Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 7 d., pabaiga – 2026 m. balandžio 7 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus baustas drausmine tvarka. Taip pat pažymima, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Atsižvelgus į visas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis A. V. skundžia Komisijos nutarimą bei nurodo, kad nuteistųjų teisinė padėtis nesiskiria nuo kitų piliečių teisinės padėties. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai matyti, kad svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo / netaikymo nebuvo laikomasi objektyvumo principo, visapusiško aplinkybių įvertinimo, nebuvo vertinamos objektyviai ir visapusiškai aplinkybės turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, todėl šie Komisijos argumentai laikyti teisiškai nepagristais ir negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto, nes šių aplinkybių, kuriomis remiasi Komisija, nuteistasis negali įvykdyti ne dėl to, kad nenori, o tiesiog kad negali ir jos nepriklauso nuo jo valios. Nuteistasis nurodo, kad Komisija neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika maža, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintas gyvenamąją ir darbo vietas, deda pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistasis atitinka ir formaliuosius ir materialiuosius kriterijus, todėl nuteistajam galimas lygtinio paleidimo taikymas. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad Komisija įvertino tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tokias kaip nusikalstamos veikos aplinkybes kas laikoma dvigubu baudimu, tačiau neįvertino, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, dirba ir dengia skolas, o taikius lygtinį paleidimą, nuteistasis nėra atleidžiamas nuo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistasis prašo pripažinti Komisijos nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikinti ir priimti naują sprendimą, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai turi būti vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistojo skundo argumentas, kad Komisija pažeidė dvigubo baudimo draudimo principą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem) principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Taigi, šis principas nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamas, kadangi nėra sprendžiamas nuteistojo baudžiamosios atsakomybės, taip pat ir bet kokios kitos atsakomybės, klausimas. Nuteistojo nurodytos su nusikalstamos veikos padarymu susijusios aplinkybės buvo vertinamos siekiant įvertinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertintos ne tik neigiamos, bet ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, todėl nuteistojo argumentas yra nepagrįstas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. V. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, bei nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Nors šiuo metu pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, kuri nuo pirminio vertinimo 2018 m. kovo 20 d. sumažėjo (buvo vertinama kaip vidutinė), tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis stebimas nepakitęs, t. y. jo rizika svyruoja tarp vidutinės ir žemos. Pažymėtina ir tai, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, bet nuteistojo A. V. elgesyje vis dar stebimi trylika dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš aptartų dinaminių kriminogeninių veiksnių yra fiksuojamas smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, o iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios įvykdymo asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltės nepripažįsta, kaltina alkoholio poveikį. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. dalyvavo tikslinėje programoje skirtoje nuteistiesiems drausmine tvarka nubaustiems už apsvaigimą bei nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. dalyvavo 6 užsiėmimų grupėje, tačiau daugiau pastangų valdyti šią probleminę sritį nededa, be to Socialinio tyrimo išvadoje dar fiksuojama, kad nuteistajam trūksta didesnės motyvacijos spręsti problemas susijusias su alkoholio vartojimo. Tai, kad nuteistasis nesugeba spręsti savo probleminių sričių, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip aplinkybe patvirtinančia, kad bausmės tikslai, juos įgyvendinant įkalinimo įstaigoje, jau yra pasiekti. Be to ir aplinkybė, kad paleistas lygtinai nuteistasis A. V. turės gyvenamąją bei darbo vietą ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, priešingai nei nurodoma skunde, nėra laikoma išskirtinai teigiamai ar apsaugančiais nuo pakartotinės nusikalstamo elgesio raiškos, kadangi kaip bylos duomenys patvirtina, gyvenamąją vietą ir teigiamus socialinius ryšius nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, bet tai jo nuo priešingo teisei elgesio neapsaugojo.

Teismas taip pat nesutinka su nuteistojo skunde nurodomu argumentu, kad stebimos nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį. Sutiktina, kad nuteistasis skatintas už gerą darbą ir pavyzdingą elgesį, tačiau iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie gautas nuobaudas ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis tris kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų tris kartus skirtos nuobaudos, vienuolika kartų skatintas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažeidimus A. V. ne laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje, o vėlesnėje stadijoje (2018-2019 m.), kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam jau buvo puikiai žinomos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad viena iš nuobaudų skirta už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, tai rodo nuteistojo nenorą koreguoti savo elgesio. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, sutikti su šiuo skundo argumentu nėra pagrindo, priešingai, Komisija skundžiamame nutarime atkreipė dėmesį į teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau sprendė, jog vis dar neigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės yra vyraujančios, su kuo, išanalizavus aukščiau aptartus duomenis, sutinka ir teismas. Kartu pažymima, jog įvertinus aukščiau aptartus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir nuteistojo norą spręsti problemines sritis, negalima spręsti, kad šiuo metu apskritai būtų stebima teigiama nusikalstamo elgesio korekcija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o kartu turi koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Suvaržymai vertinami ir kaip atliekamos bausmės dalis, šiuo atveju spręstina, kad A. V. neatliktos bausmės dalis 2 metai 10 mėnesių ir 12 dienų (Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2023 m. gegužės 25 d.), dar yra pakankamai didelė ir teismas negali konstatuoti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti ir kad bausmės atlikimas jau yra paveikęs nuteistąjį taip, jog jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikaltų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.