- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- Iv-675-402/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00072-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namams
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-11-27 įsakymą Nr. 23/P-163 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nubaudimo“ (b.l. 4-8).
Pareiškėjas skunde nurodė (b.l. 4-8) ir jo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-11-08 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 4-4645 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo D. M. galimo tarnybinio nusižengimo", kurioje teigiama, kad pareiškėjas, atlikdamas tarnybą kontrolės ir praleidimo poste Nr. 9 (KPP-9), nevykdė pavestų funkcijų: nevykdė nuolatinės nuteistųjų, atliekančių bausmę 4 - ame lokaliniame sektoriuje, priežiūros, nepatruliavo koridoriumi bei nestebėjo nuteistųjų per durų langelį, savo veiksmais pažeidė Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-01-13 įsakymu Nr. 1-6 patvirtinto Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymo 7.1, 7.30.1 ir 7.30.9 punktų reikalavimus. Remiantis Tarnybinio patikrinimo išvada, 2012-11-27 Alytaus pataisos namų direktorius priėmė įsakymą Nr. 23/P-163 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nubaudimo", kuriuo pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą -papeikimą. Su skundžiamu įsakymu pareiškėjas susipažino tik 2013-01-03. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad pagal 2012-10-08 vaizdo stebėjimo užfiksuotą informaciją, pastebėta, jog KPP-9 nuo 00.00 val. iki 04.00 val. nevyko patruliavimas ir stebėjimas, ir, kad per minėtąjį laiko tarpą pareiškėjas tik vieną kartą perėjo ir patikrino kameras. Tarnybinio nusižengimo faktas grindžiamas vien tik vaizdo įrašu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neginčijama, jog teisinė kategorija „nuolatinė nuteistųjų priežiūra, elgesio kontrolė jų buvimo vietose" pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 7.1. punktą nėra aiškiai apibrėžta laiko atžvilgiu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje sutinka su pareiškėjo paaiškinime pateiktu teiginiu, jog pagal praktiką bausmių vykdymo institucijose minėtoji teisinė kategorija (nuolatinė priežiūra), suponuoja būtinybę vykdyti nuteistųjų tikrinimą vidutiniškai kas 30-40 min. Nurodė, jog vaizdo įraše yra vaizdo trukdžiai, dėl kurių tam tikrą laiką visiškai nematyti vaizdo. Tarnybinis patikrinimas atliktas šališkai ir tendencingai, nes remiamasi tik vaizdo įrašu. Nurodė, jog nuolatos, vidutiniškai kas 30-40 min., tikrino nuteistųjų, atliekančių bausmę 4 - ame lokaliniame sektoriuje, priežiūrą nakties metu. Atsižvelgiant į vaizdo trukdžių laiką bei į nustatytą tikrinimų dažnumą (vidutiniškai kas 30-40 min.), Tarnybinio patikrinimo išvadoje negalėjo būti vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.30.1 ir 7.30.9 punktų reikalavimų. Tarnybinio nusižengimo faktas tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nustatytas remiantis ginčytino turinio įrodymais, nėra įrodytas pagrindinis tarnybinio nusižengimo sudėties elementas - neteisėta veika/ neveikimas, o taip pat ir kitas būtinasis nusižengimo sudėties elementas – kaltė. Tarnybinis nusižengimas gali būti konstatuotas tik esant objektyviai nustatytai tarnybinio nusižengimo sudėčiai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatytos ir įrodytos visos tyrimui svarbios aplinkybės kaip tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvusis elementas - neteisėta veika, bei subjektyvusis elementas - kaltė, dėl to jos pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu atlikimo metu neegzistavo patikimi įrodymai, pagrindžiantys, jog pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.30.1 ir 7.30.9 punktų reikalavimus, nėra nustatyta, kad būtų kilę kokie nors neigiami padariniai tariamo pareiškėjo tinkamo minėtų funkcijų neatlikimo, tad tarnybinė nuobauda - papeikimas neaišku kokiais kriterijais parinkta. Nors šiuo metu pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, paskirtą 2012-11-02, tačiau dėl jos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo yra kreiptasi į teismą. Vien tai, kad šio tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą - pastabą, nėra pakankamas pagrindas skirti papeikimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko ir prašė skundo netenkinti (b.l. 13-15). Atsiliepime į skundą nurodė, o atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2012-10-10 protokolu Nr. 185-142K Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas N. G. , Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius N. F. bei Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius R. Š. užfiksavo, kad 2012-10-08 nuo 00,00 val. iki 04.00 val. atlikdamas tarnybą kontrolės ir praleidimo poste Nr. 9 (toliau - KPP-9) Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas D. M. neatliko jam pavestų funkcijų, nevykdė nuolatinės nuteistųjų, atliekančių bausmę 4-ame lokaliniame sektoriuje, priežiūros, nepatruliavo koridoriumi bei nestebėjo nuteistųjų elgesio per durų langelį, apie ką informavo Alytaus pataisos namų (toliau - Alytaus PN) direktorių. Atlikus tarnybinį tyrimą buvo nustatyta, kad Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas D. M. padarė tarnybos nusižengimą už ką buvo nubaustas Alytaus PN direktoriaus 2012-11-27 įsakymu Nr. 23/P-163 tarnybine nuobauda - papeikimu. Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad vykdydami Alytaus PN Direktoriaus 2012-01-18 įsakymą Nr. 1-15 „Dėl vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros", Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas N. G. ir vyresnieji inspektoriai N. F. ir R. Š. 2012-10-10 analizavo 2012-10-08 dienos vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuotą informaciją. Analizuodami pastebėjo, kad nuo 00.00 val. iki 04.00 val. nevyko patruliavimas ir nuteistųjų elgesio stebėjimas per durų langelius. Tarnybą tuo metu KPP-9 vykdė prižiūrėtojas D. M. . Peržiūrėjus 2012-10-08 vaizdo stebėjimo sistemos įrašą (laikotarpį nuo 00.00 val. iki 04.00 val.) matyti, kad per keturias valandas koridoriumi D. M. praeina ir patikrina kameras tik vieną kartą (03.00 val.). Vaizdo stebėjimo sistemos įrašas - akivaizdus įrodymas, kad pareiškėjas nevykdė jam pavestų funkcijų. 2012-01-13 D. M. buvo pasirašytinai supažindintas su Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymu, patvirtintu Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-01-13 įsakymu Nr. 1-6, kurio 7.1. punkte numatyta „budriai ir tiksliai vykdo savo tarnybines pareigas", 7.30.1 punkte „kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 9 užtikrinti nuteistųjų, atliekančių bausmę 4-ame lokaliniame sektoriuje izoliaciją, leidimų režimą, vykdyti nuolatinę šių nuteistųjų priežiūrą", 7.30.9 punkte „nakčiai užrakinus nuteistuosius, patruliuojant koridoriumi, stebėti jų elgesį per durų langelį", šie reikalavimai nustato, kad prižiūrėtojas eidamas kamerų tipo patalpų ir baudos izoliatoriaus koridoriumi turi stebėti nuteistuosius pro kamerų stebėjimo langelius, kad kamerose būtų palaikoma tvarka, kad nuteistieji laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų bei vidaus tvarkos taisyklių. Pareiškėjas žinojo ir suprato, jog tarnybos metu privalo tiksliai ir budriai atlikti jam pavestas funkcijas, o nevykdydamas jų, pažeidžia minėtus Pareigybės aprašymo punktų reikalavimus, t.y. daro tai (veikia) tyčia. Įvertinęs tarnybinio tyrimo metu surinktą medžiagą, Alytaus PN direktorius priėmė Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo D. M. atžvilgiu tarnybinę nuobaudą, adekvačią padarytam darbo drausmės pažeidimui - papeikimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-11-27 įsakymo Nr. 23/P-163 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nubaudimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėjui D. M. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
2012-11-08 buvo surašyta Tarnybinio tyrimo išvada Nr. 4-4645 (b.l. 19-21), kurioje nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad vykdydami Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-01-18 įsakymą Nr. 1-15 „Dėl vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros", Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas N. G. , to paties skyriaus vyresnieji inspektoriai N. F. ir R. Š. 2012-10-10 analizavo 2012-10-08 dienos vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuotą informaciją ir pastebėjo, kad nuo 00.00 val. iki 04.00 val. nevyko patruliavimas ir nuteistųjų elgesio stebėjimas per durų langelius. Tarnybą tuo metu KPP-9 vykdė prižiūrėtojas D. M. . Peržiūrėjus 2012-10-08 vaizdo stebėjimo sistemos įrašą (laikotarpį nuo 00.00 val. iki 04.00 val.) matyti, kad per keturias valandas koridoriumi D. M. praeina ir patikrina kameras tik vieną kartą (03.00 val.). Savo paaiškinime D. M. teigia, kad teisės aktais nėra numatytas nuteistųjų elgesio stebėjimo periodiškumas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų priežiūra turi būti nuolatinė (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 7.1 punktas), pataisos namuose nusistovėjusi praktika nuteistųjų elgesio stebėjimą atlikti kas 30-40 minučių. Vaizdo stebėjimo sistemos įrašas - akivaizdus įrodymas, kad D. M. nevykdė jam pavestų funkcijų, paneigiantis teiginius, kad 2012-10-08 nuo 00.00 val. iki 04.00 val. atlikdamas tarnybą KPP-9 jis patruliavo koridoriumi ir stebėjo nuteistųjų elgesį per durų langelį kas 30-40 minučių. 2012-01-13 D. M. buvo pasirašytinai supažindintas su Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymu, patvirtintu Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-01-13 įsakymu Nr. 1-6, kurio 7.1. punkte numatyta „budriai ir tiksliai vykdo savo tarnybines pareigas", 7.30.1 punkte „kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 9 užtikrinti nuteistųjų, atliekančių bausmę 4-ame lokaliniame sektoriuje izoliaciją, leidinių režimą, vykdyti nuolatinę šių nuteistųjų priežiūrą", 7.30.9 punkte „nakčiai užrakinus nuteistuosius, patruliuojant koridoriumi, stebėti jų elgesį per durų langelį". D. M. žinojo ir suprato, jog tarnybos metu privalo tiksliai ir budriai atlikti jam pavestas funkcijas, o nevykdydamas jų, pažeidžia minėtus Pareigybės aprašymo punktų reikalavimus, t.y. daro tai (veikia) tyčia. Per tarnybos laiką neskatintas, baustas vieną kartą – Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-11-02 įsakymu Nr. 23/P-153 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau- Statutas) 24 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-01-11 įsakymu Nr. 1R-7 patvirtintu Pareigūnų pareigybių, į kurias skiria ir iš kurių atleidžia Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius ir jam pavaldžių įstaigų direktoriai sąrašu pasiūlė pripažinti, kad Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas D. M. padarė tarnybinį pažeidimą, ty. nesilaikė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.30.1, 7.30.9 punktų reikalavimų ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-11-27 įsakymu Nr. 23/P-163 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nubaudimo“ pareiškėjui D. M. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, su kuria pasirašytinai jis susipažino 2013-01-03 (b.l. 9).
Skundžiamo įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 24 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 ir 9 dalimis, 26 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-01-11 įsakymu Nr. 1R-7 patvirtintu Pareigūnų pareigybių, į kurias skiria ir iš kurių atleidžia Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius ir jam pavaldžių įstaigų direktoriai, sąrašu, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116, 77 punktu, atsižvelgiant į 2012-11-08 Tarnybinio tyrimo išvadą „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo D. M. galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. 4-4645 ir į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2012-11-23 raštą Nr. LR17-263(12) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ pareiškėjui D. M. paskirta tarnybinė nuobauda- papeikimas už tai, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-01-13 įsakymu Nr. 1-6, 7.1 (budriai ir tiksliai vykdo savo tarnybines pareigas), 7.30.1 (kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 9 užtikrinti nuteistųjų, atliekančių bausmę 4-ame lokaliniame sektoriuje izoliaciją, leidimų režimą, vykdyti nuolatinę šių nuteistųjų priežiūrą), 7.30.9 (nakčiai užrakinus nuteistuosius, patruliuojant koridoriumi, stebėti jų elgesį per durų langelį) punktų reikalavimų (b.l. 26).
Pareiškėjas buvo Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal 2012 m. spalio mėnesio Alytaus pataisos namų priežiūros prižiūrėtojų darbo grafiką ir 2012-10-05 priežiūros paros žiniaraštį Nr. 185-618Ž, pareiškėjas 2012-10-08 nuo 00.00 val. iki 04.00 val. tarnybą atliko KPP-9 (b.l. 27, 28).
2012-01-13 Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-01-13 įsakymu Nr. 1-6 patvirtintas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymas, kuriame nurodytos valstybės tarnautojo funkcijos: 7.1 punkte nurodyta - budriai ir tiksliai vykdo savo tarnybines pareigas, 7.30.1. punkte nurodyta - kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 9 užtikrinti nuteistųjų, atliekančių bausmę 4-ame lokaliniame sektoriuje izoliaciją, leidimų režimą, vykdyti nuolatinę šių nuteistųjų priežiūrą, 7.30.9. punkte nurodyta - nakčiai užrakinus nuteistuosius, patruliuojant koridoriumi, stebėti jų elgesį per durų langelį (b.l. 38-54).
Pagal aukščiau paminėtą Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymą, pareiškėjo pareigybė priskiriama statutiniams valstybės tarnautojams, todėl D. M. statusą reglamentuoja Statutas. Statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 161 straipsnis, 17 straipsnis, 181 straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 311 straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 381straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Tarnybinio nusižengimo sąvoka įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje: tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas jų atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Nuostatos dėl tarnybinių nuobaudų už tarnybinius nusižengimus skyrimo bei dėl tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarkos Alytaus PN pareigūnams įtvirtintos Statuto 24 straipsnio 2-7 dalyse, 26 straipsnyje, kuriuose įstatymų leidėjas įtvirtino pareigūnams skiriamų tarnybinių nuobaudų baigtinį sąrašą, jų galiojimo terminą, detalius reikalavimus skiriant tarnybines nuobaudas, o Statuto 24 straipsnio 10 dalyje ir 26 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles ir tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 buvo patvirtintos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklės (toliau - Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-02-05 iki 2013-03-21).
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 26 straipsnis numato Tarnybinių nuobaudų skyrimą. Teisingumo ministras, Kalėjimų departamento direktorius arba šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktorius turi teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą (1 dalis). Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas nedelsiant, kai gaunamas rašytinis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pavedimas (įsakymas, rezoliucija) pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo pavedimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dienos. Laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, taip pat laikas, kurį tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas, neįskaitomas į 30 kalendorinių dienų terminą, nustatytą tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. Jeigu yra svarbių aplinkybių, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėti pavedęs asmuo gali pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą dar iki 30 kalendorinių dienų (2 dalis). Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti raštu pareikalauta, kad pareigūnas per 3 darbo dienas raštu pasiaiškintų dėl tarnybinio nusižengimo. Jeigu per šį nustatytą terminą pareigūnas nepateikia pasiaiškinimo, tarnybinę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo, išskyrus atvejus, kai pareigūnas praneša apie svarbias priežastis, dėl kurių jis negali pasiaiškinimo pateikti. Pasiaiškinimo nepateikimo faktas įforminamas rašytiniu aktu (5 dalis). Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu praėjo 6 mėnesiai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais ir kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos (6 dalis). Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą (7 dalis). Su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įsakymo pasirašymo. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl pateisinamų priežasčių (8 dalis). Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras (9 dalis). Profesinių sąjungų nariams negali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, įskaitant atleidimą iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių (10 dalis).
Taisyklių 70 punkte numatyta, kad tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas asmuo arba komisija, siekdami gauti tarnybinio nusižengimo tyrimui reikalingą informaciją, turi teisę apklausti pareigūną, kuris įtariamas tarnybinio nusižengimo padarymu, taip pat kitus asmenis, siekiant išsiaiškinti su tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes, patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, kreiptis dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu, į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, juridinius ir fizinius asmenis bei konsultuotis su specialistais, o Taisyklių 74 punkte nurodyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas baigiamas surašant tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą (toliau – Išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Konstatavus, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tyrimo išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), jo padarymo ir paaiškėjimo diena, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, ar nėra suėję Statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos.
Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).
Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovo ar kito pareigūno (toliau – tikrintojas), o prireikus – ir komisijos, veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Išvadą apie minėtų privalomų reikalavimų įtvirtinimą tarnybiniam patikrinimui ir jo rezultatų įforminimui suponuoja sisteminė Taisyklių 70 punkto, kuriame numatytos tikrintojo teisės, ir Taisyklių 74 punkto, nustatančio tarnybinio patikrinimo išvados turiniui keliamus reikalavimus, analizė.
Sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui teismas turi analizuoti, ar Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 4-4645 nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuris apsprendžia konkretaus tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir pan., bei apibrėžia ribas ir apimtį kaltinimo nuo kurio valstybės pareigūnas gali gintis. Kaip jau buvo minėta, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Tokiu būdu, darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Tarnybinio tyrimo metu dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo tikrinama ar jis atliko tarnybos pareigas - vykdyti nuolatinę nuteistųjų priežiūrą, nakčiai užrakinus nuteistuosius, patruliuojant koridoriumi, stebėti jų elgesį per durų langelį. Pažymėtina, kad tiriant tarnybinį nusižengimą kiekvienu atveju būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Alytaus pataisos namų 2012-11-08 Tarnybinio tyrimo išvados Nr. 4-4645 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties klausimas išsamiai nebuvo tiriamas, neįvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad įrodyti valstybės tarnautojo kaltę ir konkrečios veikos buvimą turi įstaigos administracija, kaip stipresnioji tarnybinio ginčo pusė.
Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad išanalizavus vaizdo stebėjimo sistemos įrašą, galima teigti, kad D. M. tikrai nevykdė nuolatinės nuteistųjų priežiūros 2012-10-08 (laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 04.00 val.). Pareiškėjas teismo posėdžio metu ir savo paaiškinime (b.l. 18) nurodė, jog jis vykdė jam pavestas funkcijas: patruliavo koridoriumi bei stebėjo nuteistųjų elgesį per durų langelį.
Pareiškėjo galimai padarytas tarnybinio nusižengimo faktas grindžiamas vien tik vaizdo įrašu. Iš šio vaizdo įrašo daroma prielaida, kad pareiškėjas nevykdė nuolatinės nuteistųjų priežiūros.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas byloje pateiktas Vaizdo stebėjimo sistemos įrašas, kuriame vaizdas neryškus su trikdžiais, trikdžiai tam tikrais intervalais maždaug kas 20-40 minučių (trikdžiai 0.01-0.12 val., 1.01-1.02 val., 01.25-01.27 val., 02.20-02.21 val., 02.54-02.55 val., 03.48-03.50 val.) ir trukdavo apie 1-2 minutes. Vaizdo stebėjimo sistemos įraše matosi, jog 03.00 val. pareiškėjas su kitu pareigūnu eina pažiūrėti kamerų, jas atrakina ir tai trunka apie 3 minutes.
Specialistas V.M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog vaizdo sistemoje kartais būna trikdžių ir, kad tuo metu (2012-10-08) kai buvo daromas įrašas, vaizdo stebėjimo sistemoje buvo gedimas, kartais nebūdavo kontakto ir atsirasdavo trikdžiai. Kai atsirasdavo trikdžiai vaizdas persijungdavo iš kitos vaizdo stebėjimo kameros. Šiuo metu šis gedimas pašalintas.
Pareiškėjas nurodė, kad vidutiniškai kas 30-40 min., atliko nuteistųjų priežiūrą nakties metu. KPP-9 yra tik 4 nuteistųjų kameros (sudėstytos viena priešais kitą) ir nakties metu pagal prižiūrėtųjų praktiką metalinis langelio užtvaras paliekamas pakeltu (tuo tikslu, kad nebūtų per daug triukšmo; patogiau, greičiau stebėti, kas vyksta kamerų viduje), visų jų stebėjimui užtenka faktiškai minutės. Tikrinimas su kamerų durų atrakinimu, kuris atliekamas dalyvaujant dar vienam pareigūnui, tame sektoriuje užtrunka apie 3 minutes.
Išvada iš esmės grindžiama vaizdo įrašu, kuris yra nekokybiškas ir įrodymų vertinimo kontekste nelaikytinas patikima ir pakankama informacija tarnybinio nusižengimo padarymo faktui patvirtinti. Byloje nepateikta daugiau jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nevykdė nuolatinės nuteistųjų priežiūros 2012-10-08 (laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 04.00 val.). Atsižvelgiant į vaizdo trukdžių laiką bei į nustatytą tikrinimų dažnumą (vidutiniškai kas 30-40 min.), teismo nuomone, tarnybinio tyrimo išvadoje negalėjo būti vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.30.1 ir 7.30.9 punktų reikalavimų.
Tarnybinio tyrimo išvadoje nepakanka vien tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, jog jį padarė konkretus pareigūnas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant visas Taisyklių 74 punkte įtvirtintas aplinkybes. Išvadoje visiškai nenagrinėta aplinkybė dėl vaizdo trukdžių ir neįvertintos aplinkybės (trukdžiai, kurių laikas ir trukmė sutampa su nuteistųjų kamerų tikrinimo laiku (vidutiniškai kas 30-40 min.). Nevertinta aplinkybė, jog įrašas padarytas vaizdo įrenginiu, kuris turėjo gedima ir nebuvo įrašo darymo metu suremontuotas. Išvadoje buvo tik formaliai konstatuota neteisėta veika ir pareiškėjo kaltė.
Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas nevykdė nuolatinės nuteistųjų priežiūros, tačiau nėra nurodomas teisės aktas, pagal kurį būtų sprendžiama, kad pareiškėjas nevykdė nuolatinės priežiūros.
Sutinkamai su aukščiau išdėstytu teismas daro išvadą, jog pareiškėjo kaltė dėl netinkamo pareigų vykdymo nėra įrodyta, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas neatliko savo pareigų, numatytų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymo 7.1., 7.30.1., 7.30.9. punktuose reikalavimų.
Tarnybinio tyrimo išvadoje neaptarti ir tarnybinio nusižengimo padariniai kaip tai numato Taisyklių 74 punktas.
Taisyklių 74 punkte pateiktas būtinas nustatyti tarnybinio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės (tyčia, neatsargumas ar aplaidumas), todėl tiriant nusižengimą buvo būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Pareigūno kaltę nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tarnybinio tyrimo išvadą, matyti, kad pareiškėjo kaltė nebuvo tirta, nes 2012-11-08 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 4-4645 šiuo klausimu jokie argumentai neišdėstyti, o tik nurodoma, jog pareiškėjas veikė tyčia. Iš byloje esančio pareiškėjo 2012-10-18 paaiškinimo (b.l. 18) matyti, kad jis nurodė priežastis, dėl kurių nesutinka su pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytais kaltinimais, jog tarnybos metu nevykdė nuolatinės nuteistųjų priežiūros, nepatruliavo koridoriumi bei nestebėjo nuteistųjų elgesio per durų langelį (b.l. 17), tačiau išvadoje nėra objektyvių duomenų, kad nusižengimą tiriantis pareigūnas pareiškėjo nurodytas aplinkybes patikrino ir įvertino.
Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjo kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu būdu pažeidžiant Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116, reikalavimus, numatytus 70 ir 74 punktuose, ir tai patvirtina ir liudytojos Alytaus pataisos namų Personalo skyriaus viršininkės A. Č. , atlikusios tarnybinį patikrinimą, parodymai. Liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl ko pareiškėjas nevykdė savo pareigų nesiaiškino (b.l. 104). Minėtose Taisyklėse įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, nesant tam teisinio pagrindo, neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties, nepagrįstai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, todėl skundžiamas įsakymas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti. Panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-11-27 įsakymą Nr. 23/P-133 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nubaudimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.