- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- I2-3037-1102/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05297-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Eglė Mauricė, Dovilė Jazdauskaitė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Informatikos
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Regionų administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo J. P. (toliau – pareiškėjas) patikslintas skundas atsakovui Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Informatikos ir ryšių departamentas, IRD), kuriame pareiškėjas prašo: 1) panaikinti IRD 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą atsisakyti išduoti teisėto darbo su vaikais kodą (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti teisėto darbo su vaikais QR kodą. Pareiškėjas skundą grindė teisės aktų nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:
1.1. Pareiškėjas nuo 2000 m. balandžio 17 d. dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (ankščiau – VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis) Vilniaus filiale paramediko pareigose. 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į IRD prašydamas išduoti teisėto darbo su vaikais QR kodą.
1.2. Skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti teisėto darbo su vaikais kodą. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas. Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAP įstatymas) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytu apribojimu, draudžiančiu dirbti su vaikais asmeniui, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintu kaltu dėl nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui arba dėl analogiškų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK), galiojusiame iki 2003 m. gegužės 1 d., neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas. Nurodyta, jog pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 22 d. nuosprendžiu (toliau – Nuosprendis) pripažintas kaltu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 18 straipsnio 6 dalį (bendrininkavimas), 118 straipsnio 3 dalį (išžaginimas), o pastarasis straipsnis yra priskiriamas seksualinių nusikaltimų kategorijai.
1.3. VTAP įstatymo 30 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. balandžio 19 d., nebuvo nustatytas apribojimas, draudžiantis dirbti su vaikais asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, tuo atveju, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo praėję 25 metai.
1.4. Konkretus draudimas, kuriuo grindžiamas Sprendimas, įtvirtintas 2019 m. balandžio 11 d. VTAP įstatymo Nr. 1-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42. 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 36-1, 36-2, 36-3, 36-4, 36-5 straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIII-2035 (toliau – VTAP įstatymo pakeitimas). Tokiu būdu VTAP įstatymo pakeitimu buvo apsunkinta pareiškėjo, kaip nuteistojo, nuo kurio nusikalstamos veikos padarymo praėję daugiau, kaip 25 metai, teisinė padėtis. Iš Nuosprendžio matyti, jog nusikalstama veika, dėl kurios pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, buvo įvykdyta 1994 m. gruodžio 4 d. 25 metai nuo jos padarymo suėjo 2019 m. gruodžio 4 d., o kreipimosi į teismą metu jau suėję beveik 31 metai. Pareiškėjas VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotyje pradėjo dirbti dar iki VTAP įstatymo pakeitimo įsigaliojimo.
1.5. Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu taikytina BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, jog baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Nors VTAP įstatymas nėra baudžiamasis teisės aktas, tačiau juo įtvirtintas draudimas išplaukia iš BK bendrosios ir specialiosios dalies normų, reglamentuojančių atsakomybę už konkrečią nusikalstamą veiką, turinio. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas pareiškėjui išduoti teisėto darbo su vaikais QR kodą.
1.6. Klausimas dėl teisėto darbo su vaikais QR kodo išdavimo turėjo būti nagrinėjamas atliekant administracinę procedūrą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ). Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodyti teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei priėmimo motyvai. IRD turėjo atlikti visus privalomus veiksmus nagrinėdamas klausimą dėl teisėto darbo su vaikais QR kodo išdavimo bei priimdamas dėl jo sprendimą, tačiau to nepadarė. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės turėjo būti ištirtos bei įvertintos atliekant administravimo procedūrą. Pareiškėjo nuomone, atliktos procedūros neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei priimto Sprendimo pagrįstumo.