- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- e2-20162-734/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Hidro sistemos“
- Trečiasis asmuo
- A. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidro sistemos“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 333,27 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 19 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo apdraustą automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs A. B. apgadino kitą automobilį – T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Šias aplinkybes byloje patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas apie eismo įvykį. Draudėjas su ieškove buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/36286388. Nustatyta, kad dėl minėto eismo įvykio ieškovas išmokėjo 333,27 Eur draudimo išmoką (atlygino remonto išlaidas) už transporto priemonės T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui atlygino žalą.
Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovui siekiant žalos, atsiradusios dėl trečiajam asmeniui priklausančio turto sugadinimo, yra būtina nustatyti už žalos atsiradimą atsakingą subjektą. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nekaltumą, nors tokią galimybę turėjo. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio nuostatą, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio kaltininkas atsakovo darbuotojas A. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovas įgijo regreso teisę.
Ieškovui įrodžius atsiradusios žalos dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp jų, atsakovo kaltę, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 333,27 Eur žalos atlyginimo.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (333,27 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės UAB „Hidro sistemos“, j. a. k. 302634497, 333,27 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 27 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (333,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.