Utenos apylinkės teismo sprendimas

– panaikinti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2006 m. balandžio 19 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-15620 nustatytą kelio servitutą, planuose pažymėtą indeksu „S2“.

– panaikinti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities viršininko 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 14-1280 nustatytą servitutą (tarnaujantys daiktai) – leisti eiti, važiuoti, ginti gyvulius keliu, plane pažymėtu „S2“, kurio plotas 299 m2.

Pažymi, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 13-15620 (1 t., b. l. 64-65), kuriuo D. L. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), servitutai – leisti kitiems asmenims važiuoti, eiti arba ginti gyvulius 4 m pločio keliais, planuose pažymėtais indeksais S-2 ir S-3, užtikrinti gyventojų teisę prieiti prie paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų, planuose pažymėtais indeksais S-1 – nustatyti galiojant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2006 m. kovo 30 d. Nr. X-541 patvirtintai redakcijai.

Šio įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsniu, apskrities viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus: 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis; 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant iš atsakovų pateiktų dokumentų, t. y. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., b. l. 115-129), Utenos apskrities viršininko administracijos 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 13-15620, ieškovės sklype buvo nustatytas kelio servitutas patekti prie Lietuvos Respublikai priklausančios nuosavybės – 0,2 ha žemės ploto (bendram naudojimui skirtos teritorijos, kurioje buvo Lietuvos Respublikai priklausanti pirtis). Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas suteikė apskrities viršininkui įgaliojimus nustatyti servitutą patekti tik prie gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, t. y. prie 0,2 ha žemės ploto, kuriame buvo Lietuvos Respublikai priklausanti pirtis.

Iš bylos dokumentų matyti, kad Vilniaus apygardos teismui 2007 m. spalio 1 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-609-30/07 (2 t., b. l. 71-79) ir įpareigojus Utenos apskrities viršininko administraciją parduoti G. R. ne aukciono būdu 0,2 ha valstybinės žemės ploto, atsakovei G. R. buvo perduotas šis plotas nuosavybėn. Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 14-1160 „Dėl žemės sklypo duomenų patikslinimo Ignalinos rajone“ patikslinti žemės sklypo duomenys, o įsakymo 2 punktu, panaikintas G. R. sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvęs (tarnaujančio daikto) servitutas (2 t., b. l. 98). Šias aplinkybes taip pat patvirtina VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 6.3 punktas, kuriame nurodyta, kad įrašas dėl servituto galiojo nuo 2005-05-16 iki 2018-08-13, išregistravimo pagrindas 2008 m. liepos 9 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 14-1160 (1 t., b. l. 125). Taigi, panaikinus Lietuvos Respublikos nuosavybę į 0,2 ha valstybinės žemės ploto G. R. sklype, panaikintas ir servitutas, o vėliau išregistruota ir pati pirtis.

Utenos apskrities viršininko 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 14-1280 patvirtinus ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas pagal pridėtą planą, žemės sklypui nustatyti servitutai (tarnaujantys daiktai) – užtikrinti gyventojų teisę prieiti prie paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta, plane pažymėta indeksu „S1“, kurios plotas 502 m2 ir leisti eiti, važiuoti, ginti gyvulius keliu, plane pažymėtu indeksu „S2“, kurio plotas 299 m2 (2 t., b. l. 99). Iš nurodyto įsakymo matyti, kad naujų servitutų sklype nenustatyta, o tik buvę servitutai, pažymėti indeksu „S2“ ir „S3“ sujungti į vieną, pažymėtą indeksu „S2“. Ką patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos raštas (2 t., b .l. 90-91).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalis (galiojant Žemės įstatymo 2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1242 patvirtintai redakcijai), nustatė, kad Apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo.