- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2-2783-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-0001-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, susipažinusi su ieškovo S. G. ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui, prašydamas priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽAĮ) 24 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie sveikatos apsaugos ministerijos. To paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į minėtos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽAĮ 24 str. 8 d.).
Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo priteisti jam neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė, kai buvo priverstinai ir netinkamai gydomas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Tačiau ieškovas prie ieškinio nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, kad jis iki kreipimosi į teismą, kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl jo teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Teismas pažymi, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį, nekliudo ieškovui vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu bus pašalintos ar išnyks aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (CPK 137 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovo S. G. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.