Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant pareiškėjui M. Z., jo atstovui advokatui L. M., suinteresuotam asmeniui A. R., nedalyvaujant Kauno 15-ojo notaro biuro notarei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R., Kauno 15-ajam notaro biurui dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo notarė 15-ojo notarų biuro notarė A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdį informuota tinkamai į teismo posėdį neatvyko, nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas

Byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir jo atstovo bei suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) (I t. 9 b.l.), M. Z. (I t. 8 b.l.) ir A. R. motina. Po jos mirties liko butas (duomenys neskelbtini) (II t. 24-25 b.l.). Ji savo gyvenamąją vietą 1964-08-04 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (I t. 31 b.l.). 1997 m. spalio 29 d. S. A. sudarė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jai mirties dieną priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, palieka A. R. (I t. 11 b.l.). 2014 m. balandžio 11 d. liudijimu notarė A. P. liudijimu pareiškėjui paskelbė testamento turinį (I t. 11 b.l.), 2014 m. balandžio 11 d. dėl palikimo pagal įstatymą į privalomąją palikimo dalį kreipėsi mirusiosios sūnus M. Z. (I t. 12 b.l.). 2014 m. balandžio 25 d. pranešimu notarė išaiškino ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo (I t. 13 b.l.). Pareiškėjas nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (I t. 15-16 b.l.). Nuosavybės teise jam priklausiusį butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), 2003-01-13 dovanojimo sutartimi Nr. 102 padovanojo R. Z. (I t. 40-41 b.l.). M. Z. yra iš dalies nedarbingas (darbingumas 40 procentų) (I t. 7 b.l.). Laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2014 m. lapkričio mėn. M. Z. niekur nedirbo (II t. 6 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis, M. Z. mokama invalidumo (netekto darbingumo) 664,32 Lt pensija, 200 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, t.y. jo mėnesio pajamos iš viso 864,32 Lt (I t. 17-18 b.l., II t. 7-19 b.l.). Pareiškėjui diagnozuotos ligos: lėtinis virusinis hepatitas C (B18.2), juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (M51.1), nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais (G55.1), alkūnėlės mazgo (geniculatus) ganglionitas (G55.02), smegenų sukrėtimas (S06.0), hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) (I11.0), nestabilioji krūtinės angina (I20.0), ūminis inkstų nepakankamumas (N17.8), smegenų infarktas dėl smegenų arterijų trombozės (I63.3), „sukamojo varžčio“ sindromas (M75.1), kiti susirgimai (I t. 49-70 b.l.). Iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės sprogimo pasekmes. Gydymo įstaigoms pareiškėjas yra nurodęs du savo gyvenamosios vietos adresus- (duomenys neskelbtini) (I t. 63, 66-68 b.l.) ir (duomenys neskelbtini) (I t. 49-62, 64, 65, 69, 70 b.l.). Pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) nuo 1992-09-15, šiuo adresu deklaruotas ir jo sūnaus R. Z. gyvenamoji vieta (I t. 86 b.l.). (duomenys neskelbtini), deklaruota buvusios pareiškėjo sutuoktinės N. Z. gyvenamoji vieta (I t. 87 b.l.).

CK 5.20 str. 1 d. numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Iš šios teisės normos matyti, kad įstatymų leidėjas teisę į privalomąją palikimo dalį sieja tik su išlaikymo reikalingumu. CK 5.20 str. 1 d. aiškiai nurodo, kad teisei į privalomąją dalį neturi reikšmės testamento turinys. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Tokio ribojimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Įstatymų leidėjas, nustatydamas išlaikymo reikalingumą kaip vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų, lemiančių teisės į palikimo privalomąją dalį atsiradimą, detaliau neatskleidė šios sąvokos turinio. Kasacinio teismo nurodyta, kad tokiu atveju, kiekvienoje konkrečioje byloje taikydamas šią teisės normą, ją aiškina teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Dėl to, kad juridinę reikšmę turintis išlaikymo reikalingumo faktas nustatinėjamas pareiškėjui siekiant pasinaudoti įstatyme nustatyta teise, kurios įgyvendinimas apriboja palikėjo testamento laisvę ir testamentinio įpėdinio teisių į paveldimą turtą apimtį, tai, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, būtina vadovautis proporcingumo principu, pagal kurį teisės aktų nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad minėta teisė nėra siejama ir su mirusiosios teiktu išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-596/2008). Taigi sprendžiant dėl teisės į privalomąją palikimo dalį būtina įvertinti tik reikalavimą reiškiančios šalies išlaikymo reikalingumą palikėjos mirties dieną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008, pažymėjo, kad dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų sprendžiama, neapsiribojant atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatymo saistoma ne vienos ar kelių išvardytų aplinkybių, todėl jų konstatavimas nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas; išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi, ar kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą.

Pareiškėjas nėra sulaukęs pensinio amžiaus, yra tik iš dalies (40 procentų) darbingas (I t. 7 b.l.), jam nėra nustatyta visiška negalia, nėra nustatyta slauga. Pareiškėjas niekur nedirba, duomenų, kad siekė įsidarbinti ir užsidirbti papildomų lėšų pragyvenimui, atsižvelgiant į jam nustatytą darbingumo lygį pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjui dalinis darbingumas nustatytas terminuotai, t.y. iki 2016-10-18. Įvertinus šias aplinkybes nelaikytina, jog pareiškėjas yra išnaudojęs visas įmanomas galimybes papildomai užsidirbti. Iš VSDFV Kauno skyriaus pažymos matyti, kad palikėjos mirties dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjo kas mėnesį gaunamos pajamos sudarė 864,32 Lt (I t. 18 b.l.). 2012 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr.152-7772), buvo nustatyta 1000 litų minimalioji mėnesinė alga (toliau — MMA), tuo metu MMA gaunantis darbuotojas, atskaičius mokesčius ir įmokas, uždirbo 824,5 Lt per mėnesį, t.y. pareiškėjo pajamos yra didesnės už visą dieną dirbančio ir MMA gaunančio asmens. Teismų praktikoje išlaikymo dydis taip pat yra siejamas su minimalia mėnesine alga ir laikoma, kad jos pilnai pakanka asmens poreikiams patenkinti, didesnis dydis nustatomas tik įrodžius aplinkybę dėl specialių poreikių buvimo ir jų dydžio. VSDFV duomenimis, laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki šiol pareiškėjas niekur nedirbo, pensijas pradėjo gauti nuo 2002-01-01. Tai rodo, kad pareiškėjas net ir tada, kai buvo darbingas, nesistengė gauti pajamų, jo poreikius 2002 m. tenkino 385,25 Lt gaunamos pensijos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo gaunamos pajamos suteikia jam teisę Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka gauti piniginę socialinę paramą, t.y. pareiškėjas nėra socialiai remtinas asmuo. Pareiškėjas nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, byloje naudojosi profesionalaus advokato paslaugomis, sumokėjo jam už paslaugas 2000 Lt (I t. 47 b.l.). Aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).

Iš medicininių dokumentų matyti, kad jau 2003 05 02 pareiškėjui buvo prognozuojamas invalidumas (I t. 69 b.l.). Bylos duomenimis pareiškėjas šiuo metu jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (I t. 15-16 b.l.), savo turėtą butą perleido sūnui 2003 m. neatlygintinai (I t. 40-41 b.l.), o tai rodo, kad pareiškėjas laisva valia atsisakė galimybės gauti pajamų iš savo nekilnojamojo turto. Perleidęs nuosavybės teises į minėtą butą, M. Z. negali teigti, jog jam yra reikalingas išlaikymas. Be to, butas perleistas jo sūnui, kuris turi CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą išlaikyti nedarbingą ir paramos reikalingą tėvą bei juo rūpintis. Pareiškėjas teigia, kad dovanotame sūnui bute jis lig šiol gyvena. Poreikių lentelėje nurodė prisidedantis prie šio buto išlaikymo 80 Lt kas mėnesį, tačiau įvertinus aplinkybę, kad medicinos įstaigų išrašuose dažniau nurodoma jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ši vieta nurodyta netgi 2014-03-03 išraše (I t. 49 b.l.), teismas laiko šias pareiškėjo nurodytas išlaidas neįrodytomis (CK 2.16 str., CPK 178 str.). Duomenų apie sūnaus pareiškėjui teikiamą paramą byloje nėra pateikta. Pats M. Z. išlaikytinių neturi, todėl spręstina, kad pareiškėjas turi galimybę gauti tam tikrą paramą iš savo pilnamečio sūnaus.

Lėšos, reikalingos pareiškėjo vieno mėnesio minimalių poreikių patenkinimui, pateiktos poreikių lentelėje, yra 1390 Lt (I t. 100 b.l.). Didžiąją dalį sudaro poreikiai maistui- 700 Lt, vaistams- 300 Lt, avalynei ir drabužiams 219 Lt. 2014-09-16 gydytoja V. A. medicininiame pažymėjime nurodė, kad M. Z. vaistams reikia 300-400 Lt kas mėnesį, tačiau iš šio dokumento negalima objektyviai spręsti, kokia pinigų suma reikalinga vaistams įsigyti, nes turi būti įvertinta tai, kad dalis kainos yra kompensuojama valstybės lėšomis (I t. 99 b.l.). 2014-10-10 gydytojų konsultacinės komisijos prmininkė A. Ū. pateikė išsamius duomenis apie pareiškėjo sveikatos palaikymui reikalingus vaistus (I t. 113 b.l.). Iš šio dokumento matyti, kad didžiosios daugumos vaistų kainos dalį kompensuoja valstybė (80 ir 50 procentų), tik dviejų pavadinimų vaistai nėra kompensuojami. Iš viešai prieinamų duomenų apie vaistų kainas www.vaistai.lt ir suinteresuoto asmens pateiktų rašytinių įrodymų apie vaistų kainas matyti, kad pareiškėjui gydytojų paskirtų nuolat naudotinų vaistų kaina, įvertinus valstybės kompensaciją, yra apie 58 Lt mėnesiui, kiti vaistai buvo paskirti trumpam laikui ūmiems sveikatos sutrikimams gydyti, todėl teismas mano, kad pareiškėjo nurodytas 300 Lt poreikis yra neatitinkantis tikrovės, juolab, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realų vaistų minėtai sumai kas mėnesį įsigijimą. Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad dėl pareiškėjui diagnozuotų ligų jis laikosi specialios dietos, jam reikalinga brangi mėsa- veršiena, vištiena. Dietologai ligoniams, sergantiems hepatitu C, rekomenduoja valgyti daug daržovių, ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę žuvį, o mėsą valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę, ne daugiau kaip po 100 g (http://www.pasveik.lt/lt/sveikatos-ir-medicinos-naujienos/hepatitas-c-ir-tinkama-dieta/60472). Ligoninėse vieno ligonio maitinimui skiriama 6-12 Lt, todėl spręstina, kad pareiškėjo nurodytas 700 Lt poreikis maistui per mėnesį (23,33 Lt dienai) yra pernelyg didelis ir nepagrįstas. Pareiškėjo poreikių lentelėje nurodytas jo poreikis rūbams, patalynei taip pat nepagrįstai didelis- pareiškėjas nurodo, kad pirštinėms, šalikui, kepurei reikalinga 15 Lt per mėnesį, tačiau ši apranga nėra įsigyjama kiekvieną sezoną. Patalynei nurodyta 10 Lt suma leidžia teigti, kad kasmet įsigyjamas ne vienas naujas jos komplektas. Švarkams pareiškėjas nurodo 13 Lt sumą per mėnesį, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, kad pareiškėjas jau ilgą laiką niekur nedirba, toks jo poreikis yra abejotinas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad poreikis drabužiams ir patalynei taip pat nėra pagrįstas, o nurodytas yra pernelyg didelis. Taigi, pareiškėjo nurodyti 1390 Lt poreikiai pragyvenimui, jo paties nurodyti kaip minimalūs (I t. 100 b.l.), visa apimtimi nelaikytini būtinais pragyvenimui.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo motinos mirties yra skolingas valstybės institucijoms ar kitiems asmenims (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, kad jo finansinė situacija nagrinėjamu laikotarpiu atitiko būtinų jo gyvenimo reikmių visumą.

Aukščiau aptartų aplinkybių visuma neįrodo blogos pareiškėjo turtinės padėties palikimo atsiradimo dieną, nepagrindžia išlaikymo jam reikalingumą. Darytina išvada, kad ieškovas palikimo atsiradimo dieną gavo pakankamai pajamų, kad galėtų pragyventi nepretenduodamas į palikimo dalį, o dėl nustatyto 40 procentų darbingumo galėjo jų gauti ir papildomai, be to, galėjo gauti paramą iš pilnamečio sūnaus, todėl jam nebuvo reikalingas išlaikymas.

Sudarydama testamentą, kuriuo visą savo turtą S. A. paliko A. R., palikėja išreiškė savo valią dėl jai priklausančio turto nuosavybės perėjimo. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę sudaryti testamentą, suteikia laisvę asmeniui nuspręsti, kam po mirties palikti savo turtą. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, liudytojų J. D., O. K. parodymais nustatyta, kad M. Z. motina nesirūpino, ilgą laiką su ja nebendravo, pareiškėjas vartojo alkoholį, dėl ko tapdavo ūmus, todėl motina jo bijojo. Palikėja rūpinosi, ją prižiūrėjo duktė, todėl S. A. ir nusprendė testamentą sudaryti dukters naudai. Atsižvelgdamas į viešą interesą apsaugoti išlaikymo reikalingus palikėjo šeimos narius, įstatymas įtvirtino testamento laisvės ribojimą – teisę į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėjui neįrodžius, kad palikimo atsiradimo dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, jo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas (CPK 178 str.).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Priešingą suinteresumą bylos baigtimi turėjusi A. R. pateikė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus- prekių (paslaugų) pirkimo kvitus už parengtus procesinius dokumentus 1120 Lt sumai ( I t. 91-94, 128A, 130 b.l.), kvitą už VĮ Registrų centras paslaugas 22 Lt sumai (I t. 95 b.l.), dokumentų kopijavimo paslaugas 3,75 Lt (I t. 129 b.l.), todėl šios sumos priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo. Nagrinėjant bylą susidarė 25,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Šios išlaidos iš pareiškėjo priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.; 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 1145,75 Lt (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt penkis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 25,64 Lt (dvidešimt penkis litus 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.