Kauno apygardos teismo nutartis

2010-08-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1577-173/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-31
Bylos Nr.
2S-1577-173/2010
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00243-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
J.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1577-173/2010(Proceso Nr. 2-28-3-00243-2010-7)
Pirmosios instancijos teismo teisėja R.Augustinavičiūtė
Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 34.3; 102.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų A. Ž. ir Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S. (pareiškėjo tėvui), J. S. (pareiškėjo broliui), Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. S. prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti palikimo atsiradimo vietos notaro biuro notarei L.Staškauskienei pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, priimant motinos, V. S., mirusios 2009 m. rugpjūčio 1 d., palikimą pagal įstatymą. Pareiškėjas nurodė, kad per trijų mėnesių terminą po mamos mirties į notaro kontorą su pareiškimais kreipėsi pirmos eilės įstatyminis įpėdinis brolis J. S. ir palikėjos sutuoktinis, pareiškėjo tėvas J. S.. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad palikimo atsiradimo vietos notaro biure bent vienam įstatyminiam įpėdiniui padavus pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir notarui užvedus paveldėjimo bylą, visi kiti pirmos eilės įpėdiniai gali kreiptis į notarą bet kada. Teigė, jog apie praleistą terminą sužinojo 2009 m. gruodžio 9 d., gavęs iš notarės L.Staškauskienės laišką. Įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių: po mamos mirties sirgo, apie tris savaites blogai jautėsi, prieš du metus turėjo traumą, skaudėjo ranką, dėl to turėjo 23 dienas gerti vaistus, turėjo nustatytą neįgalumą, kuris baigėsi 2009 m. gruodžio mėnesį, streikavo širdis, be to, nežinojo, kad terminas palikimui priimti sutrumpėjo iki trijų mėnesių. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nuo 2009 metų spalio pradėjo dirbti ŽŪK „Agroimpulsas“, todėl dažnai vyko į komandiruotes užsienyje. Pareiškėjo nuomone, norėdamas priimti pagal įstatymą jam tenkantį motinos palikimą, jis buvo pakankamai atidus ir sąžiningas, niekada palikimo neatsisakė ir neketino atsisakyti. Be to, suinteresuoti asmenys pateikė teismui tikrovės neatitinkančius faktus, t.y., kad jis iš tėvo J. S. gavo pinigų už tai, kad atsisakytų palikimo. Taip pat nurodė, jog tėvas primygtinai reikalavo atsisakyti savo dalies palikimo, 2-3 kartus ragino nueiti pas notarę. Dėl teisinių žinių neturėjimo, darbinio užimtumo, psichologinės įtampos, prastos sveikatos, pareiškėjas nesusivokė, kad palikimą būtina priimti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nustatė, jog jau laidotuvių dieną J. S. su savo sūnumis kalbėjo dėl motinos palikimo, o 2010 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą. Suinteresuotų asmenų teigimu, iš pradžių pareiškėjas sutiko atsisakyti tėvo naudai palikimo, nes 2009 m. rugpjūčio 15 d. gavo iš jo 25000 Lt (paskolos raštelį pasirašyti atsisakė). Įvertinus tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodomos priežastys - prasta sveikata, bloga psichologinė savijauta, kliudžiusios jam laiku kreiptis į notaro biurą, nesant byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius (išrašų iš ligos istorijų; epikrizių; nedarbingumo pažymų ir pan.), nelaikytinomis svarbiomis prašomo atnaujinti termino praleidimo priežastimis. Atmesdamas pareiškimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, jog nors nuo 2009 metų spalio mėnesio pareiškėjas įsidarbino žemės ūkio kooperatyve padalinio vadovu puse etato (4 darbo valandos per dieną) ir nagrinėjamu laikotarpiu vykdavo į komandiruotes užsienyje, tačiau jis pats turėjo teisę savo nuožiūra nusistatyti komandiruočių laiką ir trukmę, rinktis kelionių maršrutus, t.y., pats vienasmeniškai organizuoti savo darbą. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių jam laiku priimti palikimą, nesiėmė jokių priemonių įgyvendinti savo teisių į palikimą, o nurodomos teisinių žinių neturėjimo aplinkybės negali būti pripažįstamos kliūtimi, realizuojant paveldėjimo teisę, kadangi jo vietoje bet kuris rūpestingas, sąžiningas, atsakingas žmogus, ne kartą ragintas aplinkinių asmenų kreiptis į notaro biurą ir išreikšti savo valią dėl palikimo, tokį veiksmą būtų atlikęs.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino termino palikimui priimti praleidimo priežastis, o būtent: po motinos mirties apeliantas tris savaitės sirgo; dėl prieš du metus įvykusios autoavarijos, kurioje buvo itin smarkiai sužalotas, patyrė daugybę kaulų lūžių bei kitų sveikatos sutrikimų; apeliantui iki 2009 m. gruodžio mėnesio buvo nustatytas neįgalumas (prarastas 50 procentų darbingumas); pareiškėjas turėjo problemų su širdimi ir kraujospūdžiu. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, jog po autoavarijos patirtas šokas, ilgalaikis fizinis skausmas, trys operacijos, ir kiti sveikatos sutrikdymai įtakojo, kad kiti, su pareiškėjo sveikata nesusiję reikalai jam nebuvo tiek svarbūs.

Netinkamai įvertinta ir tai, jog turėdamas tik 50 procentų darbingumo, pareiškėjas negalėjo dirbti ir dėl to jo šeima patyrė didelių finansinių sunkumų. Tad 2009 m. spalio mėnesį gavęs pasiūlymą dirbti ŽŪK „Agroimpulsas“ apeliantas nedvejodamas sutiko, tuo pačiu sutikdamas ir su visais darbdavio reikalavimais, įskaitant ir būtinybę dažnai vykti į tolimas komandiruotes. Po motinos mirties nuo 2009 m. spalio 26 d. iki lapkričio 27 d. apeliantas buvo komandiruotėje. Nors šis faktas buvo grindžiamas rašytiniais įrodymais, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog liko nepaneigtos suinteresuotų asmenų atstovės advokatės abejonės dėl pateiktų komandiruočių dokumentų tikrumo ir patikimumo (nesant ant avanso apyskaitos buhalterio parašo bei esant duomenims, jog dienpinigiai paskaičiuoti ir išmokėti paties pareiškėjo), kadangi šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais.

Atsiliepimas

Neatsižvelgta, jog apelianto tėvas J. S. reikalavo, kad sūnus atsisakytų savo motinos palikimo dalies. Šį teiginį patvirtina byloje esantys duomenys - suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškimą turinys, kuriame jie rašo, kad po motinos laidotuvių buvo sutarę, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. visi nuvyks į notaro biurą, kur tėvas J. S. priims palikimą, o vaikai J. R., atsisakys priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtino ir suinteresuotas asmuo brolis J.S., teismo posėdžiuose nurodęs, jog tėvas kalbėjosi su apelientu, prašydamas nueiti pas notarę tam, kad pareiškėjas atsisakytų savo dalies palikimo tėvo naudai. Tad akivaizdu, kad tėvas ir brolis darė labai stiprų psichologinį spaudimą dėl pareiškėjui tenkančios palikimo dalies atsisakymo ir šis faktas stipriai įtakojo jo pavėluotą apsisprendimą priimti palikimą. Be to, apeliantas buvo klaidingai įsitikinęs, jog terminas palikimui yra šeši mėnesiai nuo jo atsiradimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys prašo nutarties nekeisti. Nurodo, jog CPK XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas termino atnaujinimas, - tai priežastys, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą Įstatymų nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje įvardinamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti savo subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Įrodymų, kuriais remiantis būtų priežastis dėl kurių terminas buvo praleistas, pripažinti svarbiomis apeliantas nepateikė, o pateiktuosius (dėl pareiškėjo ligų ir komandiruočių) apylinkės teismas kritiškai įvertino pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Taigi, praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Vertindamas galimybę atnaujinti praleistą terminą, bylą nagrinėjantis teismas privalo išsiaiškinti, ar terminą įpėdinis praleido dėl savo pasyvumo ir aplaidumo, ar dėl objektyvių priežasčių, taip pat išanalizuoti, kaip toks sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą įtakos kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Be to, pažymėtina, kad vertinant pareiškėjo, praleidusio terminą palikimui priimti elgesį, teismas privalo atsižvelgti ar pats pareiškėjas buvo atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Įvertinus nurodytus argumentus, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog prašomo atnaujinti termino palikimui priimti nurodomos priežastys - prasta sveikata, bloga psichologinė savijauta ir nedarbingumas, yra nepagrįstos objektyviais įrodymais (išrašais iš ligų istorijų; epikrizėmis; nedarbingumo pažymomis ir kt.) bei prieštarauja viena kitai. Nors pareiškime nurodoma, jog pagrindinėmis aptariamo termino praleidimo priežastimis apeliantas laikė pablogėjusią sveikatos būklę (fizinę ir psichologinę), tačiau šias aplinkybes iš dalies paneigia tai, jog nurodomu laikotarpiu apeliantas galėjo dirbti, t.y., įsidarbino ŽŪK „Agroimpulsas“, jo pareigos buvo susijusios su nuolatinėmis komandiruotėmis į užsienį, kurias turėjo teisę pats planuotis. Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, paneigia nurodomų termino praleidimo dėl sveikatos būklės priežastį bei pagrindžia, jog būdamas kvalifikuotas darbuotojas, apeliantas minėtuoju laikotarpiu galėjo atsakingai vykdyti jam patikėtas darbo funkcijas, turėjo teisę pats organizuoti ir planuoti savo komandiruočių laiką, todėl sprendžia, kad apeliantas terminą palikimui priimti praleido, nes nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Kadangi byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, pateisinančių pareiškėjo negalimumą laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo revizuojama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Arvydas ŽibasRaimondas Buzelis