- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-5304-223/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovei J. T.,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiškėjo P. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas prašo priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjo dėdės V. J. palikimą, pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą palikimui priimti atnaujinti.
Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtini pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad su dėde V. J. ilgai nebendravo, nes dėdė buvo vienišius, nelabai linkęs bendrauti. Po tėvo A. J. mirties (duomenys neskelbtini), ryšiai su dėdė faktiškai nutrūko. Jis pats turėjo didelių problemų šeimoje, sūnus nuo 2001 metų po traumos tapo invalidu, yra „ant patalo“, reikalinga priežiūra, jo sutuoktinė nuo 1985 metų serga paranoidine šizofrenija. Jis slaugė savo motiną, kuri buvo akla. Apie tai, kad po dėdės mirties liko žemės sklypas sužinojo tik 2017 metais, kai gavo laišką iš žemėtvarkos skyriaus.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovė nurodė, kad pareiškėjas turi teisę į mirusio dėdės palikimą, o pareiškimą siūlo spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pareiškimą siūlo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus visas bylos faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas pilnai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. J. yra A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, o V. J., miręs (duomenys neskelbtini), yra A. J. brolis ir pareiškėjo dėdė. Kitų įpėdinių nenustatyta.
Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis ). Šie palikimo priėmimo veiksmai pareiškėjų turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos . Pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido, duomenų apie tai, kad priėmė palikimą faktiniu valdymu nepateikė, o savo teisių gynimo būdą pasirinko reikšdami prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
CK 5. 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėtam CK straipsniui taikyti nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kada pareiškėjai sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jie išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jie negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Taigi, nagrinėjant įpėdinių prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, būtina nustatyti šias aplinkybes : 1) ar egzistavo pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) nustačius atitinkamas aplinkybes privalomai vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, 3) nustatyti ir išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Nustatant ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) .Vertinant pareiškėjų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai . Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Taigi, spręstinas klausimas ar pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis. Įstatymas nenumato kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl, kaip jau minėta, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tai sprendžia teismas. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią atskiriems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis, yra susiformavusi praktika, kad praleisti terminai yra atnaujinami (pratęsiami) tik išimtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys iš tiesų yra svarbios. Kaip taisyklė tai gali būti objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjų valios aplinkybės, kurios realiai trukdė atlikti palikimo priėmimo veiksmus 3-jų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties. Taigi, terminų atnaujinimas ar pratęsimas negali būti įprastinė praktika ir jis taikomas ne visais atvejais. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra suprantama kaip išskirtinės aplinkybės , kurios egzistavo per įstatymo nustatytą terminą ( kurį prašoma atnaujinti ar pratęsti ) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iš jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus. Tokia įstatymo nuostata ne tik padeda užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, bet ir gina suinteresuotų asmenų laiku įgyvendinusių savo teises, interesus. Civilinės asmenų teisės gali būti ginamos tada, kai tai neprieštarauja įstatymams ir viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, negalima savo interesų iškelti aukščiau už kitų asmenų teisėtus interesus( CK 1.137 straipsnis).
Pareiškėjas nurodė termino palikimui priimti priežastis, paaiškindamas kokiu metu šios priežastys egzistavo, kaip jos paveikė pareiškėjo valią ir apsisprendimą dėl palikimo priėmimo.
Byloje nustatyta, kad apie dėdės V. J. mirtį sužinojo tik 2017 metais, kai gavo laišką iš Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus. Taigi, realiai pareiškėjas apie dėdės mirtį ir atsiradusį palikimą sužinojo jau pasibaigus 3-jų mėnesių terminui palikimui priimti, todėl kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo nebegalėjo. Tai, kad pareiškėjas apie dėdės mirtį sužinojo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po palikėjo mirties, sąlygojo objektyvios, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės. Pirmiausia, tai giminiškų santykių nutrūkimas, kurį sąlygojo dėdės V. J. polinkis į vienišumą, o taip pat paties pareiškėjo sunki šeimos narių sveikatos būklė. O būtent, neįgalaus sūnaus ir aklos mamos slauga, sutuoktinės liga.
Byloje taip pat nėra jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjui iš esmės pažeistų trečiųjų asmenų ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas yra palikėjo V. J. sūnėnas ir 5-os eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 str.), kitų įpėdinių nėra, todėl atėmus iš jo galimybę paveldėti po dėdės V. J. mirties, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai ( CK 1.5 straipsnis) . Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, neapdairiai ir nerūpestingai, nesikreipdamas į notarų biurą su pareiškimu per 3 mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis pareiškėjas negalėjo žinoti apie dėdės mirtį, o sužinojęs, kaip rūpestingas ir atidus pilietis, besirūpinantys savo pareigomis ir teisėmis, kuo trumpiausiu laikotarpiu kreipėsi į teismą dėl pratęsimo įstatyme nustatytam terminui palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių, kad pareiškėjui laiku kreiptis pas notarą sutrukdė objektyvios ne nuo jo valios priklausančios aplinkybės, atnaujinus palikimo priėmimo terminą, kitų asmenų teisės nebus pažeistos, darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę į palikimą, pripažintina, kad pareiškėjas įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui pratęsti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis). Terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams , šis terminas skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, priešingo suinteresuotumo dalyvaujančių byloje VĮ turto bankas ir NŽT prie ŽŪM nenustatyta, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, duomenų apie tokias išlaidas nėra ( CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 576-578 straipsniais, 582 straipsnio 4 dalimis ir 6 dalimi Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu, 5.56 straipsniu, 5.57 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Pripažinti priežastis, dėl kurių P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjo dėdės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą svarbiomis ir praleistą terminą palikimui priimti P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.