- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-279-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44855-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- O. J.
- Ieškovas
- I. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. J. (Y.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovei O. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovei O. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi tenkintas ieškovo I. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šalių nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu I. K., kol bus priimtas teismo sprendimas byloje dėl nepilnametės gyvenamosios vietos pakeitimo. Minėta teismo nutartimi taip pat buvo sustabdytas iš I. K. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai A. K. išieškojimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi tenkintas ieškovo I. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovės O. J. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. K., mokant po 150 EUR periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki bylos išnagrinėjimo.
2015 m. spalio 21 d. gautas atsakovės O. J. atstovo advokato A. C. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Prašyme nurodyta, kad atsakovė per mėnesį gauna vos 280 EUR darbo užmokestį, tuo tarpu I. K. vidutinis darbo užmokestis, atsakovės žiniomis, siekia 1 400 EUR per mėnesį. Pasak atsakovės atstovo, I. K. gauna ženkliai didesnes pajamas, todėl atitinkamai turėtų būti didesnė ir jo skiriama suma dukros A. išlaikymui. Atsakovės atstovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei sumažinti iš atsakovės O. J. nepilnametei dukrai priteistą laikiną išlaikymą iki 60 EUR per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas prašė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti. Nurodė, jog per mėnesį šalių nepilnametės dukters išlaikymui skiria ne mažesnę, nei 500 EUR sumą, be būtinųjų poreikių užtikrinimo, mergaitė yra papildomai ugdoma bei lavinama, lanko papildomus būrelius (baletą, baseiną, dažnai lankosi Nacionalinėje filharmonijoje vykstančiuose koncertuose ir pan.), todėl jis ir taip dukters išlaikymui skiria didesnę sumą, nei yra priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovės.
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat prašė atsakovės prašymo netenkinti. Institucijos atstovė pažymėjo, jog įstatymas įtvirtinta abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo, paprastai yra atsižvelgiama į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t.y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kas šioje byloje ir buvo padaryta, priteisiant laikiną išlaikymą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė būtų nedarbinga ir dėl to negalėtų teikti nustatyto dydžio išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Nurodė, jog teismas tinkamai taikė CK 3.192 straipsnį bei teismų praktiką vaikų išlaikymo klausimu ir priteisė pagrįsto dydžio išlaikymą. Pažymėjo, jog atsakovė iš esmės neginčija paties laikino išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo pagrįstumo, taip pat neginčija ir fakto, jog laikinas išlaikymas turi būti teikiamas. Pateikdama prašymą atsakovė siekia sumažinti iš jos priteistą laikiną išlaikymą, motyvuodama sunkia turtine padėtimi, poreikiu išlaikyti turimą būstą bei kitų išlaikytinių buvimu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydžio bei atsakovės galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Teismas padarė išvadą, jog šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai sumažinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė O. J. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai sumažinti iki 60 EUR per mėnesį. Nurodo, jog teismas, nusprendęs, kad dukters išlaikymui reikalingas vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, turėjo šią sumą tarp šalių padalinti proporcingai, atsižvelgdamas į šalių gaunamą darbo užmokestį. Kadangi atsakovė gauna beveik 4 kartus mažesnį atlyginimą negu ieškovas, ji turi galimybę teikti šalių vaikui 60 EUR dydžio laikiną išlaikymą. Ieškovė turi ir dar vieną nepilnametę dukrą, kurią reikia išlaikyti.
Ieškovas I. K. atsileipime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nepilnametės dukters poreikiams per mėnesį išleidžia apie 500 EUR. Atsakovė yra darbinga, jauna moteris ir turi pati rūpintis, kaip užtikrinti savo nepilnamečių vaikų poreikius. Be to kita atsakovės nepilnametė dukra gyvena Didžiojoje Britanijoje ir ją pilnai išlaiko jos tėvas, dėl ko atsakovė nepatiria papildomų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovei O. J. (Y.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Bylos duomenys tvirtina, jog ieškinyje ieškovas prašo nustatyti nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su tėvu I. K. bei priteisti iš atsakovės 300 Lt (87 EUR) periodinį kasmėnesinį išlaikymą. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2015 m. spalio 2 d. nutartimi tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš atsakovės priteisė laikiną išlaikymą šalių dukrai po 150 EUR per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartyje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir per didelės, lyginant jas su ieškinyje prašomu priteisti dydžiu, todėl turėjo būti pakeistos.
Byloje nėra pateikta iš esmės jokių duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius, o ieškovo pozicija šiuo klausimu nėra vienoda. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog dukters poreikiams per mėnesį reikia 800 Lt sumos. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas jau nurodo 350 EUR sumą, o atsiliepime į atsakovės prašymą priteistą sumą sumažinti – 500 EUR sumą, tačiau nepateikia jokių įrodymų ženkliai išaugusiems dukters poreikiams pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atmetęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurių mastas didesnis nei ieškinio reikalavimas, pakeitimo, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias šio instituto taikymą ir taip priėmė nevisiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Išnagrinėjęs atsakovės prašymą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas priteisto laikino išlaikymo dydį sumažinti iki 90 EUR kas mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad pateikti duomenys rodo, jog ieškovo turtinė padėtis šiai dienai yra geresnė negu atsakovės. Be to ir nurodyta suma leis užtikrinti bent jau būtiniausius vaiko poreikius, o jos teikimas galės būti realiai įgyvendinamas. Kaip iš esmės teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydžio bei atsakovės galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas išlaikymo dydžio nustatymui: tikruosius šalių nepilnametės dukters poreikius (vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir pan.), abiejų tėvų turtinę padėtį (jų gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, įskaitant išlaidas gyvenamojo būsto išlaikymui, tėvų sveikatos būklę, galimybę dirbti ir užsidirbti ir pan.) bei tėvų galimybę prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo proporcingai savo turtinei padėčiai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš dalies neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Atskirajame skunde išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstąją teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – pakeičia teismo nutartimi nustatytą laikino išlaikymo dydį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės O. J. (Y.) prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies ir sumažinti šia nutartimi priteistą išlaikymo dydį iki 90 EUR per mėnesį mokamų išmokų dydžio.