Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-407-319/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-23
Bylos Nr.
1S-407-319/2018
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-01166-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-407-319/2018
Proceso Nr. 1-20-1-01166-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 4 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B. su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. 2011 m. birželio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2011 m. sausio 21 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. 2011 m. liepos 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, taikant 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 25 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistais lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis R. B. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad nustatytos visos aplinkybės, kurios leidžia taikyti jam lygtinį paleidimą: jis skatintas 13 kartų, turėjo vieną nuobaudą, kuri jau seniai negalioja, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atlikdamas bausmę prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, jis palaiko glaudžius ryšius su šeima, laisvėje turės kur gyventi, turi realią galimybę įsidarbinti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja ir šiuo metu yra žema. Teigia, kad Komisija, priimdama sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą, vadovavosi visais šį procesą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat ir teisingumo bei proporcingumo principais, atsižvelgdama į faktų visumą, todėl teismo išvada, kad Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį ir pokyčius, yra nepagrįsta ir neteisinga. Teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo taikyti R. B. lygtinį paleidimą, vertino jo padarytų nusikaltimų sunkumą, šiuo metu negaliojančią nuobaudą, neatliktos bausmės dalį, kad jis nesikreipė į administraciją dėl darbo, o 13 paskatinimų laikė normaliu nuteistojo elgesiu atliekant bausmę ir nesureikšmino. Tačiau nuteistojo nuomone, visi šie teiginiai neturi jokio teisinio pagrindo sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nurodo, kad teismas neteisingai suprato jo nusikalstamo elgesio rizikos balų kintamumą, nes jam buvo paaiškinta, kad šie 40 balų jau yra žemiausias rezultatas ir daugiau žemėti negali. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nenurodė jokių argumentų, dėl ko jo lygtinis paleidimas galėtų pakenkti visuomenės saugumui. Jam nesuprantama, kodėl atitinkant visas įstatyme nustatytas sąlygas nėra pakankama priežastis jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, nes priešingu atveju tampa neaišku, ko bausmės atlikimo metu nuteistasis turi siekti, kaip reabilituotis, kad lygtinis paleidimas būtų pritaikytas. Teigia, kad savo elgesiu jis pilnai įrodė, kad likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nemato jokių kliūčių netaikyti jam lygtinio paleidimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 40. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nepagrįstas skundo argumentas, kad jam nustatytas 40 balų pakartotinio nusikalstamumo rizika jau negali būti mažinama. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, iš šių 40 balų, 20 yra statiniai, t. y. nekintantys, o kiti 20 – dinaminiai, kurie priklauso nuo nuteistojo elgesio ir gali žemėti. Pažymėtina, kad po paskutinio nuteistojo vertinimo ši rizika išliko tokia pati.

7.2. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: nuteistasis R. B. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad pats nuteistasis siekia lygtinio paleidimo pateikdamas tik paskutiniu metu nustatytas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, todėl aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismui, kad šiuo atveju būtina vertinti nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistojo kriminalinę subkultūrą palaikančios nuostatos nebeišreiškiamos, jo požiūris į priežiūrą teigiamas, savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo jis pripažįsta ir gailisi, tačiau tokie duomenys užfiksuoti ne taip seniai. Pagal ankstesnius duomenis, kai buvo svarstomas R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, buvo konstatuota, kad nuteistasis dar palaiko kriminalinės subkultūros nuostatas, ne tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau ir atliekant bausmę kaltės dėl nusikaltimų padarymo kurį laiką nepripažino. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis turi menką darbo patirtį, jo bendras darbo stažas yra nedidelis. Jis pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo ne vieną specialybę, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką, administracijai nei karto nepateikė prašymo dėl įdarbinimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 111 straipsnio nuostatas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Toks požiūris į darbą ir atsakomybę dėl įsipareigojimų, taip pat nusikalstamų veikų pobūdis, kurių tikslas gauti materialinės naudos (disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jam platinti, jų pardavimas ir kitoks platinimas), pagrįstai leido apylinkės teismui abejoti dėl nuteistojo teiginių, jog išėjęs į laisvę jis bus sėkmingai įdarbintas ir gyvens iš legalių, iš jo darbo gaunamų pajamų.

7.3. Kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė skunde buvo nurodyta turėtų finansinių įsipareigojimų įvykdymas, tačiau tai nesusiję su paties nuteistojo siekiu atsakomybę už savo veiksmus sieti su iš savo pateis darbo gautomis pajamomis. Pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad nuteistasis pinigų kasdienėms išlaidoms turi iš jam kas mėnesį siunčiamų pinigų, finansiniai įsipareigojimai buvo padengti taip pat iš šių atsiųstų pinigų. Pagrindinis šių į jo asmeninę sąskaitą gaunamų pinigų panaudojimo tikslas – asmeninių poreikių patenkinimas. Šios aplinkybės nuteistojo darbinę motyvaciją leidžia vertinti neigiamai. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai.

7.4. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas turėjo vadovautis Komisijos, kuri daug geriau įvertinusi nuteistojo elgesį, išvada, ir patvirtinti jos priimtą nutarimą. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t.y. padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo požiūrį į paskirtas bausmes ir kt. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

7.5. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistajam ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, per kurį naujų nusikaltimų nepadarė, tačiau tai, kad praėjus lygtinio paleidimo laukui, jis ir vėl darė tyčinius nusikaltimus, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų ir visuomenėje priimtų ir privalomų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

8. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas