- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-2-387-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01062-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- B. G. B. S.
- Advokatai
- Kristupas Ašmys, Mindaugas Paukštė, Arūnas Petrauskas
Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-387/2014
Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01062-2009-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.;2.1.4.4.2.3.
2014 m. kovo 19 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. G. B. S., jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės ir Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžio, kuriuo B. G. B. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., ir nubaustas 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2009-05-24 iki 2010-05-28.
Iš B. G. B. S. A. A. naudai priteista 622,79 Lt (šeši šimtai dvidešimt du litai 79 ct) turtinės žalos, 40000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių) neturtinės žalos, 11900 Lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtai) už teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. G. B. S. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su žmogumi analiniu būdu prieš jo valią. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis teismo nustatytomisaplinkybėmis. 2009 metais, laikotarpyje nuo gegužės 23 d. 23.00 val. iki gegužės 24 d. 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. A., gim. (duomenys neskelbtini), siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, sudavė jai ne mažiau penkių smūgių į galvą bei krūtinę, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, poodines kraujosruvas krūtų srityje, tokiu būdu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to jėga nusitempė A. A. į kambarį bei parvertė ant lovos, o pastarajai bandant priešintis, vėl sugriebė už plaukų, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, jėga numovė jos kelnes ir kelnaites, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir lytiškai su ja santykiavo, po to tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, pasinaudodamas nukentėjusiosios palaužta valia dėl išžaginimo, įvedė savo lytinį organą A. A. į išeinamąją angą ir, taip seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, taip turėdamas vieningą tyčią, pakaitomis tai žagindamas, tai seksualiai prievartaudamas analiniu būdu aštuonis kartus išžagino bei šešis kartus seksualiai prievartavo analiniu būdu A. A..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti 2012-05-10 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir paskirti:
B. G. B. S., pripažintam kaltu pagal BK 149 str. 1 d., 4 metų laisvės atėmimo bausmę;B. G. B. S., pripažintam kaltu pagal BK 150 str. 1 d., 4 metų laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. d., bausmes subendrinus, paskirti B. G. B. S. galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas, nuteisdamas B.G.B. S. pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., ir skirdamas galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, neindividualizavo nuteistajam bausmės, nepateikė aiškių motyvų dėl bausmės dydžio. Pasak prokuroro, paskirtos bausmės dydis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principams ir neįgalina pasiekti bausmės tikslų.
Prokuroras pažymi, kad skiriant bausmę teismas turi detaliai atsižvelgti į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Būtina atsižvelgti į tai, kad šioje byloje B.G.B. S. nuteistas už 2 sunkių nusikaltimų padarymą vieno asmens atžvilgiu. Abu nusikaltimai yra susiję su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu. B.G.B. S. siekė patenkinti savo fiziologinę aistrą, veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Abu nusikaltimai tęsėsi gana ilgą laikotarpį, nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas. Jai buvo grasinama. Nukentėjusioji buvo aštuonis kartus išžaginta bei šešis kartus išprievartauta analiniu būdu. Šios aplinkybės padidina nusikaltimų pavojingumą. B.G.B. S. padarė nusikaltimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad abu nusikaltimai yra pavojingi, nešantys ypatingą žalą visuomenei, nukentėjusiajai bei jos artimiesiems. Seksualinio prievartavimo padariniai nukentėjusiajai galimai liks visą gyvenimą. Po šių nusikaltimų padarymo sutriko normaluis nukentėjusiosios gyvenimas.
Prokuroro nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad B.G.B. S. turi būti paskirta reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, aukštesnė už padarytų nusikaltimų bausmės vidurkį. Būtent tokio dydžio bausmės paskyrimas atitiktų padarytų nusikaltimų pobūdį,jų pavojingumo laipsnį, bylos aplinkybes, B.G.B. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, buvimą tik vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kaltininko asmenybę bei negalimumą kitais būdais pakeisti jo nusikalstamų polinkių. Nuteistasis turi suprasti, kad jam paskirta bausmė yra individualizuota. Tada asmuo būtų teisingai nubaustas, kas padėtų jį sulaikyti nuo kitų nusikaltimų darymo, įgalintų nuteistąjį detaliai apmąstyti savo buvusį elgesį bei paveikti jį ateityje nedaryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užtikrinant bausmės paskirtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. G. B. S. prašo jį išteisinti ir panaikinti 2012-05-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį, kadangi jis pažeidžia BK, policijos darbą reglamentuojantį įstatymą, Teismų įstatymą, Teisėjų įstatymą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, ES įstatymą dėl atvirų sienų, Šengeno bendradarbiavimą, JT konvencijas. Pasak apelianto tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad nebuvo atliktas išsamus tyrimas, buvo atsisakyta ištirti tuos liudininkus, kurie galėjo matyti, kas vyko; nebuvo paisoma ekspertų išvadų; atsisakyta pasitelkti ekspertus sprendžiant tuos klausimus, kuriuos paaiškinti gali tik ekspertai. Apylinkės teismas pritarė neteisėtam ir priverstiniam įrodymų paėmimui, įrodymų grąžininmui, nevisiškam įrodymų ištyrimui, įrodymų panaikinimui, neteisėtiems policijos veiksmams, manipuliacijai apie tai, kad pateikiami įkalčiai, ant kurių yra kaltinamojo kraujo, o ekspertai teigia, kad kaltinamasis neturi žaizdų. Bylos išvados grindžiamos ieškovės, jos draugų ir valdžios institucijų, t. y. suinteresuotų asmenų, teiginiais.
Apeliantas nurodo, kad jam valstybės buvo paskirtas advokatas Mindaugas Paukštė, su kuriuo jis negalėjo adekvačiai komunikuoti dėl daugelio priežasčių – advokatas šiuo metu negauna atlyginimo ir dirba tik iš draugiškumo; dėl mažo gaunamo atlyginimo advokatas negalėjo sumokėti vertėjui;dėl advokato kalbos įgūdžių stokos yra labai sunku komunikuoti, ypatingai tokioje sudėtingoje ir didelės apimties byloje.
Pasak apelianto, Lietuvoje nėra jokių teisės aktų anglų kalba, kas trukdo jam aktyviai dalyvauti ginantis, todėl byla turi būti atmesta dėl procesinių klaidų, o kaltinamasis išteisintas.
Apelianto teigimu, didžiąją bylos nagrinėjimo dalį jis sirgo psichologine liga – vidutinio sunkumo depresija, tačiau nepaisant to, buvo priverstas 4 mėnesius dalyvauti teismo posėdžiuose.
Dėl jam taikomų kardomųjų priemonių (1 m. 4 d. trukmės suėmimo bei dokumento paėmimo), apeliantas negalėjo išvykti į Daniją kur jam galėtų būti suteikta tinkama medicininė bei socialinė pagalba. Lietuvoje jam tokia pagalba negali būti suteikta dėl kalbos nemokėjimo. Apeliantas pažymi, kad 2011-03-07 teismas nurodė, kad jis atsisakė kalbėti, o tai yra netiesa. Dėl pastarųjų priežasčių apeliantas prašo pripažinti, jog jam taikomos sankcijos ir sąlygos buvo ir yra neteisėtos bei sukeliančios rimtus padarinius; išteisinti kaltinamąjį, nustačius, kad apylinkės teismas yra subjektyvus ir šališkas, kadangi 2011-03-07 buvo pasakyta, kad jis nenori kalbėti, o tai yra netiesa; nustatyti, kad kaltinamasis negali būti baudžiamas Lietuvoje dėl kalbinių barjerų; pripažinti, kad jis 4 mėnesius dalyvavo teismo posėdžiuose sirgdamas, dėl ko jo gynyba ir sveikata buvo sugadinta ir suprastėjo. Jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis teroras ir subalansuotų teismo procesų pažeidimai, todėl B.G.B. S. išteisintinas.
Apeliantas akcentuoja, kad jam nebuvo suteiktas gynėjas ruošiantis gynybai, todėl jis prašo išklausyti spalio mėnesį vykusio teismo posėdžio, kuriame atmetamas jo prašymas, garso įrašą; išteisinti jį dėl vertėjo nebuvimo ruošiantis gynybai; paskirti vertėją visiems pasiruošimo darbams su Lietuvos advokatu bei ruošiantis savarankiškai.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad LR Teisingumo ministerijos nustatytas advokato paslaugų apmokėjimo tarifas – 40 Lt - yra neteisėtas. Be to, yra neteisėtas ir neproporcingas nustatytas laiko apribojimas – ne daugiau nei 80 darbo valandų didelėse bylose. Advokatas M. Paukštė nuo 2011 m. spalio mėnesio dalyvauja byloje negaudamas jokio atlygio, o tai reiškia, kad jis neatliko profesionalaus ir nuodugnaus darbo pakankamu lygiu dėl motyvacijos ir tikslo stokos. Kaltinamasis negavo tinkamai išverstos gynėjo M. Paukštės apeliacijos šioje byloje, todėl pastaroji yra sąlyginė, nepakankama. Apeliantas prašo teismo mokėti advokatui M. Paukštei 200 Lt už valandą, nustatyti tinkamą darbo laiką – iki 8 savaičių; pripažinti bylą neharmoningą ir neteisėtą, skaičiuojant nuo 2011 m. spalio mėnesio, nes nuo tada valstybės paskirtas advokatas dirba neatlygintinai, bet kad teismas atmestų vasario mėnesį kaltinamojo žodžiu išsakytą norą atsisakyti advokato. Kadangi teismo posėdžiuose buvo dalyvaujama be realios gynybos ir advokato, kuriam nebuvo atlyginta už darbą, kaltinamasis išteisintinas dėl proceso klaidų.
Skunde taip pat nurodoma, kad B.G.B. S. nebuvo užtikrinta tinkama vertėjo pagalba. Dėl kalbos barjero jis negalėjo patikrinti ar tinkamai vyko teismo posėdžiai. 2009 m. jis įrodė, kad jam suteikiamas vertimas buvo neteisėtas. Vertėja nemokėjo danų kalbos, o juo labiau teisinės, tačiau jo prašymas pradėti teismo posėdžius iš naujo ir įrašyti juos į garso laikmeną, buvo atmestas. Tokiu būdu buvo pažeistos jo, kaip užsieniečio, teisės. Apeliantas prašo teismo pripažinti apylinkės teismo sprendimą atsisakyti jam leisti daryti garso įrašą uždaruose teismo posėdžiuose neteisėtu; konstatuotų rimtas proceso klaidas dėl neišverstų protokolų ir iš to išplaukiančio suvokimo apie bylą trūkumo. Apeliantui įrodžius, kad jam vertėjavo netinkamas vertėjas, jis turi būti išteisintas.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, byloje yra vieni kitiems prieštaraujančių įrodymų. Nepaisant to, kad ant kaltinamojo marškinių ir patalynės buvo kaltinamojo kraujo, ekspertai padarė išvadą, kad kaltinamasis neturi jokių žaizdų arba įdrėskimų. Teismas nekreipė dėmesio į šį neatitikimą. Dėl pastarosios priežasties B.G.B. S. turi būti išteisintas, kadangi teismas nebuvo objektyvus ir nuodugnus. Bet kuriuo atveju byla turi būti išsiųsta atgal į apylinkės teismą ir atnaujinta, daiktai su krauju išanalizuojami ir paaiškinamai įrodoma kaip ant įkalčių galėjo atsirasti kraujo.
Pasak apelianto, kaltinimas, kad jis šešis kartus analiniu būdu bei aštuonis kartus natūraliu būdu išžagino nukentėjusiąją yra neįtikėtinas ir neatitinka tikrovės. Nukentėjusiosios analinėje angoje nerandama jokių žaizdų, nerandama ir kitokių nukentėjusiosios sužeidimų, patvirtinančių jos pareiškimus. Be to, nukentėjusioji teigia, kad ji skaisti, o tokiu atveju, jei buvo naudojamas smurtas ir prievarta, traumos akivaizdžios. Taip pat ant nukentėjusiosios krūtų medikai randa senų žymių, tačiau teismas atsisakė ją apklausti šiuo klausimu. Tokiu būdu, apeliantas turi būti išteisintas remiantis techniniais specialistų faktais bei dėl apylinkės teismo pasyvumo aiškinantis faktines aplinkybes.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp nukentėjusiosios advokato Arūno Petrausko bei žiniasklaidos priemonės „Lrytas“ yra akivaizdus ryšys, kadangi šio advokato firma „LAWIN“ remia šią žiniasklaidos priemonę. Būtent šiame laikraštyje pasirodė straipsnis, žeminantis kaltinamąjį. Tokiu būdu buvo daromas spaudimas teismui. B.G.B. S. prašo teismo nustatyti ar advokatas A. Petrauskas yra susijęs su žiniasklaidos priemone „Lrytas“ ir, pasitvirtinus šiai aplinkybei, konstatuoti, kad jis negali dalyvauti byloje; nustatyti, kad žiniasklaidos priemonės, ypatingai „Lrytas“, pakenkė jo bylai ir apeliantą išteisinti.
Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji keitė savo parodymus, kurie sudaro bylos pagrindą, todėl B.G.B. S. išteisintinas. Be to, nukentėjusioji visą laiką buvo pasyvi: pranešdama, pateikdama informaciją apie faktines aplinkybes, pasisakydama apie faktines aplinkybes, pristatydama įrodymus. Dėl to kaltinamasis turi būti išteisintas. Taip pat neaišku kodėl nukentėjusioji nebandė bėgti, nerėkė pro langą, duris, neužsirakino saugos kambaryje, tualete, nesinaudojo peiliu, nesigynė. Ji pritarė seksualiniams santykiams, tik 2009-05-24 atsisakė išeiti iš B.G.B. S. buto.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nesiaiškino labai svarbios aplinkybės, t. y. ar nukentėjusiajai kraujas iš nosies bėgo prieš ar po konflikto. Kadangi ant jos rūbų kraujo nerasta, tai patvirtina kaltinamojo žodžius, kad konfliktas įvyko po lytinių santykių pradžios. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo šiurkštūs ir neteisėti - policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų tinkamai išsaugoti įrodymai, neleido dalyvauti advokatui sulaikant užsienietį, dėl ko B.G.B. S. turi būti išteisintas. Taip pat turi būti patikrinti apylinkės teismo garso įrašai, kuriuose teismo pirmininkas nurodo, kad bylai nagrinėti nėra finansinių išteklių; nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas, kai byla buvo išsiųsta į teismą; vėlyvą prašymų nagrinėjimą laikyti proceso klaidą ir išteisinti B.G.B. S..
Pasak apelianto, byloje reikia nustatyti priežastinį ryšį. Byloje nurodoma, kad buvo rastas kraujas ir kur rastas, tačiau nenurodoma kur yra kieno kraujas. Taip pat nurodoma, kad rasta spermos, tačiau tai nėra išžaginimo įrodymas. Taip pat apeliantas akcentuoja, kad apylinkės teismas neleido jam suprasti daugelio prašymų ir sprendimų, kurie buvo nagrinėjami jam sergant. Apeliantas nebuvo informuotas apie šių prašymų nagrinėjimą. Teisėjas atsisakė garsiai paskaityti bylos aktus, dalimis perskaitė labai trumpą ištrauką. B.G.B. S. prašė, kad visa byla būtų perskaityta garsiai, kad jis suprastų bylos ryšius, tačiau ir šis jo prašymas buvo atmestas. Teisėjas grindė bylą ankstesne byla ir šiuo būdu pažeidė principą, teigiantį, kad byla turi būti pradėta iš naujo, o tai yra rimta procesinė klaida.
Skunde nurodoma, kad prokuroras, kuris palaiko kaltinimą ir kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje B.G.B. S. kaltinamas už vaikų pornografijos laikymą ir nepadorų elgesį su savo dukra, sumaišė šias dvi bylas, įdėdamas į kitą bylą 10 šios bylos medžiagos lapų. Apelianto nuomone, tokiu būdu prokuroras padarė žalą bylai, kaltinamajam bei teismo ir kaltinamojo supratimui apie bylą.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo, kad teismas peržiūrėtų jo baigiamąją kalbą bei teismo vaizdo įrašą, pateikiamą kaip priedą, ištirtų jo teiginius bei išteisintų ji dėl nesuderintos bylos.
Apeliaciniu skundu B.G.B. S. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendį ir B.G.B. S. išteisinti jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių; jei teismas nenustatys pagrindų išteisinti B.G.B. S. nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių, išteisinti B.G.B. S. dėl skunde išdėstytų baudžiamojo proceso teisės normų netinkamo taikymo, dėl ko visas procesas turi būti pripažintas neteisėtu, o kaltinamasis išteisintas; jei teismas nenustatys pagrindų išteisinti B.G.B. S. dėl netinkamo baudžiamojo proceso normų taikymo, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui; jei teismas nenustatys pagrindų dėl kurių byla grąžintina nagrinėti pirmos instancijos teismui, atlikti pilną įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje, tame tarpe ir nukentėjusiosios, liudytojų bei specialistų apklausas teismo posėdyje, švelninti paskirtą B.G.B. S. bausmę ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu arba bausmės vykdymą atidėti, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant kaltinamąjį atlyginti žalą nukentėjusiajai; civilinį ieškinį išteisinus B.G.B. S. atmesti, o jei bus priimtas apkaltinamasis sprendimas, civilinį ieškinį mažinti, atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką ir kaltinamojo turtinę padėtį, o priteistos sumos mokėjimą išdėstyti 5 metų laikotarpiui.
Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas faktiškai apsiribojo tik lytinio akto fakto buvimo nustatymu, perrašė nukentėjusiosios, liudytojų ir kaltinamojo parodymus, tačiau jų neanalizavo ir neišsprendė visų prieštaravimų, kuriuos nurodė gynybą bylą nagrinėjant teisme, todėl bet koks prieštaravimas ir neatitikimas turėjo būti vertinamas kaltinamojo naudai. Šio esminio nekaltumo prezumpcijos principo šioje byloje nebuvo paisoma. Buvo atmesti visi gynybos prašymai, susiję su įrodymų tyrimu, o svarbiausia nebuvo iškviestas nei vienas liudytojas į apklausą teisme, po to kai byla buvo perduota nagrinėti iš naujo kitos sudėties teismui. Buvo apsiribota tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, duotų pirmojo nagrinėjimo metu, perskaitymu iš esmės visiškai neatliekant įrodymų tyrimo ir eliminuojant galimybę kaltinamajam ir jo gynėjui užduoti klausimus liudytojams ir nukentėjusiajai. Apeliantas pažymi, kad tai yra akivaizdus BPK 305 str., reglamentuojančio nuosprendžio surašymą, bei BPK 350 str, numatančio, kad teismas daro išvadas, vadovaudamasis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, pažeidimas.
Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas, pripažindamas kai kuriuos ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis įrodymais, pažeidė BPK 20 str. nuostatas, kuriame nurodoma kokius požymius turi atitikti minėti duomenys tam, kad juos galima būtų laikyti įrodymais. Be to, įrodymai turi būti vertinami kaip kiekvienas atskirai, taip ir jų visuma. Vertinant visus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, apžiūrų protokolus, specialistų išvadas akivaizdu, kad šie dokumentai bei juose užfiksuoti duomenys yra prieštaringi, o prieštaravimai nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti. Nesant galimybės pašalinti prieštaravimų, visi jie vertinami kaltinamojo naudai. Jais negali remtis teismo nuosprendis.
Apelianto teigimu, šioje byloje buvo atlikta keletas BPK 207 str. numatytų proceso veiksmų – objektų apžiūrų, tačiau jie buvo atlikti pažeidžiant minėtame straipsnyje numatytus reikalavimus. Jie nebuvo nufilmuojami ar nufotografuojami, o kas buvo padaryta buvo atlikta pažeidžiant eilę kriminalistikos apžiūros taisyklių. Apžiūros buvo atliktos tik po kelių mėnesių, nors nagrinėjamas įvykis įvyko 2009-05-25. Nusikalstamos veikos tyrimui reikšmę turintis objektas turi būti apžiūrėtas ir jeigu reikia, ištirtas kuo greičiau, t. y. kol yra akivaizdūs nusikalstamos veikos pėdsakai, kol jie nėra dingę, nėra paveikti kitų išorės veiksnių. Kuo vėliau atliekama apžiūra, tuo yra mažesnis apžiūros rezultatų patikimumas bei įrodomoji galia. Tuo tarpu šioje byloje nukentėjusiosios telefonai ir marškinėliai buvo pateikti ir apžiūrėti praėjus mėnesiui po įvykio, nepateikus informacijos kur visą tą laiką jie buvo laikomi ir kodėl pateikiami taip pavėluotai. Esant šioms aplinkybėms, apelianto nuomone, apžiūrų protokolai turi būti šalinami iš įrodymų sąrašo, o teismas negalėjo jais remtis priimdamas nuosprendį.
Skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų buvo labai aplaidžiai fiksuojami įrodymai: nebuvo paimti kraujo mėginiai iš kriauklės virtuvėje, kas galėtų patvirtinti B. G. B. S. žodžius apie tai, kad konfliktas įvyko ryte; nebuvo nustatytas A. A. girtumas, nors kaltinamasis nurodė, kad jie per maždaug 12 valandų išgėrė 4 butelius vyno, o bute buvo rastos 6 vyno taurės, kas patvirtina, kad nukentėjusioji ne tik jį ragavo, bet gėrė; nebuvo tinkamai ištirti kaltinamojo bei nukentėjusiosios mobilieji telefonai, kuriais jie susirašinėjo SMS žinutėmis; byloje nurodoma, kad nukentėjusioji buvo sumušta, tačiau nėra jokių tai patvirtinančių vaizdinių įrodymų. Ji nebuvo iš karto po įvykio nufotografuota, todėl nėra visai aiškūs sužalojimai, kurie jai buvo padaryti.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pašalinti prieštaravimai: neišsiaiškintos aplinkybės dėl A. A. telefono sulaužymo bei marškinėlių suplėšymo, kadangi nukentėjusioji teigė, jog ji iš buto išėjo nuoga, o vėliau šie daiktai vėl kažkokiu būdu atsidūrėpas ją, nors teoriškai policijos pareigūnai turėjo juos paimti iš įvykio vietos; ekspertai nustatė, kad ant kaltinamojo marškinėlių yra nukentėjusiosios ir kaltinamojo kraujo, kas prieštarauja aplinkybėms, kurias nurodė nukentėjusioji, kad jai iš nosies nebėgo kraujas; teismas neišsiaiškino koks kraujas buvo ant kaltinamojo marškinių, kodėl ant kaltinamojo marškinių yra nukentėjusiosios kraujo, o ant nukentėjusiosios suplėšytos palaidinės kraujo nėra; nebuvo įvertintas vienintelis objektyvus įrodymas, t. y. A. A. 2009-05-25 ryte siųsta žinutė:“Jei negrįšiu iki vakaro, skambink varpais“, kas patvirtina, kad tuo metu nukentėjusioji nebuvo prievartaujama ir žaginama, nejautė jokios baimės ; teismas nevertino pačios nukentėjusiosios parodymų apie tai kokius veiksmus ji galėjo atlikti, kai ją neva prievartavo ir žagino kaltinamasis. Taip pat nuosprendyje nebuvo panaikintos ir nukentėjusiosios parodymų prieštaravimai (A. A. policijos pareigūnams nurodė, kad iki įvykio neturėjo lytinių santykių, nors tą paneigė 2009-06-02 ekspertų išvada Nr. S212/09(01); nukentėjusioji parodymuose tvirtino, kad kaltinamajam suplėšus jos palaidinę, nubyrėjo visos sagos, tačiau ant jos pateiktos palaidinės yra visos sagos; abejotinas nukentėjusiosios teiginys apie tai, kad ji buvo išžaginta 15 kartų, nes tai neįmanoma fiziologiškai).
Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė ir BPK 290 str. reikalavimus, kadangi, esant kaltinamojo prašymui pagarsinti visus bylos dokumentus, atsisakė tą padaryti, motyvuodamas tuo, kad visa kas reikalinga, t. y. nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, šioje byloje jau buvo pagarsinti. Tai parodo, kad teismas jau iš anksto buvo susidaręs nuomonę, kad šioje byloje yra svarbūs būtent šie įrodymai, nepaisant to, kad nukentėjusiosios parodymuose yra prieštaravimų, o liudytojai pačių įvykių nematė. Šis procesinis pažeidimas daro visą procesą neteisėtu, dėl ko byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo arba kaltinamasis turi būti išteisintas.
Apeliantas pažymi, kad šioje byloje buvo pažeistos kaltinamojo teisės nesuteikiant jam galimybės turėti advokatą ir jis buvo diskriminuojamas dėl kalbos. Nemokančio lietuvių kalbos asmens teisės turi būti ginamos nuo pat pirmos minutės. Tai yra įtvirtinta BPK 51 str., tačiau policijos pareigūnai, sulaikius kaltinamąjį, ne tik neužtikrino gynėjo dalyvavimo, tačiau atėmę iš B. G. B. S. telefoną uždarė jį į areštinę. Paskambinti advokatei jis sugebėjo kitu telefonu, kurio pareigūnai nepastebėjo. Dar vienas procesinis pažeidimas susijęs su kalba – kaltinamojo akto vertimas, kuris buvo atliktas nekokybiškai ir procesas prasidėjo bei 5 mėnesius vyko kaltinamajam aiškiai nesuprantant kuo jis yra kaltinamas. Tas pats vertimų biuras turėjo atlikti ir vertimą teismo posėdžių metu, tačiau vertėjai negalėjo atlikti šių pareigų, todėl buvo nušalinti ir tik po kelių mėnesių buvo rasta vertėja, kurios žinios buvo pakankamos bent jau minimaliam, o ne sinchroniniam, vertimui. Šiais veiksmais buvo pažeistos BPK 8 str. nuostatos. Šie procesiniai pažeidimai yra labai grubūs, darantys visą procesą neteisėtu. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis procesas šioje byloje buvo pradėtas neteisėtai, o tokio proceso metu surinkti duomenys negali būti pripažinti tinkamais įrodymais baudžiamojoje byloje.
Apelianto nuomone, nukentėjusiosios kaltinimus dėl išžaginimo ir išprievartavimo paneigia ir Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2069/09(01), kurioje nurodyta, kad ant A. A. kūno kovos ir savigynos pėdsakų nėra, jokių sužalojimų išangėje ir makštyje nėra ir net nėra pažeista mergystės plėvė. Negali būti, kad mergina, neturėjusi lytinių santykių nei analiniu, nei vaginaliniu būdu, pasak jos žaginama ir prievartaujama apie 13-15 kartų pusę poros, nepatiria jokių sužalojimų nei makštyje, nei išangėje, nei ant kūno. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas padaromi tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokia, kad jis lytiškai santykiauja ir tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią. Dėl šios priežasties kaltinimas turėjo įrodyti būtent tiesioginės tyčios buvimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Priešingai, nukentėjusiosios atvykimas vėlai vakare, alkoholio vartojimas, pasyvumas rodo, kad kaltinamasis turėjo pagrindą manyti, jog lytiniai santykiai vyksta abipusiu sutarimu, ir nesuvokė, kad lytiškiai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią. O jei asmuo nesuvokia bent vieno išžaginimo ar seksualinio prievartavimo pagrindinės sudėties požymio, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 150 str. ir 149 str. Nukentėjusiosios pasyvumas patvirtina kaltinamojo parodymus dėl lytinių santykių abipusiu sutarimu, kadangi nukentėjusioji ne tik nepatyrė jokių sužalojimų, išskyrus smūgį, kurio kilmę kaltinamasis nuosekliai paaiškino, bet net nebandė šauktis pagalbos, nors buto langai ir balkono durys buvo atidaryti (ką patvirtino gaisrininkai), o butas yra judrioje Vilniaus senamiesčio vietoje.
Pasak apelianto, kaltinamojo teisės į teisingą teismą ir gynybos realizavimą pažeidžia ir šiuo metu teismų praktikoje susiformavęs BPK 261 str. 6 d. taikymas. Pagal šiuo metu susiformavusią teismų praktiką, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, nepriklausomai nuo bylos nagrinėjimo trukmės, vyksta vienas posėdis, kurio metu daromos pertraukos. Posėdis pasibaigia nuosprendžio surašymu ir tik tada teismas pasirašo teisiamojo posėdžio protokolą. Tai pažeidžia BPK 261 str. 6 d. numatytą teisę susipažinti su protokolu ir pateikti savo pastabas dėl jo neteisingumo ir neišsamumo, nes po 2 metų jau niekas neatsimena kas ką pasakė, todėl praktiškai BPK 261 str. 6 d. nuostatos nerealizuojamos. Be to, minėto straipsnio nuostatos kaltinamojo atžvilgiu buvo pažeisti ir dėl to, kad apylinkės teismas atmetė daugkartinius jo prašymus dėl teismo posėdžio protokolų vertimo, motyvuodamas tuo, kad to nenumato įstatymas. Kaltinamasis sutiko su tokia teismo nuomone ir paprašė leisti jam susipažinti su teismo posėdžių protokolais dalyvaujant valstybės paskirtam vertėjui, tačiau ir šis jo prašymas buvo atmestas. Apelianto nuomone, tai yra grubus, BPK 261 str. 6 d., 8 str. 3 d. įtvirtintų, tačiau praktikoje nerealizuojamų, nuteistojo teisių pažeidimas, kuris daro visą procesą neteisėtu, dėl ko byla turėtų būti grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo teismo pasisakyti dėl BPK 8 str. 3 d. taikymo bei apibrėžti ir patikslinti „bylos dokumentų“ sąvoką, naudojamą šioje teisės normoje. Kaltinamojo nuomone, vadovaujantis šia įstatymo nuostata, apylinkės teismas turėjo jam pateikti išverstus teismo posėdžių protokolus. Tuo tarpu teismas vadovavosi tuo, kad teismo posėdžio protokolai nėra kaltinamajam įteiktini dokumentai.
Taip pat pažymima, kad nors Lietuva ir yra Europos Sąjungos šalis, tačiau nėra išvertusi savo baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodekso bent jau į anglų kalbą, todėl B. G. B. S. iki šiol negali suprasti kuo ir kodėl yra kaltinamas, kokia sprocesines teises turi ir kaip jas įgyvendinti.
Apelianto manymu jo teisę į tinkamą gynybą ir teisingą teismą pažeidžia ir tai, kad buvo atmestas B. G. B. S. prašymas dėl danų kalbos vertėjo dalyvavimo užtikrinimo visuose kaltinamojo susitikimuose su gynėju. Toks prašymas buvo teikiamas atsižvelgiant į tai, kad advokatas ir B. G. B. S. tarpusavyje bendravo anglų kalba, tačiau ši kalba nėra gimtoji nei vienam iš jų, todėl yra sunku viską išreikšti. Tuo tarpu ruošiantis gynybai yra svarbi kiekviena detalė.
B. G. B. S. taip pat buvo atsisakyta leisti susipažinti su bylos medžiaga dalyvaujant vertėjui. Tas prašymas buvo pateiktas siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi dėl ligos jis praleido daug teismo posėdžių ir sunkiai prisiminė kitą bylos medžiagą. Taigi, jo teisė į gynybą buvo šiurkščiai pažeista, kas daro procesą neteisėtu.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje, ją nagrinėjant pirmą kartą, bei baigiant ikiteisminį tyrimą ir ją perduodant teismui, buvo pateikti B. G. B. S. ir jo gynėjo advokato Kristupo Ašmio prašymai, kurie buvo išnagrinėti bylą nagrinėjant pirmą kartą, tačiau bylą grąžinus nagrinėti iš naujo šie prašymai nebuvo nagrinėjami. B. G. B. S. teisme pareiškė, kad palaiko tuos prašymus ir prašė juos išnagrinėti iki pradedant bylą nagrinėti iš esmės, tačiau apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 238 str. nuostatas, juos išnagrinėjo ne spręsdamas klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, o proceso pabaigoje, kai dalis jų dėl laiko net prarado aktualumą. Tai šiurkštus procesinių normų pažeidimas, kas daro visą procesą neteisėtu, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme.
Apelianto nuomone, teismo posėdžio protokole yra neteisingai užfiksuota nukentėjusiosios apklausa: į gynėjo klausimą ar jai bėgo kraujas iš nosies, nukentėjusioji atsakė „ne“, nors tai neužfiksuota protokole; buvo iškraipyti kaltinamojo žodžiai, kadangi jis niekada neatsisakinėjo duoti parodymus, o teigė, kad pateiks A. A. klausimus po to , kai pamatys 2 trūkstamus įrodymus. Esant tokiems neatitikimams, akivaizdu, kad protokolas surašytas neteisingai, t. y. teismas neteisingai fiksavo dalyvių pasisakymus dėl ko buvo iš esmės netiksliai užrašyti parodymai, kas turėjo visai bylos eigai ir neteisingo nuosprendžio priėmimui, kadangi teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, neapklausė nukentėjusiosios ir liudytojų, o rėmėsi ankstesnių apklausų protokolais, dėl kurių tikslumo kaltinamasis negalėjo pasisakyti, tačiau jie akivaizdžiai buvo neteisingai užfiksuoti. Visi šie pažeidimai, pasak apelianto, daro procesą neteisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismui bylą pradėjus nagrinėti iš naujo ir neiškvietus į teisiamąjį posėdį nukentėjusiosios ir liudytojų, apeliacinės instancijos teismas turi atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti visus liudytojus, ekspertus, specialistus ir nukentėjusiąją. Priešingu atveju byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Šalies argumentai
Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl teismo posėdžio garso įrašo darymo.Šis prašymas buvo pateiktas, kadangi dėl vertėjo dalyvavimo B. G. B. S. nespėjo visko suprasti ir nežinojo ar gerai suprato. Teismas, atmesdamas šį kaltinamojo prašymą, apribojo jo teisę į tinkamą gynybą ir proceso supratimą, kas daro visą procesą neteisėtu.
Apeliantas nurodo, kad šiuo metu esantis teismo nušalinimo klausimo reglamentavimas yra moraliai ir teisiškai ydingas, kadangi niekas negali būti pakankamai kritiškas savo atžvilgiu. Kaltinamasis kelis kartus reiškė nušalinimą teismui, tačiau jo prašymai buvo atmetami nesant pagrindo. Toks subjektyvus savęs vertinimas negali būti teisingas, todėl apeliantas prašo teismo pasisakyti dėl teisėjų nušalinimo tvarkos pagrįstumo ir šios tvarkos atitikimo teisingo ir nešališko teismo principams.
Apelianto teigimu, apylinkės teismo nukentėjusiajai priteista 40 000 Lt neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelė ir viršija LAT praktikoje suformuotą neturtinės žalos dydį, kuris priteisiamas analogiškose bylose. Priteisdamas neturtinę žalą, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į B. G. B. S. turtinę padėtį, kuri šiuo metu yra kritinė: jis turi 4 mažamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, jo turėtos įmonės bankrutavo, jis neteko verslo ir pajamų, šiuo metu yra bedarbis. Tačiau kaltinamasis stengsis atlyginti teismo nustatytą sumą, kartu prašydamas nustatyti ilgesnį, ne mažesnį nei 5 metų, žalos atlyginimo terminą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie tai, kad A. A. sveikatai, tolimesniam gyvenimui, mokslo veiklai buvo padaryta žala, kuri būtų susijusi su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais. A. A. dabar sėkmingai mokosi užsienyje, nėra duomenų, kad jos sveikatai būtų padaryti sutrikdymai, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas ir neviršyti 10 000 Lt, šios sumos mokėjimą išdėstant galimai ilgesniam laikotarpiui.
Apeliantas nurodo, kad tuo atveju, jei teismas nenustatys pagrindų grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba išteisinti kaltinamąjį, bausmė nuteistajam turėtų būti sušvelninta, kadangi ji yra paskirta neatsižvelgus į visas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jam taikytų kardomųjų priemonių griežtumą.
Sunkinančia aplinkybe buvo pripažintas tik kaltinamojo girtumas. Tai, kad ta naktį buvo vartojamas alkoholis neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau, pasak apelianto, jo vartojimas niekaip neįtakojo jo veiksmų ir jam inkriminuojamą tariamai nusikalstamą veiką jis padarė ne alkoholio veikimo įtakoje.
Taip pat, apelianto nuomone, skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į šias B. G. B. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes: (1) kaltinamasis turi 4 mažamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti; (2) kaltinamasis 1 metus ir 4 dienas buvo suimtas ir uždarytas į Lukiškių TI-K su 2-3 asmenimis nekalbančiais jokia jam suprantama kalba 9 kv.m. kameroje su atviru tualetu, kur jis negalėjo bendrauti su personalu, nes jo niekas nesuprato, jam nebuvo suteiktas reikiamas gydymas, dėl ko jis susirgo psichine liga, kurios pasekmės bus juntamos visą gyvenimą; (3) sušvelninus kardomąją priemonę, jam nebuvo leista nuvykti į jo gimtąją aplinką aplankyti sūnaus, giminių ir svarbiausia motinos, su kuria buvo labai artimas ir kuri nepagydomai susirgo sužinojusi apie sūnui pateiktus kaltinimus, t.y. jis jau daugiau nei 2 metus, nors formaliai yra laisvėje, realiai yra įkalintas Lietuvoje, todėl apeliantas mano, kad galima laikyti, kad B. G. B. S. jau praktiškai atliko bausmę; (4) kaltinamajam, nepaisant jo daugkartinių prašymų, nebuvo leista išvykti į Danijos Karalystę aplankyti sunkiai sergančios motinos, nors teismui buvo pateikti visi jos ligą patvirtinantys dokumentai, ir ji mirė, po ko buvo gautas leidimas, tačiau net ir šis leidimas buvo išduodamas laikantis visų formalumų ir surengus teismo posėdį, dėl ko B.G.B. S. galėjo išvykti tik po kelių dienų ir net nespėjo pamatyti savo mirusios motinos, kuri per tą laiką buvo kremuota.
Apeliantas pažymi, kad baudžiamojo proceso tikslas yra ne sužlugdyti fiziškai ir morališkai žmogų, kas yra daroma šiuo atveju, bet jį išauklėti, kad jis nedarytų nusikaltimų ateityje. Jo teigimu, B.G.B. S. jau yra pakankamai nubaustas visomis prasmėmis – (1) moraline, nes yra pasmerktas visuomenės, izoliuotas nuo jam įprastos gimtosios aplinkos, nepamatė net mirusios motinos ir negalėjo su ja deramai atsisveikinti; (2) fizine, nes susirgo psichine liga, kurios pasekmės bus juntamos visą gyvenimą, bei paūmėjo kitos ligos; (3) finansine, nes, jį suėmus ir jam negalint tvarkyti verslo reikalų, sužlugo jo verslas ir jis neturi pajamų, negali atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko bankas šiuo metu vykdo jo buto priverstinį pardavimą; (4) baudžiamąja, nes kalėjime išbuvo metus ir dar virš 2 metų jo judėjimas yra apribotas, todėl papildomas jo nubaudimas, t.y. pasiuntimas į laisvės atėmimo vietą dar 2 metams kaip nusprendė teismas, nebūtų nei protingas nei teisingas. Taip pat tuo nebūtų pasiekti ir kiti proceso tikslai, t.y. žalos atlyginimas, kas nukentėjusiajai yra ne mažiau svarbu nei B.G.B. S. įkalinimas. Atlyginti žalą kaltinamasis galės tik būdamas laisvėje ir dirbdamas, o kalėjime jis ne tik neatlygins žalos, bet ir bus išlaikomas valstybės, t.y. mūsų pačių, tame tarpe ir nukentėjusiosios, lėšomis.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo skundą patenkinti, o nuteistojo ir jo gynėjo advokato – atmesti. Nuteistojo gynėjas advokatas prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą, o patenkinti jo ir jo ginamojo skundus. Nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė patenkinti prokuroro skundą, o nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl prokuroro skundo
BK 54 str. straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas, o teisinga bausmė yra tokia, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas B.G.B. S. už padarytus nusikaltimus subendrintą galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, B.G.B. S. anksčiau nebuvo teistas, nusikalto pirmą kartą, išlaiko nepilnamečius vaikus. Taip pat bylos medžiaga nustatyta, jog nuteistasis turi sveikatos problemų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, apylinkės teismas, priešingai nei nurodoma prokuroro skunde, paskyrė B.G.B. S. individualizuotą ir jo įvykdytas nusikalstamas veikas atitinkančią realią laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad nuo veikų padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik 3 metai. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė – tai valstybės reakcija teisinėmis baudžiamosiomis, baudžiamosiomis procesinėmis prievartos priemonėmis į nusikaltimą, ribojančiomis šią veiką padariusio asmens teises ir laisves. Todėl baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). Šios nuostatos yra garantija užtikrinant asmenų teisę į operatyvų, kiek įmanoma trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus visas bylos aplinkybes (tai, kad kaltinamasis yra užsienio pilietis, nesuprantantis lietuvių kalbos; jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį), nelaikytina, kad procesas truko nepateisinamai ilgai, tačiau kaltinamojo teisė ilgai likti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005 ir kiti). Taigi nagrinėjamu atveju švelnesnė, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė B.G.B. S. skirtina ir kaip kompensacija dėl užsitęsusio proceso baudžiamojoje byloje.
Esant šioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus B.G.B. S. griežtesnę, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį viršijančią, bausmę.
Dėl B. G. B. S. bei jo gynėjo advokato (toliau - apeliantų) apeliacinių skundų
Dėl įrodymų vertinimo
Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamų skundų kontekste svarbu pažymėti tai, kad vertindamas įrodymus, teismas turi ne tik laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Teismo išvados gali būti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė laikydamasis BPK 305 straipsnio reikalavimų, B. G. B. S. kaltė, padarius BK 149 str. 1 d. bei 150 str.1d. numatytas nusikalstamas veikas, pagrįsta tik tiesiogiai teisiamajame posėdyje išnagrinėtais, visapusiškai ir nešališkai įvertintais įrodymais (BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad visi apelianto ir jo gynėjo argumentai skunde yra nukreipti į nukentėjusiosios parodymų sumenkinimą ar net iškraipymą, manipuliuojama specialistų išvadomis, nurodomi esami prieštaravimai, galimi ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolo trūkumai ir kt., turint tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiausia pats B.G.B. S. šioje byloje davė nenuoseklius parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje nuteistasis nurodė, kad nukentėjusioji į jo butą atėjo jau sumušta, neva paaiškindama, kad buvo užpulta gatvėje. Vėliau, pateikdamas savo parodymus teisme, (tame tarpe ir rašytinius) nuteistasis nurodė, kad jo smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu pasireiškė tik pastumiant ją delnu į veidą, nuo ko nukentėjusiajai liko žymė ir iš nosies ėmė bėgti kraujas. Tokio smurto naudojimą nuteistasis pateisino tuo, kad nukentėjusioji nenorėjo išeiti iš jo buto 2009 05 24, jis ją traukė nuogą iš lovos, ji priešinosi, suplėšė jo marškinius. Anot nuteistojo jo pavartotas smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu būtent buvo dėl jo nurodomos priežasties, o ne kaip priemonė palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, siekiant su ja lytiškai santykiauti. Nuteistojo manymu A. A. jį apkalbėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis savo parodymus „derino“ prie situacijos bei surinktų duomenų. Jo parodymai pirmos instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Vertindamas surinktus įrodymus pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti byloje surinkti duomenys, pripažinti tinkamais įrodymais. Nukentėjusioji nuosekliai ir detaliai nurodė aplinkybes kaip jos atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos. Taip nukentėjusioji apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 2009 05 23, jai supratus, kad kaltinamasis turi negerų ketinimų jos atžvilgiu ir norint išeiti namo, B.G.B. S. „ ją sugriebė už plaukų ir kelis kartus sudavė per galvą ir į veido sritį. Dėl skausmo, patirto staigaus šoko, ji susirietė. Kaltinamasis, trankydamas jai per galvą, tempėsi ją link miegamojo, ji bandė gintis, rankose turėjo savo rankinę, susirietusi ištraukė savo mobilaus ryšio telefoną tikėdamasi, kad kaltinamasis nepastebės. Bandė skambinti, kviestis pagalbos, tačiau kaltinamasis, pastebėjęs, kad ji turi mobiliojo ryšio telefoną, atėmė jį iš jos ir, sudavęs jai per galvą, trenkė telefoną į sieną ir pastūmė ją ant lovos. Kadangi ji bandė priešintis, kaltinamasis sudavė jai smūgį į nosį, nuplėšė nuo jos marškinius ir apatinius rūbus, prieš jos valią pradėjo lytiškai su ja santykiauti. Tai truko visą naktį. Kaltinamasis buvo ją uždaręs savo bute ir neleido išeiti iki kitos dienos, t.y. gegužės 24 d. 15.00 val. Iš buto ją išvedė atvykę policijos pareigūnai ir ugniagesiai. Visą tą laiką jai nebuvo leista išeiti, kaltinamasis visą laiką ją stebėjo.“ Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo. Jos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: liudytojų parodymai, specialisto išvados, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu, detalizuodama kas ir kur su ja buvo daroma, kategoriškai tvirtindama, jog nuteistasis jos atžvilgiu naudojo smurtą ir prievartą bei prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo ir tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią analiniu būdu. (t.1., b.l. 142-147) Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šio tyrimo veiksmo protokolas surašytas nepažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimų ir atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus.
Kaip jau buvo minėta nuketėjusiosios A. A. parodymai vertintini kartu su kitais liudytojų parodymais. Liudytojų M. M., V. P., K. L., A. I. parodymai pilnai patvirtino nukentėjusiosios parodymus, o tuo pačiu paneigė nuteistojo aiškinimą apie tai, neva jis lytinius santykius su nukentėjusiąja turėjo laisva valia ir esant abiejų sutikimui. Akivaizdu, kad asmuo turintis laisvanoriškus lytinius santykius, nesišauktų pagalbos ir neprašytų kviesti policijos. M. M. parodymais nustatyta, kad jai buvo labai keista, kad A. A. negrįžo naktį namo. Ryte ji nukentėjusiajai siuntė žinutę, klausdama „kur esi?“, bet atsakymo negavo. 2009 05 24 apie 10-11 val. sulaukė A. A. skambučio, kurio metu pastaroji labai tyliai pasakė adresą ir prašė šiuo adresu kviesti policiją. Apie šį skambutį jį pranešė telefonu 112. Vėliau nukentėjusioji jai paskambino dar kartą prašydama pagalbos. Tada ji jau kreipėsi į V. P. ir K. L.. Patys važiavo į prokuratūrą ir policiją. A. A. išlaisvinus iš buto gaisrininkų ir policijos pagalba, jos pirmieji žodžiai buvo, kad ją išprievartavo. Matėsi, kad A. A. yra sumušta, veidas ištinęs, susivėlusi, patyrusi emocinį šoką, buvo nuoga tik užsimetusi paltuką. Analogiškus parodymus davė ir liudytojai V. P. bei K. L.. Liudytojo , gelbėtojų tarnybos darbuotojo A. I. parodymais nustatyta, kad tai būtent jis pateko į nuteistojo butą per balkoną. Jam patekus į butą ir klausiant ar čia kas yra iš kambario iš karto išbėgo nuoga (iš priekio prisidengusi antklode) mergina (nukentėjusioji), kuri matėsi, kad buvo sumušta (sumuštas veidas, matėsi mėlynės). Išbėgusi mergina iš karto paprašė pagalbos sakydama, kad bijo, gali vėl būti mušama ir prievartaujama, nes nuo vakar dienos yra šiame bute uždaryta. Bute buvo ir savininkas, kuris taip pat buvo nuogas, tik iki pusės prisidengęs rankšluosčiu. Mergina sakė, kad prie buto savininko nieko nenori sakyti ir prašė kuo greičiau išvesti ją iš buto. Kaip jau buvo minėta šių liudytojų parodymai paneigia nuteistojo aiškinimą apie laisvanoriškus lytinius santykius bei tai, jog pati nukentėjusioji nenorėjusi išeiti iš jo buto ir pilnai patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą ir jos išžaginimą bei seksualinį prievartavimą. Šie duomenys paneigia ir nuteistojo aiškinimą, neva nukentėjusioji visą laiką buvo pasyvi, nebandė bėgti, nerėkė pro langą, duris, neužsirakino saugos kambaryje, tualete, nesinaudojo peiliu, nesigynė. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios aiškinimu, kad nuteistasis palaužė jos pasipriešinimą naudodamas fizinį smurtą, ji patyrė šoką, išsigando.
Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo ir jo gynėjo advokato teiginius neva byloje yra vieni kitiems prieštaraujančių įrodymų. Vienas iš tokių prieštaravimų esą tai, kad ant jo marškinių ir patalynės buvo rasta jo kraujo, o tuo tarpu ekspertai padarė išvadą, kad nuteistasis neturi jokių žaizdų arba įdrėskimų. Pažymėtina, kad niekas ir neteigė, jog nuteistasis buvo sužalotas nusikalstamos veikos darymo metu. Nukentėjusioji nurodo jam tik įkandusi. Pats nuteistasis neneigia kontakto su nukentėjusiąja, tad kaltinamojo kraujo suradimas nėra šioje byloje teisiškai reikšmingas.
Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo ir jo gynėjo aiškinimą neva būtų neįtikėtina, jog jis šešis kartus analiniu būdu bei aštuonis kartus natūraliu būdu išžagino nukentėjusiąją. Kaip teigia nuteistasis nukentėjusiosios analinėje angoje nerasta jokių žaizdų, nerasta ir kitokių nukentėjusiosios sužeidimų, patvirtinančių jos pareiškimus. Be to, nukentėjusioji teigė, kad ji skaisti, o tokiu atveju, jei buvo naudojamas smurtas ir prievarta, jo manymu traumos būtų akivaizdžios. Ant nukentėjusiosios krūtų medikai rado senas žymes. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino teismo medicinos specialisto išvadą (t.1., b.l. 174-176) . Specialistas aiškiai nurodė, kad A. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, padaryta kietu buku riboto paviršiaus daiktu, pvz. sudavus smūgį kumščiu paros bėgyje iki apžiūros. Poodinės kraujosruvos krūtų srityje padarytos kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, pvz. pirštais prieš 1-3 paras iki apžiūros. Konstatuoti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui ir atsitrenkimui į kietus bukus paviršius. Tampone su A. A. makšties prieangio turiniu rasta sperma. Tampone su tiesiosios žarnos turiniu rastas sperminis skystis. Šie duomenys rodo, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiauta (tame tarpe ir nenatūraliu būdu į tiesiąją žarną) maždaug paros bėgyje iki nukentėjusiosios ištyrimo 2009-05-24 21.10 val. Mergystės plėvės sužalojimų nenustatyta, tačiau dėl mergystės plėvės sandaros lytinis aktas galėjo būti atliktas ir nepažeidžiant mergystės plėvės. Specialistas nurodė ir tai, kad makšties prieangio gleivinė rusva, nustatytas 2x1 cm. dydžio gleivinės nubrozdijimas. Lytiniai organai makšties prieangio, mergystės plėvės srityje čiuopiant skausmingi. Ši specialisto išvada pilnai atitinka ir pačios nukentėjusiosios A. A. parodymus.
Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir apeliantų teiginius, neva apylinkės teismas nesiaiškino labai svarbios aplinkybės, t. y. ar nukentėjusiajai kraujas iš nosies bėgo prieš ar po konflikto. Kadangi ant jos rūbų kraujo nerasta, tai anot apelianto patvirtina jo žodžius, kad konfliktas įvyko po lytinių santykių pradžios. Pasak apelianto, byloje nurodoma, kad buvo rastas kraujas ir kur rastas, tačiau nenurodoma kur yra kieno kraujas. Taip pat nurodoma, kad rasta spermos, tačiau tai nėra išžaginimo įrodymas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kraujo ir spermos (ne)suradimas ir šių pėdsakų lokalizacija esminės reikšmės turėtų tik kaltinamajam apskritai neigiant kontakto ir lytinių santykių su nukentėjusiąja turėjimą. Šiuo atveju tos aplinkybės nėra neigiamos. Priešingai, pats nuteistasis nurodė, jog jis su nukentėjusiąja turėjo lytinius santykius, tame tarpe ir analiniu būdu, tačiau anot nuteistojo tai vykę abipusiu sutikimu. Kaip jau buvo paminėta, nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, liudytojų parodymais nustatyta, kad nuteistasis su A. A. lytinius santykius turėjo prieš jos valią. Jos pasipriešinimą palaužė panaudodamas fizinį smurtą. Nukentėjusiajai buvo nustatyti kūno sužalojimai. Nukentėjusioji nurodė, kad jai 2009 05 23 buvo suduotas ir smūgis į nosį, tačiau apie kraujavimą iš nosies nėra nurodoma.
Tokiu būdu B.G.B. S. kaltė šioje byloje buvo grindžiama nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo patikrinti visomis leistinomis BPK priemonėmis ir pripažinti nuosekliais bei nekeliančiais abejonių. Pripažintina, kad nukentėjusiosios parodymų, patvirtintų ir kitais įrodymais, pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.
Dėl įrodymų tyrimo
Apeliantai skunduose nurodo, kad apylinkės teismas, pasikeitus teismo sudėčiai bei pradėjus bylą nagrinėti iš naujo, vadovavosi anksčiau ištirtais įrodymais, pakartotinai neapklausinėjo liudytojų, nukentėjusiosios, apsiribodamas jų parodymų pagarsinimu, tokiu būdu eliminuodamas galimybę užduoti jiems klausimus. Nuteistojo gynėjo advokato apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog apylinkės teismas perrašė nukentėjusiosios, liudytojų ir nuteistojo parodymus, tačiau jų neanalizavo ir neišsprendė visų tarp jų buvusių prieštaravimų. Apelianto teigimu, apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo prašymą, atsisakė pagarsinti bylos dokumentus.
Apeliantų argumentai, susiję su netinkamai atliktu įrodymų tyrimu, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos medžiaga nustatyta, kad pasikeitus teismo sudėčiai bei bylą pradėjus nagrinėti iš naujo, teisiamojo posėdžio, vykusio 2011-09-22, metu, proceso dalyviai, tame tarpe ir nuteistasis, vadovaudamiesi 276 str. 5 d. nusprendė nekviesti pakartotinai apklausai liudytojų bei nukentėjusiosios bei sutiko, kad jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, būtų perskaitomi balsu (b. t. 10, b. l. 48-51). Taigi apylinkės teismas pagrįstai pripažino pastaruosius tinkamais įrodymais bei vadovavosi jais priimdamas skundžiamą nuosprendį. Pažymėtina, kad apklausiant liudytojus bei nukentėjusiąją teisme dalyvavo tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas, tad, skirtingai nei teigiama skunde, jiems buvo suteikta galimybė užduoti šiems asmenims klausimus ir gauti į juos atsakymus.
Žemesnės instancijos teismas
Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog apylinkės teismas nevertino įrodymų, o tik apsiribojo jų perrašymu. Priešingai, teismas, motyvuodamas savo išvadas, pateikė išsamų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą, nurodydamas, jog jie patvirtina, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojamas smurtas. Pašalindamas prieštaravimus tarp nuteistojo bei nukentėjusiosios parodymų, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad smurto naudojimo prieš A. A. faktą patvirtina ne tik jos pačios nuoseklūs bei išsamūs parodymai, bet ir liudytojų parodymai, specialisto išvada. Tuo tarpu nuteistojo teiginio, jog A. A. turėjo lytinius santykius su juo savo valia, nepatvirtina jokia bylos medžiaga.
Kalbant apie įrodymų tyrimą, reikėtų pažymėti ir tai, kad rašytinių įrodymų paskelbimo metu, patenkinus nuteistojo prašymus, teismo buvo pagarsinti pastarojo nurodyti dokumentai. Taip pat buvo apžiūrėti ir ištirti byloje esantys daiktiniai įrodymai (b. t. 11, b. l. 16-22).
Dėl kalbos bei vertėjo dalyvavimo
Apeliantai nurodo, kad tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis buvo diskriminuojamas dėl kalbos, kadangi sulaikius B. G. B. S. nebuvo užtikrintas nei vertėjo, nei gynėjo dalyvavimas; teisminis procesas 5 mėnesius vyko kaltinamajam aiškiai nesuprantant kuo jis yra kaltinamas, kadangi nebuvo išverstas kaltinamasis aktas; pradėjus bylos nagrinėjimą teisme dalyvavo nekompetentinga vertėja ir tik po kelių mėnesių buvo rasta daugmaž tinkama; Lietuvos Respublikoje net pagrindiniai įstatymai nėra išversti į bent jau anglų kalbą, todėl nuteistasis iki šiol negali suprasti kuo jis yra kaltinamas, kokios yra jo procesinės teisės ir kaip jas įgyvendinti; buvo atmestas nuteistojo prašymas dėl danų vertėjo dalyvavimo jo susitikimų su gynėju metu; B. G. B. S. nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga dalyvaujant vertėjui; nebuvo pateikti teismo posėdžių protokolų vertimai į danų kalbą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantų argumentai, susiję su nuteistojo diskriminavimu dėl kalbos bei vertėjo dalyvavimo, yra niekuo nepagrįsti. Taip bylos medžiaga nustatyta, jog B. G. B. S. sulaikymo metu dalyvavo UAB „Vertimo namai“ vertėjas J. K. (b. t. 2, b. l. 63, 64, 65, 66), o nuteistojo apklausos metu dalyvavo gynėjas K. Ašmys bei vertėja E. K. (b. t. 2, b. l. 73-85). Nuteistasis savo parašais patvirtino, kad jo parodymai buvo išversti teisingai, o pranešimo apie įtarimą turinys išverstas žodžiu. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kaltinamojo akto vertimas į danų kalbą nuteistajam buvo įteiktas 2009-08-10 (b. t. 4, b. l. 127). Tuo tarpu byla nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi buvo perduota tik 2009-08-03, pirmasis teisiamasis posėdis buvo paskirtas 2009-09-09 (b. t. 4, b. l. 1-2). Taigi teisminis bylos nagrinėjimas prasidėjo nuteistajam įteikus į jam suprantamą kalbą išverstą kaltinamąjį aktą. 2009-11-24 nuteistajam buvo įteiktas jau pataisytas kaltinamojo akto vertimas į danų kalbą (b. t. 5, b. l. 244). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vadovaujantis BPK 181, 218 str. str., baigiant ikiteisminį tyrimą, nuteistajam buvo pateikta susipažinti visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią jis, dalyvaujant vertėjai, skaitė laikotarpiu nuo 2009-07-08, 14.25 val. iki 2009-07-16, 16.40 val. (b. t. 3, b. l. 161-167). Tokiu būdu darytina išvada, jog nuteistajam buvo puikiai suprantama kuo jis yra įtariamas (kaltinamas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarąją išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog B. G. B. S. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teikė daugybę prašymų ir skundų, kurių turinys aiškiai parodo, jog jam buvo suprantama pareikšto įtarimo (kaltinimo) esmė. Manytina, kad ši aplinkybė patvirtina ir tą faktą, jog nuteistojo teisės nebuvo pažeidžiamos ir dėl vertėjo nedalyvavimo jo susitikimų su gynėju metu, kadangi net ir bendraudamas su savo gynėju advokatu anglų kalba, jis tinkamai bei plačiai naudojosi visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kalbant apie B. G. B. S. anglų kalbos žinojimą, reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, jog jis pakankamai ilgą laiko tarpą gyveno Lietuvoje, turėjo savo verslą, tad sunkiai tikėtina, jog būdamas verslininku bei gyvendamas ne Danijos Karalystėje, jis galėtų nemokėti anglų kalbos.
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog šio baudžiamojo proceso metu pasikeitė didelis vertėjų skaičius, tačiau bylą pradėjus nagrinėti iš naujo, bylos nagrinėjime dalyvavo tinkamas vertėjas. Be to, pirmos instancijos teismo buvo pagarsinti visi ankstesni teismo posėdžių protokolai, kurių metu buvo apklausinėjami liudytojai bei nukentėjusioji. Tai buvo daroma dalyvaujant vertėjui, tad teigti, jog B. G. B. S. nesuvokė bylos esmės dėl kalbos barjero, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį bei į tai, kad byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo prašymą dėl garso įrašų darymo. Manytina, kad tokiu būdu B. G. B. S. teisės nebuvo pažeistos, kadangi, kaip jau buvo minėta, nuteistasis pats kartu su vertėju dalyvavo teismo posėdžiuose, jam buvo verčiami proceso dalyvių pasisakymai, tad jis galėjo tinkamai pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Dėl tos pačios priežasties atmestini apeliantų argumentai dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga dalyvaujant vertėjui bei teismo posėdžių protokolų vertimo į danų kalbą pateikimo.
Nepagrįstu laikytinas ir apeliantų argumentas dėl pagrindinių Lietuvos Respublikos įstatymų (LR Konstitucijos, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso) vertimo į anglų kalbą nebuvimo. Akcentuotina, kad tokie vertimai yra pateikiami viešai prieinamoje LR Seimo Interneto svetainėje www.lrs.lt.
Dėl B. G. B. S. sveikatos būklės bylos nagrinėjimo metu
Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo argumentais, jog jis 4 mėnesius buvo priverstas dalyvauti bylos nagrinėjime, nors faktiškai sirgo psichologine liga. Bylos medžiaga nustatyta, kad apylinkės teismas gavo duomenų apie tai, kad B. G. B. S. serga vidutinio sunkumo depresija tik 2010-09-22 (t. 8, b. l.66), 2010-09-23 teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pats sutiko dalyvauti bylos nagrinėjime (b. t. 8, b. l. 78), tačiau šio posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl papildomos ambulatorinės kompleksinės psichiatrinės – psichologinės ekspertizės skyrimo B. G. B. S., kuri buvo paskirta 2010-09-24 teismo nutartimi (b. t. 8, b. l. 96-97). Iki teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto gavimo (2010-11-25) byloje buvo sprendžiami tik nuteistojo pateiktų prašymų klausimai. Tuo tarpu teismui gavus duomenų, kad jis negali dalyvauti teismo posėdžiuose, (2010-10-26 ekspertizes aktas t. 8, b. l. 157) buvo nutarta B. G. B. S. į sekančius teismo posėdžius nekviesti ( b. t. 8, b. l. 181). Jo teises pastarųjų posėdžių metu gynė advokatas M. Paukštė. Nuteistasis pradėjo dalyvauti teismo posėdžiuose tik bylą pradėjus nagrinėti iš naujo.
Taip pat nesutiktina su nuteistojo argumentais dėl jo sveikatos pablogėjimo ryšium su jo atžvilgiu taikomomis kardomosiomis priemonėmis. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, siekiant BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimo, B. G. B. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės, kurių pagrįstumo ir teisėtumo klausimo šiuo metu teismas nesprendžia. Nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, bei šios kardomosios priemonės termino pratęsimus B. G. B. S. ne kartą skundė, tad šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo jau buvo pasisakyta. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad B.G.B. S. buvo suteikiama medicininė pagalba Lietuvoje ( jis kreipėsi į Baltijos - Amerikos kliniką, gulėjo ligoninėje ir pan.), tad teigti, kad vien dėl kalbos barjero ta pagalba buvo netinkama, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Dėl gynėjo darbo apmokėjimo
Nuteistojo argumentai dėl 2001-01-22 LR Vyriausybės nutarimu patvirtintose „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ taisyklėse nustatyto valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos advokato paslaugų apmokėjimo dydžio ir tvarkos neteisėtumo, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarasis teisės aktas yra galiojantis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, be abejonės, yra teisėtas. Be to, teigti, jog nuteistojo gynėjas advokatas neatliko profesionalaus ir nuodugnaus darbo pakankamu lygiu dėl motyvacijos ir tikslo stokos, nėra jokio pagrindo. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog B. G. B. S. gynėjas advokatas M. Paukštė teismo posėdžių metu aktyviai gynė nuteistojo teises, užduodamas teismo posėdžiuose apklausiamiems asmenims klausimus, reikšdamas įvairius prašymus, rašydamas skundus bei kitaip palaikydamas savo ginamąjį.
Dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokolo teikimo tvarkos
Apelianto teigimu, šiuo metu susiformavusi BPK 261 str. 6 d. taikymo praktika pažeidžia nuteistojo teises į teisingą teismą ir gynybos realizavimą. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojantį BPK pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo gali būti pateikiamos per tris dienas nuo jo pasirašymo dienos, t. y. po bylos išnagrinėjimo dienos. Tuo tarpu paskelbus byloje pertrauką, teisiamasis posėdis nesibaigia, sekančio posėdžio metu bylos nagrinėjimas yra tęsiamas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad susiformavusi šios įstatymo nuostatos taikymo praktika yra sąlygota galiojančio teisinio reglamentavimo. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokiu būdu nėra pažeidžiamos kaltininko teisės į gynybą ir teisingą teismą, kadangi iš jo niekas neatima teisės pareikšti pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo per tris dienas nuo pastarojo pasirašymo dienos. Sakydamas, jog praėjus tam tikram laiko tarpui po teisiamojo posėdžio jau nebeįmanoma prisiminti kas vyko jo metu, apeliantas prieštarauja pats sau, kadangi kaip kitą savo skundo argumentą kaip tik nurodo netiksliai nukentėjusiosios bei nuteistojo užfiksuotus parodymus teisiamojo posėdžio protokole (neva neužfiksuotas nukentėjusiosios neigiamas atsakymas į klausimą, ar jai bėgo kraunas iš nosies; nuteistojo žodžių iškraipymą ir pan.). Taigi akivaizdu, jog nepaisant parėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo, apeliantas prisimena teisiamąjį posėdį, jo eigą bei jo metu apklausinėjamų asmenų parodymų turinį, tačiau nepaisant to, savo teise nustatytu terminu pareikšti pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo nepasinaudojo.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
Apelianto argumentas dėl advokato A. Petrausko galimo ryšio su žiniasklaidos priemone „Lrytas“ bei pastarosios įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismo laikytinas visiškai nepagrįstu, todėl atmestinas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokiu būdu buvo daromas spaudimas teismui. Apelianto dėmesys yra atkreiptinas į tai, kad teismas bylos nagrinėjimo metu vertina visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų bei kitų apklaustų asmenų parodymus, kuriais vadovaudamasis ir sprendžia asmens kaltės klausimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, niekuo neįtakojamas, priėmė teisėtą bei byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais pagrįstą nuosprendį. Tuo tarpu advokato A. Petrausko galimi ryšiai su žiniasklaidos priemone „Lrytas“, teisingam bylos išnagrinėjimui jokios įtakos neturi. Tas pats pasakytina ir dėl prokuroro klaidos įdedant į nagrinėjamos bylos medžiagą 10 lapų kitos, B. G. B. S. atžvilgiu nagrinėjamos, baudžiamosios bylos medžiagos.
Apeliaciniame skunde taip pat yra kritikuojama galiojanti teismo nušalinimo tvarka, prašant teismo pasisakyti dėl šios tvarkos pagrįstumo ir atitikimo teisingo ir nešališko teismo principams. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismas negali kvestionuoti galiojančių teisės aktų jų teisėtumo bei pagrįstumo aspektu, tad dėl šio skundo argumento plačiau nepasisako.
Taip pat teismas plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su B. G. B. S. pateiktų prašymų išsprendimu bylą nagrinėjant iš naujo pirmos instancijos teisme. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 439 str. 2 d. teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos. Prieštaravimai dėl pastarųjų nutarčių (šiuo atveju dėl neišspręstų ar netinkamai išspręstų prašymų) gali būti nurodomi apeliaciniame skunde dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio, akcentuojant jų svarbą tiesos nustatymui byloje.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nuteistojo B.G. B. S. gynėjas advokatas prašo teismo iki 10 000 Lt sumažinti nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, nustatant ne mažesnį nei 5 metų žalos atlyginimo terminą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse (toliau – CK) nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, tačiau galutinį neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus.
Iš nusikalstamos veikos nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir kartu dvasiniai išgyvenimai, psichologinis stresas dėl B.G. B. S. prievartinių veiksmų, nukreiptų prieš ją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, priteisė 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tokį sprendimą motyvavo vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos nustatymo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo išvadai, kad buvo netinkamai taikytas įstatymas, nustatantis neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ar pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Konstatuotina, kad šioje byloje apylinkės teismas laikėsi įstatymo reikalavimų, įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko adekvatų žalos atlyginimo dydį.
Akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad prieš nukentėjusiąją tiesiogine tyčia padaryti sunkūs, prievartiniai nusikaltimai prieš žmogaus seksualinį apsisprendimą. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, išgąstį, skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusioji visą naktį buvo laikoma nuteistojo namuose prieš jos valią. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad A. A. sveikatai, tolimesniam gyvenimui, mokslui buvo padaryta žala. Atvirkščiai, byloje esantys VšĮ Antakalnio poliklinikos raštas, Jaunimo psichologinės paramos centro psichologės raštas, VšĮ Antakalnio poliklinikos išrašas iš medicininių dokumentų, receptų kopijos, vaistų pirkimo kvitai (b. t. 9, b. l.124-131) patvirtina, jog po nusikaltimo padarymo nukentėjusioji gydėsi pas ginekologą bei psichoterapeutą, jautė skausmą pilvo apačioje, ilgą laiką vartojo vaistus, skirtus padidėjusiam nerimui ir psichotrauminiam sindromui gydyti, ją kamavo slogūs prisiminimai, reminiscencijos.
Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį bei į tą aplinkybę, jog jis išlaiko keturis nepilnamečius vaikus. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog vadovaujantis formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose kaltininko turtinė padėtis nelaikytina lygiaverčiu kriterijumi palyginus su kitais CK 6.250 str. numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad 40 000 Lt neturtinės žalos dydis šiuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tuo pačiu apelianto dėmesys atkreiptinas į tai, kad įstatymas nenumato galimybės nustatyti konkretaus priteistinos neturtinės žalos atlyginimo termino. Vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis, šis klausimas galėtų būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo, tačiau ne teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Dėl bausmės nuteistajam B.G.B. S. skyrimo
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas, nors ir išsamiai neargumentavo, tačiau remdamasis byloje ištirtais ir, laikantis BPK 20 str. 5 d. nuostatų, įvertintais įrodymais, pagrįstai nustatė esant B.G.B. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.
Tokias išvadas pagrindžia byloje esantys paties nuteistojo parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, kur jis teigė, kad įvykio vakarą buvo smarkiai apsvaigęs, kadangi gėrė vyno (b. t. 11, b. l. 36-37). Tą aplinkybę, kad nuteistasis vartojo alkoholį patvirtino ir nukentėjusioji jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kur ji nurodė, jog jai būnant šalia, B.G.B. S. išgėrė apie vieną butelį vyno (b. t. 1, b. l. 158-160). Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-05-24, 17.46 val., t. y. praėjus beveik 3 valandoms po veikos padarymo, nuteistajam buvo nustatytas 0,71 prom. girtumas (b. t. 2, b. l. 65). Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarieji duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu B.G.B. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją faktą, darytina išvada, kad alkoholio vartojimas susilpnino B.G.B. S. savikontrolę, suteikė jam papildomos motyvacijos siekti prievartinio lytinio santykiavimo su nukentėjusiąja, ryžto neatsižvelgti į šios nesutikimą lytiškai su juo santykiauti, naudoti fizinę prievartą jos pasipriešinimui palaužti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė B.G.B. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d.9 p..
Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės (dėl nuteistojo mažamečių vaikų, ikiteisminio tyrimo metu jam taikomo suėmimo trukmės ir pan.), nelaikytinos jo atsakomybę lengvinančiomis BK 59 str. prasme. Akcentuotina, kad nuteistajam ikiteisminio bei teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytų kardomųjų priemonių teisėtumo ir pagrįstumo klausimo teismas šiuo metu nesprendžia. Be to, B. G. B. S. taikomos kardomosios priemonės bei su jų taikymu susiję apribojimai negali būti laikomi jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis.
Nors apeliantas prašo sušvelninti B. G. B. S. paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl nėra aiškiai per griežta.
BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga teismui skiriant bausmę įvertinti visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, kurios turi vienodą teisinę reikšmę. Be to, ne mažiau svarbus yra ir teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris neatskiriamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimo.
Pagal teismų praktiką tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pirmiausia į tai, kad B. G. B. S. padarė sunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, sukėlusius nukentėjusiajai dvasinį sukrėtimą, šių nusikaltimų metu nuteistasis naudojo fizinę prievartą, dėl ko nukentėjusioji jautė skausmą. Pirmos instancijos teismo buvo atsižvelgta ir į B. G. B. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, išlaiko mažamečius vaikus. Įvertinus visas šias aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo nuomone, jog nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis bus pasiekta nuteistajam B. G. B. S. paskyrus bausmes, švelnesnes, negu BK 149 straipsnio 1 dalies, 150 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.
Apeliacinio skundo argumentas, kad B. G. B. S., išbuvęs suėmime 1 metus ir keturias dienas bei patyręs kitus apribojimus bei sunkumus, susijusius su atliekamu jo atžvilgiu baudžiamuoju procesu, jau yra pakankamai nubaustas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso metu yra neišvengiamai tam tikra apimtimi suvaržomos įtariamojo (kaltinamojo) teisės bei laisvės, tame tarpe ir skiriant asmeniui atitinkamas kardomąsias priemones. Tačiau pastarųjų paskirtis, numatyta BPK 119 str., yra visiškai kitokia ir negali būti tapatinama su BK 41 str. numatyta bausmės paskirtimi, tad teigti, jog bausmės tikslai B. G. B. S. atžvilgiu jau yra pasiekti, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra neginčijamai nustatyta, jog B.G.B. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str.1d. bei 150 str.1d. Pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus įstatymų reikalavimų nepažeidė, nuteistojo teisių pažeidimų nenustatyta, tad naikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti nuteistojo B. G. B. S., jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės ir Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžio.