Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, dalyvaujant prokurorams Ritai Ušinskienei, Sauliui Galminui, gynėjai advokatei Aleksandrai Voskoboinikovai, kaltinamosios įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei T. I., nukentėjusiajam S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. I., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 10 klasių išsilavinimo, nedirbanti, Klaipėdos laivininkų mokyklos 1 kurso moksleivė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I., 2011-10-03 apie 17.00 val., prekybos centre „Hyper Maxima“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdos m., nuo specialaus stovo su lentynomis žvakėms dėti, paėmė S. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „HTC HD2“, kurio vertė 880 Lt, su jame buvusia išankstinio apmokėjimo kortele „Pildyk“ - 20 Lt vertės, 8 GB atminties kortele - 80 Lt vertės, kuris buvo įdėtas į telefono dėklą 20 Lt vertės. Tokiu būdu A. I. pagrobė S. S. priklausantį turtą 1000 Lt vertės.

Kaltinamoji A. I. neprisipažino padariusi kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2011-10-03 į prekybos centrą „Hyper maxima“ Akropolis ji atėjo su seserimi J. I. ir pussesere J. S.. Ji su J. S. nuėjo pas jos vaikiną A. J. į „Hyper Maxima“, o sesuo nuėjo į kitą parduotuvę. Pusseserė J. S. pasiliko prie savo draugo, o ji nuėjo prie žvakių stendo, kur pasiėmė pauostyti žvakę ir ten ant padėklo pamatė padėtą teflonas. Tokį telefoną ji matė pirmą kartą, todėl priėjusios pusseserės paklausė, kas čia per daiktas. Ji pasakė, kad tai telefonas. Aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Jos pusseserė pakalbėjusi su draugu atėjo prie jos, įsikišo telefoną sau ir jos išėjo iš prekybos centro namo. Parėjus į namus telefonu nesinaudojo ir jį taip pralaikė apie tris dienas. Po to, jos sesuo J. I. į šį telefoną įsidėjo savo SIM kortelę, kad juo pasinaudotu. Vėliau paskambino to telefono šeimininkas ir sakė, kad paduos į teismą, nes ji pavogė telefoną. Telefoną ji pristatė į policiją, kur jis buvo grąžintas nukentėjusiajam, bet jis pasakė, kad nori dar 1000 Lt už moralinę žalą.

Kaltinamosios įstatyminė atstovė, civilinė atsakovė ir liudytoja T. I. parodė, kad nepripažįsta, kad jos dukra galėjo ištraukti telefoną iš kišenės. Ji tiki, kad duktė telefoną rado. Į namus grįžusi dukra Aleksandra iš PC „Akropolio“ pasakė, kad rado tefloną prie žvakių ant prekių lentynos. Ji pažiūrėjo telefoną ir tiek, neliepė nešti atiduoti.

Nukentėjusysis S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba vadybininku ir aptarnauja Žemaitijos regioną, prižiūri prekių išdėstymą. 2011-10-03 jis darbavosi PC „Akropolyje“, krovė į lentynas žvakes. Vėliau jis kišo ranką į kišenę, kur buvo įsidėjęs tefloną ir jo ten nerado. Tada išsitraukė kitą telefoną ir bandė skambinti, tačiau teflonas jau buvo išjungtas. Jis turėjo du telefonus, „Nokia“ – darbo, o „HTC 22“ – jo asmeninis. Telefonas dingo penkių minučių laikotarpyje. Jis tvarkė žvakių stovą, išsitraukė tefloną pažiūrėti laiko, rodė 16.57 val., o kai telefono neberado, buvo 17.02 val. Nieko įtartino jis tuo metu aplink save nepastebėjo. Jo telefone buvo įdiegta programėlė, kur įdėjus į telefoną kitą SIM kortelę, jam į kitą telefoną atsiunčia SMS, kad yra naudojamasi jo telefonu. Kai tik buvo įdėta kortelė, jis paskambino į policijos komisariatą. Telefoną jam grąžino tyrėja. Telefonas vertas 880 Lt, tačiau buvo su dėklu. Dėl prarasto telefono jis negalėjo dirbti, reikėjo išeiti neplanuotų atostogų, nes telefone buvo reklaminė medžiaga, dokumentai, kita svarbi informacija, todėl reiškia civilinį ieškinį 1000 Lt neturinei žalai atlyginti.

Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-10-03 ji, Aleksandra ir Jekaterina buvo PC „Akropolyje“. Ji nuėjo su Aleksandra į „Maxima“ nusipirkti gerti. Trumpam išsiskyrė ir ji nuėjo pas savo vaikiną A. J. pasiimti žvakės. Prie žvakių ji sutiko Aleksandrą ir ji pasakė, kad rado telefoną ant žvakių stovo paskutinės lentynos. Nusprendė, kad ji įsidės tefloną į rankinę, nes Aleksandra neturėjo kur įsidėti ir išėjo iš parduotuvės. Grįžę namo, telefoną parodė Aleksandros mamai, ji pažiūrėjo ir nuėjo toliau daryti valgyti, o jos įjungė telefoną, peržiūrėjo nuotraukas.

Liudytoja J. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-10-03 su seserimi buvo Akropolyje ir prie jos priėjusiosios sesuo su pussesere pasakė, kad rado tefloną su dėklu. Jos tą telefoną išjungė ir išvažiavo namo. Tą patį vakarą namuose jos peržiūrėjo telefone esančias nuotraukas, o vėliau ji įsidėjo savo kortelę su savo numeriu.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tefloną jis matė pas A. I. namuose. Aleksandra sakė, kad telefoną rado, jis tikrai netiki, kad ji būtų pavogusi telefoną.

2011-10-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nurodyta, kad nukentėjusysis S. S. pateikė mobiliojo ryšio telefono „HTC HD2“ įsigijimo dokumentų kopiją (b.l. 11-12).

2011-10-21 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „HTC HD 2“, kurį pateikė liudytoja J. I. (b.l. 14-16).

Iš operatyvinės veiklos biuro pateiktų duomenų, matyti, kad po telefono „HTC HD2“ vagystės, juo naudojosi J. I. ( b.l. 30-35).

2011-10-28 įvykusios akistatos tarp nukentėjusiojo S. S. ir įtariamosios A. I. metu, esminių prieštaravimų panaikinti nepavyko, nes abu asmenys pasiliko prie duotų parodymų (b.l. 42-43).

Kaltinamoji A. I. buvo kaltinama tuo, kad 2011-10-03 apie 17.00 val., prekybos centre „Hyper Maxima“, esančiame adresu Taikos pr. 61, Klaipėdos m., iš S. S. švarko dešinės pusės, šoninės kišenės, ištraukė ir pagrobė S. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „HTC HD2“, kurio vertė 880 Lt, su jame buvusia išankstinio apmokėjimo kortele „Pildyk" - 20 Lt vertės, 8 GB atminties kortele - 80 Lt vertės, kuris buvo įdėtas į telefono dėklą 20 Lt vertės, tai yra kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą 178 str. 2 d. Kaltinamoji A. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš S. S. švarko kišenės tikrai telefono neištraukė, o jį rado ant žvakių stovo lentynos, pats nukentėjusysis parodė, kad tą dieną „Hyper Maxima“ dėjo ant specialaus stovo su lentynomis naują produktą – kvepiančias žvakes ir vis žvilgčiojo į telefone esantį laikrodį, nei kaltinamosios nei kitų asmenų šalia savęs tuo metu nematė, taip pat nepastebėjo, kad kas nors iš jo kišenės ištraukė ir pagrobė telefoną. Nesant objektyvių įrodymų, kad būtent kaltinamoji A. I. iš S. S. švarko dešinės pusės, šoninės kišenės, ištraukė mobilioji ryšio telefoną, kaltinamosios veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. perkvalifikuotina į baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. I. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta pilnai teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Pagal BK 178 str. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinamajai A. I. inkriminuota BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta svetimo turto vagystė atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad A. I. paėmė telefoną, kuris gulėjo ant lentynos prekybos centre ant žvakių stendo. A. I. suprato imanti ne jai priklausantį telefoną, be to, ji nepranešė parduotuvės apsaugai apie rastą telefoną, o jį pasiėmė sau. Pažymėtina ir tai, kad paėmusi telefoną jį parsinešė į namus, išjungė jį, išėmė iš jo telefone buvusią SIM kortelę ir leido savo seseriai įsidėti kitą SIM kortelę, tuo apsunkinant galimybę tikrajam telefono savininkui rasti pas ją esantį svetimą mobiliojo ryšio telefoną. Nors kaltinamoji tvirtina, kad telefono nevogė, o jį rado padėtą lentynoje, tačiau tai nepaneigia jos kaltės pagrobiant svetimą turtą. Be to, teismo posėdžio metu ji nurodė, kad suprato, kad jos su pussesere daro negerai paimdamos telefoną. Nors nukentėjusysis teigia, kad telefonas buvo ištrauktas iš jo kišenės ir jis tikrai negalėjo jo palikti lentynoje, tačiau teismas neatmeta tos galimybės, kad nukentėjusysis galėjo pasidėti telefoną ant lentynos ir tiesiog netyčia jį palikti, užmiršti. Nors kaltinamoji teigia, kad aplinkui jokių žmonių nebuvo, tačiau rastas telefonas kvalifikuotinas ne kaip radinys, nes pagal CK 4.62 straipsnio 1 dalį radiniu laikomas daiktas, kurio savininkas nežinomas. Teismų praktika pripažįsta, jog pamestas, gamtos jėgų atneštas daiktas ar priklydęs naminis gyvūnas jį suradusiam asmeniui yra svetimas turtas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iš tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 5 punktas). Todėl, net suradusi telefoną, A. I. iš karto galėjo suprasti, kad jis priklauso ne jai, be to, paskambinusi adresų knygoje esančiu numeriu ji galėjo patikrinti, kam priklauso telefonas arba jį tiesiog perduoti parduotuvės apsaugos darbuotojams. Taigi iš visų ištirtų bylos aplinkybių matyti, kad A. I. veikė sąmoningai, suprato, kad be turto savininko sutikimo paima svetimą daiktą, kuris turi materialią vertę ir jį užvaldė, todėl jos veika turi būti kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d.

Kaltinamosios A. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos BK 91 str. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus.

Kaltinamoji A. I. padarė nesunkų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, nusikalto būdama nepilnamete ir pirmą kartą, yra neteista, mokosi, nors kaltinamoji nepripažino, kad pavogė telefoną, tačiau suprato, kad elgiasi negerai paimdama neva rastą telefoną, dėl savo poelgio gailisi, telefonas jo savininkui yra grąžintas, iš jos elgesio matyti, kad savo poelgį vertina neigiamai, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir jos atžvilgiu gali būti pritaikytas LR BK 93 str. o ji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 1 d. gali būti atleista, paskiriant jos atžvilgiu LR BK 82 str. 1 d. 1 ir 5 p., 87 str. 1, 2 d. 2 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta (LR BPK 303 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis S. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nukentėjusysis motyvavo tuo, kad praradęs telefoną jis negalėjo dirbti, reikėjo išeiti neplanuotų atostogų, nes telefone buvo reklaminė medžiaga, dokumentai, kita svarbi informacija.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam S. S. nusikalstamais veiksmais nebuvo sutrikdyta sveikata, dėl telefono praradimo jis nepatyrė pažeminimo, baimės, streso ar kitų dvasinių išgyvenimų, o tik laikinus nepatogumus tvarkydamas darbo reikalus, be to, nukentėjusysis turėjo ir kitą telefoną. Todėl įvertinus šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, į kaltinamosios turtinę padėtį, nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas.

Daiktinių įrodymų priklausomybės ir jų gražinimo klausimai išspręsti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai A. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. I. pripažinti kalta pagal LR BK 178 str. 1 d. ir vadovaujantis LR BK 93 str. atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius LR BK 82 str. 1 d. 1 ir 5 p., 87 str. 1, 2 d. 2 p. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą šešių (6) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ją per šį laikotarpį tęsti mokslą. Baudžiamąją bylą A. I. atžvilgiu nutraukti (LR BPK 303 str. 4 d.).

Nukentėjusiojo S. S. pareikštą 1000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. I. panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.