrumą, tuo labiau, kad ir pats teismas pripažino, jog ieškovui mokamos sumos neatitiko ieškovui priskaičiuoto mokėtino darbo užmokesčio dydžių.
2) Valstybinei darbo inspekcijai, atliekant patikrinimą, atsakovas taip pat nepateikė šių žiniaraščių, bei nesugebėjo paaiškinti teismui, kodėl šie dokumentai nebuvo pateikti minėtai inspekcijai. Ieškovo nuomone, yra pagrindas manyti, jog atsakovas, norėdamas išvengti savo prievolės atsiskaityti su ieškovu, sąmoningai suklaidino teismą.
3) Teismui pateiktoje Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo medžiagoje buvo konstatuota, jog darbdavys liko skolingas ieškovui dalį darbo užmokesčio. Teismas, spręsdamas ginčą, priešingai nei numatyta CPK 197 str. 2 d., vadovavosi ne minėta patikrinimo medžiaga, t.y. oficialiu rašytiniu įrodymu, o atsakovo pateiktais buhalteriniais apskaitos dokumentais: kasos išlaidų orderiu, banko sąskaitos išrašais, pinigų gavimo žiniaraščiais. Atsakovo pateiktų pinigų gavimo žiniaraščių kopijos pagal savo turinį negali būti laikomos rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu darbo užmokesčio už tam tikrą laikotarpį mokėjimo faktą. Atsakovo 2007-08-20 pranešimas, kuriame ieškovas kviečiamas atvykti į įmonę atsiskaitymui, patvirtina, kad atsakovas iš tikrųjų turėjo ieškovui piniginių įsiskolinimų.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Teismas įvykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, priimdamas sprendimą, t.y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme, tinkamai nurodant ieškinio dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Vadinasi, šalis turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, siekdama, kad teisme būtų apgintos subjektinės teisės, atsižvelgiant ir į teisių gynimo būdus.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi grynai formaliais paskaičiavimais pagal atsakovo pateiktus įrodymus ir nevertino aplinkybių dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir jo teisinio pagrindo, bei galutinio atsiskaitymo su ieškovu, atleidžiant iš darbo. 2009-07-09 ieškovo pateiktame prašyme (1 t., b.l. 132) darbdaviui nutraukti darbo sutartį nuo 2007-07-12 pagal DK 127 str. 2 d. (darbdaviui nemokant darbo užmokesčio nuo 2007 m. kovo mėn.), buvo prašoma pagal DK 140 str. 2 d. išmokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Teismas nevertino aplinkybių, ar darbdavys turėjo teisę atleisti ieškovą iš darbo nuo 2007-07-12 pagal LR DK 127 str. 1 d. (1 t., b.l. 131). Pažymėtina, kad atsakovo 2007-08-20 pranešime ieškovui pripažįstama, kad nėra pilnai atsiskaityta su ieškovu (2 t., b.l. 50). LR valstybinės darbo inspekcijos 2007-08-06 reikalavime Nr. 0260-0610 (1 t., b.l. 109) ir 2007-09-19 reikalavime Nr. 0260-0617 (1 t., b.l. 110) yra nustatyta, kad su ieškovu nėra visiškai atsiskaityta. Šie valstybinės darbo inspekcijos reikalavimai nėra nuginčyti nustatyta tvarka, todėl teismui turi didesnę įrodomąją galią, kaip oficialūs rašytiniai įrodymai. Atsakovo pateiktose žiniaraščių kopijose (1 t., b.l. 74-79) nėra pažymėtas nei laikotarpis, už kurį mokami pinigai, nei šių mokėjimų datos ir paskirtis (darbo užmokestis ar kt.), nėra juridinio asmens vadovo bei vyr. finansininko parašų, todėl nėra objektyvių galimybių nustatyti, kad atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas darbo bylą, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, atsižvelgiantį aktyvų teismo vaidmenį šios kategorijos bylose.
Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalėjo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 3 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepatikslino atsakovo pareigos įrodinėti, tuo pažeidžiant LR CPK 115 str., 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d. Padaryti procesinės teisės normų pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-06-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2627-104/2009 iškėlė UAB „Statybos ir projektavimo centras“ bankroto bylą (2 t., b.l. 62-64). Ši nutartis yra įsiteisėjusi (2 t., b.l. 65). Įstatymų leidėjas nustatė, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo bankroto bylą iškėlusiam teismui, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių, tame tarpe ir teisės į apeliaciją (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Kolegija nevertina kitų argumentų ir ieškovo pateiktų raštų (2 t., b.l. 73, 74), nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, spręstina darbo byla ir su ja susiję reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str. 2 d., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str., 414 str., LR įmonių bankroto įstatymas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, nagrinėti iš naujo.