Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-12-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-14225-419/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-31
Bylos Nr.
e2YT-14225-419/2025
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00923-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Pareiškėjas
K. G.
Suinteresuotas asmuo
J. G., Č. K., D. D., I. Č., A. B., K. Č., G. Č., T. Č., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Šalčininkų rajono administracijos Civilinės
Advokatai
Rita Pechovska
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14225-419/2025Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00923-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 31 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,vertėjaujant Oliai Lebed,dalyvaujant pareiškėjai K. G., jos atstovei advokatei Ritai Pechovskai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. G. pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įrašo atkūrimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo; suinteresuoti asmenys J. G., Č. K., D. D., I. Č., A. B., K. Č., G. Č., T. Č., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Šalčininkų rajono administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja K. G. prašė:

1.1. atkurti J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ir F. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Jašiūnų valsčiuje, įrašą;

1.2. įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių atkurti J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ir F. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), santuokos įrašą nurodant, kad J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ir F. Č., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Jašiūnų valsčiuje;

1.3. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio F. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti;

1.4. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G. priėmė savo močiutės J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys J. G., Č. K., D. D., I. Č., A. B., K. Č., G. Č., T. Č. atsiliepimų į K. G. pareiškimą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

3. Suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Šalčininkų rajono administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsiliepimuose į pareiškimą prašoma jį nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuoti asmenys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Šalčininkų rajono administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovai prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, kiti suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta visiems suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Šalies argumentai

5. Pareiškėja K. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jos mama yra J. G., o jos tėvai yra F. Č. ir J. Č.. Jie susituokė (duomenys neskelbtini). Jų buvo trys vaikai, pati liko gyventi su seneliais name, esančiame (duomenys neskelbtini). Prižiūrėjo senelį ir močiutę, laidojo senelį. Pirmas mirė senelis F. Č., atrodo (duomenys neskelbtini). Po jo mirties name liko gyventi ji su močiute. Kiti išsikraustė gyventi kitur, jiems buvo suteiktas valstybinis namas. Po senelio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Mirus seneliui name šeimininkavo senelė. Pastaroji mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties name liko gyventi ji su savo sūnumi. Senelė pusę namo testamentu paliko jai, o kitą pusę paliko pusbroliui M. Č.. Jis mirė. Po senelės mirties M. Č. niekada tame name negyveno. Jis ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), o vėliau nusipirko namą tame pačiame kaime, kur yra senelių namas. Kol buvo gyvas M. Č. palikimo neįformino, nors vieną kartą buvo nuėjęs pas notarą. M. Č. palikimą priėmė jo žmona. Ji neturi jokių pretenzijų dėl senelių namo, dėl to jokių ginčų nėra. Pati į notarą dėl senelės palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau iki šiol ten gyvena. Šiame name gyvena nuo vaikystės, ten gimė. Po senelės mirties namą pradėjo remontuoti, klijavo tapetus, dažė sienas. Palikimą sudaro tik namas, kito turto nėra.

6. Liudytoja K. K. parodė, kad gyvena viename kaime su K. G.. Daugiau prisimena jos senelę. Pirmas mirė jos senelis. Po mirties name liko gyventi jo žmona J. Č. ir anūkė K. G.. Kiti giminaičiai nuolat tame name negyveno. M. Č. buvo jūreivis, nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Prie namų viską darydavo K. G.. Po J. Č. mirties name iki šiol gyvena pareiškėja su savo vaiku. Po senelės mirties K. G. suremontavo namo, įvedė vandenį. Nežino, ar tarp jų giminaičių yra ginčas dėl palikimo.

7. Liudytoja S. F. parodė, kad K. G. yra jos kaimynė. Prisimena jos senelius. K. G. gyvena senelių F. Č. ir J. Č. name. Pirmas mirė senelis, po jo mirties name liko gyventi J. Č. ir K. G.. Iš pradžių su jais dar gyveno H. Č., jis mirė maždaug (duomenys neskelbtini). J. Č. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties name liko gyventi K. G., remontavo namą. Negirdėjo, kad kiti giminaičiai pretenduotų į šį palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl pareiškimo dalies atsiėmimo

8. Pareiškėja K. G. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios pateikė rašytinį prašymą dėl dalies pareiškimo atsiėmimo, prašydama leisti atsiimti reikalavimą atkurti J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ir F. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Jašiūnų valsčiuje, įrašą, kadangi Lietuvos valstybės istorijos archyve pavyko rasti senelių santuokos įrašą.

9. Vadovaujantis CPK 139 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja K. G. turi teisę atsiimti pareiškimą ar jo dalį, pateiktas prašymas atitinka šiame CPK straipsnyje nurodytas sąlygas, todėl yra pagrindas leisti pareiškėjai atsiimti reikalavimą dėl senelių santuokos įrašo atkūrimo, o taip pat ir reikalavimą įpareigoti Civilinės metrikacijos skyrių santuokos įrašą atkurti, kadangi šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo ir abu reikalavimus palikti nenagrinėtus.

10. Kartu su prašymu dėl dalies reikalavimų atsiėmimo pareiškėja pateikė prašymą grąžinti jai už šį reikalavimą sumokėtą žyminį mokestį.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja K. G. iš viso kėlė keturis reikalavimus, t. y. atkurti santuokos įrašą, įpareigoti Civilinės metrikacijos skyrių atkurti santuokos įrašą nurodant jame pareiškime nurodytus duomenis bei nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus. Už visus nurodytus reikalavimus pareiškėja sumokėjo 57,00 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir to paties straipsnio 7 dalimi, nurodyto dydžio žyminis mokestis yra mokamas už vieną reikalavimą ypatingosios teisenos bylose. Kadangi pareiškėja prašė atsiimti tik vieną reikalavimą, liko neišspręsti pagrindiniai du reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir teismas dėl šių reikalavimų turės pasisakyti iš esmės, todėl pagrindo grąžinti pareiškėjai žyminį mokestį nėra.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

12. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) F. Č. ir J. K. (po santuokos Č.) sudarė santuoką. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pastarieji turėjo tris vaikus: tai J. G., Č. K. ir J. Č. (mirė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja K. G. yra J. G. dukra. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis F. Č.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė J. Č.. 1997-07-01 testamentu, patvirtintu Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno V. I., J. Č. visą savo turimą turtą lygiomis dalimis paliko vaikaičiams K. G. ir M. Č.. Šalčininkų rajono 2 notaro biuro notarė Žana Bžuškevič 2025-04-10 nutarimu atsisakė pradėti paveldėjimo bylą po F. Č. ir J. Č. mirties, kadangi pareiškėja praleido palikimo priėmimo terminą. Nekilnojamojo turto registre F. Č. ir J. Č. nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius objektus neregistruotos. Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo 1986-1990 m. ūkinėje knygoje Nr. 5 (įrašai rusų kalba) įrašyti duomenys apie F. Č. ūkį (duomenys neskelbtini). Skiltyje „Pastatai esantys ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas (????? ???), pastatymo metai – 1970, kiti pastatai: tvartas (????) – 1960, rūsys (??????, ??????) – 1972, šulinys (???????) – 1972.

13. Pažymėtina, kad palikimas po F. Č. ir J. Č. mirties atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), todėl sprendžiant dėl palikimo priėmimo taikytinos pastarojo kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

14. Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

16. Išanalizavus byloje surinktą medžiagą bei proceso dalyvių paaiškinimus, darytina išvada, kad J. Č. po sutuoktinio mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau liko gyventi jai ir sutuoktiniui F. Č. priklausančiame name, mokėjo komunalinius mokesčius už namui tiekiamą elektros energiją, kitas komunalines paslaugas ir tokiu būdu priėmė visą sutuoktinio palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jo turtą kaip savo. Duomenų, kad kas nors iš kitų asmenų priėmė F. Č. palikimą byloje nėra.

17. Mirus J. Č. dėl jos palikimo priėmimo į notarą taip pat niekas nesikreipė, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad abu testamentiniai įpėdiniai K. G. ir M. Č. praleido J. Č. palikimo priėmimo terminą. Duomenų, kad iki savo mirties M. Č. kreiptųsi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad tai padarytų jo įpėdiniai. Tačiau pateiktais rašytiniais įrodymais (mokėjimo už komunalines paslaugas kvitais) bei byloje apklaustų liudytojų parodymais yra patvirtinta, kad K. G. po senelės mirties liko gyventi senelių name su savo šeima. Niekas kitas kartu su jais negyveno. Byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad K. G. priėmė senelės J. Č. palikimą neišreiškė.

18. Taigi atsižvelgiant į išdėstyta yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio F. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, o K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelės J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 587 str. 2 d., CPK 139 str., 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio F. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelės J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Leisti pareiškėjai K. G. atsiimti reikalavimus dėl santuokos įrašo atkūrimo ir Civilinės metrikacijos įstaigos įpareigojimo atkurti šį įrašą nurodant jame konkrečius duomenis bei šiuos reikalavimus palikti nenagrinėtus.

Atmesti pareiškėjos prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski