Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2009-06-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmės vykdymą atidedant 2 metams, bausmę atlikęs;

2) 2022-09-22 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 46 MGL (2 300 Eur) bauda, nesumokėta baudos dalis yra 1 346,51 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. A. 2024 m. sausio 27 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį V. G. – sudavė galva smūgį į V. G. veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. G. dėl muštinės žaizdos nosies nugarėlėje nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, jog V. G. yra jo draugas, kurį pažįsta maždaug metus laiko, abu sutaria gerai, jokių konfliktų tarp jų nėra buvę. 2024-01-27 buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau įvykio aplinkybes labai gerai atsimena. Maždaug prieš savaitę jis susitarė su V., kad sausio 27 d. susitiks, išgers alkoholinių gėrimų, pasėdės, kadangi jų sutuoktinės yra draugės ir eis į koncertą. Minėtos dienos vakarą apie 19.00 val. pas jį į namus atėjo V., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau orientavosi aplinkoje, jis pats buvo visiškai blaivus. V. atsinešė 0,5 l talpos degtinės butelį, kurį išgėrė. Maždaug po valandos, apie 20.30 val. su V. kambaryje sėdėjo prie stalo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, tiksliai negali atsakyti dėl ko konfliktavo, tačiau, kiek atsimena, dėl kažkokios įmonės, dėl jos pavadinimo. Pradėjo konfliktuoti, V. pradėjo kelti balsą, suagresyvėjo, jis jį pradėjo raminti, prašė liautis rėkti, jis vis bandydavo atsistoti nuo lovos, tačiau jis, norėdamas jį nuraminti, pasodindavo atgal. Vykstant konfliktui V., nieko nesakęs, dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jam į lūpą, po to jis, nieko nesakęs, norėdamas apsiginti, būdamas piktas, kad jam sudavė, kakta sudavė vieną smūgį į V. veido sritį, į nosį. Suduodamas negalvojo apie pasekmes, suprato, kad gali padaryti sužalojimus, tačiau tuo metu apie tai negalvojo. Smūgis buvo stiprus, kadangi dėl suduoto smūgio V. jam kaktoje atsirado žaizda, pradėjo bėgti kraujas, todėl jis nuėjo į vonią nusivalyti kraujo, matė, kad V. nuo jo sudavimo taip pat bėga kraujas iš nosies, jis bandė dengtis nosį, stabdyti kraują, skausmu nesiskundė. Jam būnant vonioje V. apsirengė ir išėjo, išeidamas pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Daugiau tarp jų jokio fizinio kontakto nebuvo. Iš įvykio vietos jis nepasišalino, išėjo į lauką laukti policijos pareigūnų, suprato, kad pasielgė netinkamai, tačiau taip pasielgė tik todėl, kad prieš jį pirmas pradėjo smurtauti V., o jis turėjo gintis, negalėjo nieko nedaryti. Supranta, kad sužalojimai V. nosyje atsirado dėl jo veiksmų, pripažįsta, kad juos padarė, supranta, kad sukėlė jam fizinį skausmą, taip pasielgė tyčia. Dėl V. veiksmų prieš jį jis jokių sužalojimų bei skausmo nepatyrė, jam pretenzijų neturi, supranta, kad žaizdelė jo kaktoje atsirado dėl jo paties kaltės, jo niekas nesužalojo. Kitą dieną V. jis paskambino, norėjo su juo susitarti, pasikalbėti dėl žalos atlyginimo ir atsiprašyti. Yra pasiruošęs atlyginti išlaidas ligonių kasai. Dėl veikos nuoširdžiai gailisi, ateityje tai daugiau nepasikartos. Pripažįsta, kad galėjo padaryti įtarime nurodytus sužalojimus bei sukelti fizinį skausmą V. G., kai galva sudavė jam į veido sritį. Jis jo atsiprašė, atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, ateityje tai daugiau nepasikartos. Sutinka ir neprieštarauja dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo teismo skirti laisvės apribojimo bausmę, kadangi piniginės baudos negalės sumokėti dėl prastos finansinės būklės, kadangi šiuo metu yra nedirbantis ir moka dar vieną piniginę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. A. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2024-01-28 Alytaus apskrities VPK, gavus V. G. pareiškimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2024-01-27 apie 20.30 val. pažįstamas E. A., kilusio žodinio konflikto metu, tyčia galva sudavė vieną smūgį į nosies sritį. Po suduoto smūgio V. G. jautė fizinį skausmą.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

2024-01-28 Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje pasitiko V. G., kuris nurodė, kad buvo pas pažįstamą E. A., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu E. A. jam tyčia galva sudavė vieną smūgį į nosies sritį. V. G. nurodė, kad po suduoto smūgio jautė fizinį skausmą.

2024-01-28 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. G. alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager 7510 ARKB0237“, metrologinės patikros Nr. 1989725, 2024-01-27 apie 23 val. 36 min. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. E. A. tuo pačiu alkoholio kiekio matavimo prietaisu 2024-01-27 apie 22 val. 10 min. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas.

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. A. yra jo draugas, kurį pažįsta apie metus su puse, jis gyvena netoli jo namų, susitinka maždaug 1-2 kartus į mėnesį, tada išgeria alkoholinių gėrimų, palaiko draugiškus ryšius. Tarp jų nėra buvę žodinių ar smurtinių konfliktų, kadangi E. A. nėra agresyvus. 2024-01-27 jis buvo pas E. A. adresu (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus, buvo dviese. Maždaug apie 19.30 val. į namus grįžo E. A. žmona L. A. ir jo žmona L. G. Maždaug apie 20.30 val. tar jo ir E. A. prasidėjo žodinis konfliktas, kokia buvo tiksli konflikto priežastis, jis neatsimena. Nerėkė, buvo ramūs, tačiau jiems bekonfliktuojant, jis, norėdamas išvengti konflikto ir išeiti namo, bandė atsistoti nuo lovos ir eiti link durų, tačiau jam stojantis, E., nieko nesakęs, galva sudavė vieną smūgį į nosį. Po smūgio pajuto stiprų nosies skausmą, smūgis buvo labai stiprus, jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, bandė sustabdyti kraujavimą užspausdamas nosį. Mano, kad E. taip pasielgė tyčia, kadangi tiesiai galva taikė į nosį. Po suduoto smūgio E. nieko nesakė, nerėkė, buvo ramus, apsirengė ir su žmona išėjo namo. E. turėjo matyti, kad jis kraujuoja, kadangi kraujo buvo labai daug. Ką jis veikė tuo metu, jis nežino, nematė. Grįžus namo jam nenustojo bėgti kraujas, jautė skausmą nosyje, todėl paskambino medikams, kad jį apžiūrėtų. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino aplinkybes bei parašė pareiškimą, kad buvo sužalotas be jokios priežasties. Jį apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos medikai, buvo pristatytas į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo susiūta nosis bei nustatyta nosies žaizda, daugiau papildomai pas medikus nesilankė, numatytas vizitas po 2 savaičių pas gydytojus išimti siūlus iš nosies žaizdos, medikamentų jokių nevartojo. Pas medicinos ekspertus jis nesilankys, nosis užgis, skausmas praeis. Nenori ikiteisminio tyrimo, prieš rašant pareiškimą negalvojo, kad bus tokios pasekmės, būdamas neblaivus pats per daug sureagavo į susidariusią situaciją. E. su juo susisiekė, atsiprašė, jie susitaikė, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius, kadangi tai pirmas kartas. Gali atleisti E., jie yra geri draugai, nori ir toliau palaikyti artimus ryšius. Kodėl jis taip pasielgė, jis nežino, kadangi toks įvykis įvyko pirmą kartą. Civilinio ieškinio nereikš, jam jokia žala nepadaryta, E. pretenzijų neturi. Jis pats prieš E. nesmurtavo.

2024-02-09 Valstybinės teismo medicinos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G36/2024(06) nurodyta, kad V. G. nustatyta muštinė žaizda nosies nugarėlėje, dėl kurios nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. G. yra jos sugyventinis, jie gyvena jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). 2024-01-27 iš anksto buvo suplanavusi vykti į koncertą su drauge L. A. Kol buvo koncerte, žinojo, kad tiek sugyventinis V., tiek L. vyras E. susitiks, pasivaišins alkoholiniais gėrimais E. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie bendrauja šeimomis, tarp jų nėra buvę jokių konfliktinių situacijų. Apie 19.30-20.00 val. grįžo iš koncerto, su L. ėjo pas vyrus, kurie dar vartojo alkoholinius gėrimus. Abu vyrai buvo nemažai išgėrę. Maždaug apie 20.30 val., jiems sėdint prie stalo, tarp E. ir V. prasidėjo konfliktas, jie pradėjo konfliktuoti dėl kažkokio asmens darbovietės, tiksliai ji nežino, kadangi negirdėjo kiekvieno žodžio. Kažkuriuo momentu ji nusisuko nuo stalo, žiūrėjo į grindis, kadangi atbėgo šuo, norėjo jį paglostyti ir išgirdo trinktelėjimą, smūgio garsą, kitų grumtynių garsų ji negirdėjo. Atsisukus pamatė V. su E. stovintį vienas prieš kitą, iš V. nosies stipriai bėgo kraujas, jis rankomis pradėjo ją dengtis, spausti, nieko nesakė, nerėkė, išliko labai ramus, suprato, kad jį sužalojo E. Kiek matė, E. taip pat nieko nesakė, tačiau buvo labai neramus. Jis nuėjo persirengti, kadangi ant jo marškinėlių matė kraujo. Iškart po smūgio V. nuėjo apsivalyti nosį, jie apsirengė ir išėjo namo. Būnant namuose, sugyventiniui nenustojo bėgti kraujas, jis skundėsi nosies skausmu, matė, kad jo nosis yra sužalota, todėl iškvietė policijos pareigūnus bei medikus ir išvyko į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. V. išsigandęs nebuvo, tačiau labai supyko dėl tokių E. smurtinių veiksmų. Ji išsigando dėl V. nosies sužalojimo, nes nežinojo, kaip sustabdyti kraujavimą, buvo neramu dėl jo būklės. Kaip buvo suduotas smūgis, ji nematė, matė tik, kad jis buvo sužalotas. E. sugyventinės kambaryje nebuvo, ji buvo nuėjusi į kitą kambarį, todėl nei žodinio, nei smurtinio konflikto nematė. Kiek jai žinoma, sugyventinis su E. yra susitaikę, jie bendrauja, kadangi E. jo atsiprašė, jis jam jokių pretenzijų neturi, nosies skausmu nesiskundžia. Tarp E. ir V. seniau tokių konfliktų nėra buvę, tai pirmas kartas, mano, kad taip įvyko dėl to, jog abu asmenys buvo per daug išgėrę alkoholinių gėrimų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. A. kaltė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta. Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis E. A. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį V. G. – sudavė galva smūgį į V. G. veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis E. A., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis E. A. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). E. A. praeityje teistas, administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs. Kaltinamasis E. A. yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. A. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kaltinamojo E. A. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2022-09-22 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 1 346,51 Eur bauda bausmes visiškai sudedant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2022-09-22 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes visiškai sudedant ir E. A. skirti galutinę subendrintą – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir 1 346,51 Eur baudą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam E. A. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti E. A.

Išaiškinti E. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti E. A., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.