Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti pagal individualią veiklą, taip pat (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vaikų neturi, neteista, nebausta administracine tvarka, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2023 m. lapkričio 25 d., apie 00.25 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,55 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. J. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nurodė, kad penktadienį vakare (lapkričio 24 d.) pas ją ir jos draugą A. S. į svečius buvo atvykęs draugas E. M., jie visi nutarė kartu užsukti pas kitus draugus, kurie gyvena netoli jų (duomenys neskelbtini). Svečiuose, į kuriuos jie trise nuvyko, ji išgėrė „Jagermeister“ 5-6 stikliukus, taip pat vieną skardinę alaus, tokį kiekį alkoholio suvartojo per pakankamai ilgą laiko tarpą. Ji negalėjo nurodyti kiek laiko praėjus nuo paskutinio alkoholio vartojimo sėdo prie vairo. Nurodė, kad tuo metu, kai ji vartojo alkoholį, A. S. buvo prie to paties stalo, jis kartu su ja draugų kompanijoje vartojo alkoholį. Vėliau jie trise vyko iš draugų automobiliu BMW, automobilyje E. M. ir A. S. sėdėjo gale. Jie trise sprendė klausimą, kuris iš jų trijų vairuos automobilį, kadangi ji vizualiai atrodė ir jautėsi gerai (t. y. blaivi) bei draugai ją patikino, kad ji atrodo gerai ir blaiviai, buvo nutarta, kad vairuos ji. Vyko iš gretimos gatvės į namus, t. y. nedidelį atstumą; negalėjo nurodyti, kodėl tiesiog nėjo pėsčiomis. Nurodė, kad pagrindinė gatvė buvo švariai nuvalyta nuo sniego, o kita gatvė, į kurią pasuko ((duomenys neskelbtini) g.), buvo padengta sniegu, po kuriuo buvo susiformavęs ledas, dėl to ji nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tvorą. Tuomet ji išlipo iš automobilio, nuėjo prie to namo, palaukė kokias 10-15 minučių, kol atidarys kas nors duris, atidariusio duris asmenio ji paklausė ar jis iškvietė policijos pareigūnus ar iškviesti jai, nenorėjo sudubliuoti kvietimų ir be reikalo užimti pagalbos linijos (kadangi jie visi buvo sveiki). Nurodė, kad norėjo kviesti policiją dėl kilusio eismo įvykio. Atvykę policijos pareigūnai kalbėjosi su namo savininko sūnumi (asmeniu, tuo metu buvusiu name), tuomet atėjo jų apklausti, aiškinosi įvykio aplinkybes. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Nurodė, kad nežino, kodėl taip pasielgė, kadangi ji visuomet būdavo žmogus, kuris sustabdydavo kitus draugus nuo panašių dalykų darymo. Po šio įvykio padarė išvadas, ateityje prisižada nevairuoti transporto priemonių būdama neblaivi, supranta, kad tokiu savo elgesiu galėjo sukelti sau ir visuomenei pavojų. Ateityje planuoja skirti daugiau laiko sau, savo emocinei sveikatai ir poilsiui; po šio įvykio kreipėsi į specialistus, lankosi psichoterapijoje. Jai pačiai nėra priimtinas jos toks elgesys, supranta, kad savo kaltę gali išpirkti tik tolimesniais savo veiksmais. Nurodė, kad su galimu laiduotoju G. G. susipažino prieš metus, jie dabar kartu dirba grupėje „(duomenys neskelbtini)“. Su juo kartu keliavo, šiuo metu daug bendrauja ir diskutuoja įvairiais klausimais, palaiko glaudų ryšį, kiekvieną savaitę susitinka, daug kartu laiko leidžia. Mano, kad jos aplinkoje esantys draugai (tarp jų – ir G. G.) šiuo metu kaltinamajai daro daug didesnę įtaką nei tėvai. Apie į šį įvykį G. G. pranešė telefonu šeštadienį, jis paklausė kaip ji jaučiasi fiziškai ir emociškai, jos nesmerkė, leido jai susidėlioti mintis iki kol bus pasiruošusi su juo apie tai plačiau padiskutuoti. Ji savo laiduotoju būtent G. G. pasirinkto dėl to, kad su juo praleidžia daug laiko, jie labai daug diskutuoja įvairiais klausimais, būtent į jį gali kreiptis pagalbos ir kuris taip pat kreiptųsi į ją to paties. Juos sieja nuolatinis bendravimas, supratimas ir tarpusavio pagalba. Mano, kad ateityje jis, kaip galimas laiduotojas, jai galės padėti tarpusavio pokalbiais, gyvenimiškais patarimais, nuraminimu, pasitikėjimu. Automobilis BMW priklauso A. S., įsigytas už jo asmenines lėšas, galėjo būti įsigytas už kaltinime nurodytą sumą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje galimas laiduotojas G. G. paaiškino, kad prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybėn, be užstato. Nurodė, kad su A. J. susipažino (duomenys neskelbtini) metų pradžioje, kelionių į (duomenys neskelbtini) metu, kuomet jie vežė humanitarinę pagalbą. Vėliau jis pasikvietė A. J. dirbti kartu, užsiimti jo muzikos grupės „(duomenys neskelbtini)“ vadyba. Yra buvusių atveju, kai kas nors iš grupės narių padarydavo kokią kvailystę ir A. J. būdavo tas žmogus, kuris sudrausmindavo; taip pat, ji puikiai sprendžia grupėje kylančius konfliktus. Jie daug bendrauja, jis apibūdina A. J. kaip labai atsakingą, drąsią. Sutinka būti laiduotoju dėl to, kad jis labai gerai pažįsta A. J., jų santykiai nėra tik darbiniai, žino, kad toks įvykis neapibūdina A. J., ji įprastai taip nesielgia, tai atsitiktinis atvejis. Nurodo, kad jie susitinka bent kartą per savaitę, ši tema nedings iš jų pokalbių. Mano, kad A. J. išsigando dėl šio įvykio, kalbėjo su ja apie šį įvykį, ji gailisi dėl to. Nurodo, kad pats alkoholį vartoja labai retai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju automobilio savininkas A. S. nurodė, kad jis yra automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Pats dalyvavo nagrinėjamame įvykyje, sėdėjo automobilio gale. Tą vakarą automobilio raktelius turėjo A. J., kuri automobiliu juos atvežė pas draugus, vartojo visi kartu alkoholinius gėrimus. Nežino, kas nusprendė vykti namo, bendrai sprendė kam vairuoti, matė, jog A. J. mažiausiai gėrė iš visų, jis su draugu E. M. buvo išgėrę daugiau. Tai A. J. pasisiūlė vairuoti, jie tam neprieštaravo. Nurodė, kad matė, jog A. J. tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus. Pats tą vakarą buvo nemažai vartojęs alkoholio, dėl to ne viską prisimena apie išėjimą iš draugų; mano, jog alkoholis galėjo turėti įtakos priimtiems sprendimams. Prisimena kelionę namo – kaip užmetė automobilio galą, slydo, bandė laviruoti automobilį, bet trenkėsi į tvorą ir pasklido dūmai. Apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė suvokiantis pilnai, kad tuo metu A. J. buvo vartojusi alkoholio, tačiau tuo metu manė, jog ji atrodo normaliai. Supranta, kad šioje baudžiamojoje byloje gali būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo. Sutinka su nustatyta automobilio verte, t. y. 1 450 Eur. Šiuo metu automobilis yra sugadintas nepataisomas (t. y. jo neapsimoka taisyti), yra perduotas jo saugojimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, kad jam priklauso automobilis BMW318I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeriai (duomenys neskelbtini)), VIN (duomenys neskelbtini), 1998 m. laidos, tamsiai mėlynos spalvos, 85 KW, benzinas. Minėtą automobilį įsigijo pagal pirkimo – pardavimo sutartį 2023 m. rugsėjo 7 d., 16-30 už 1 450 Eur. Automobilio dėl laiko stokos ir dėl to, kad juo nesinaudoja, nespėjo įregistruoti VĮ „Regitra“. 2023 m. lapkričio 25 d. po vidurnakčio, su drauge A. J. ir draugu E. M. važiavo iš svečių (duomenys neskelbtini). Svečiuose visi vartojo alkoholinius gėrimus. A. J. gėrė alaus ir spiritinio gėrimo „Jagermeisterio“. Jis išgėrė apie 6 bokalus alaus ir apie 100 g „Jagermeisterio“. E. M. gėrė panašiai kaip jis. A. J. neatrodė apsvaigusi nuo alkoholio. Kadangi nuo pasibuvimo vietos gyvena netoli, A. J. sėdo vairuoti minėtą automobilį. Jis su E. M. sėdėjo gale. Dėl slidžios kelio dangos A. J. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo tvorą. Tvorai įlūžus, atsitrenkė į kieme už tvoros stovėjusį automobilį. Policiją iškvietė tik namo gyventojas. Atvykus policijos pareigūnams, matė, kad A. J. davė pūsti į alkotesterį du kartus, ji pripūtė apie 1,5 promilės, tiksliai kiek nežino. Jis taip pat pūtė į alkotesterį, jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas, E. M. nustatytas kiek mažesnis girtumas, tiksliai nežino. Automobilis tralo nuvežtas į automobilio saugojimo aikštelę. Pasielgė neatsakingai. leisdamas A. J. vairuoti automobilį, dėl to apgailestauja. Daugiau šiuo metu apie įvykį nieko pasakyti negali. Pateikia automobilio BMW318, A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), dokumentus (vokiškus), pirkimo pardavimo sutartį, techninės apžiūros lapą (b. l. 38-40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. M. paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 25 d., po vidurnakčio, kartu su A. J. ir A. S. važiavo pastarojo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš svečių namo. Automobilį vairavo A. J.. Jis su A. S. sėdėjo gale – jis sėdėjo už A. J., A. S. už priekinės keleivio sėdynės. Svečiuose visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Jam pasirodė, kad A. J. išgėrė labai nedaug, neatrodė, apsvaigusi (nors jis ją mažai pažįsta ir jam sunku spręsti apie jos būklę pavartojus alkoholio). Kadangi jiems reikėjo pavažiuoti labai nedidelį atstumą, porą gatvių, A. J. pasakė, kad vairuos automobilį. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, A. J. nesuvaldė automobilio ir nuslydo nuo kelio, įsirėžė į namo tvorą. Kaip supranta, to namo savininkai iškvietė policiją. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, buvo apžiūrėtas, jautė dešinės rankos nykščio skausmą, jokių sužalojimų nekonstatuota. Pretenzijų niekam neturi (b. l. 45-46).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Č. 2023 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 25 d., dirbant kartu su vyr. patruliu A. M. ir vyr. patruliu A. K. patruliuodami nustatytame maršrute apie 00.53 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) tikslinga siųsti policijos pajėgas eismo įvykio įforminimui. Į pranešėjo namo tvorų įvažiavo automobilis BMW, visi laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje jau buvo GMP 0821, kuri apžiūrėjo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu važiavusį asmenį E. M., kuriam sveikatos sutrikimų nenustatė. Pabendravus su namo ((duomenys neskelbtini)) savininku, G. G., jis paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 25 d., apie 00.30 val. jam būnant namuose, staiga išgirdo garsų, smūgio garsą kieme, išėjus į kiemą, jame rado į jo namo tvorą ir prie namo priparkuotą automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kieme stoviniuojančius tris asmenis. Jiems besiaiškinant aplinkybes, vienas iš vairuotojų prisipažino vairavęs BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai buvo A. J.. Pasitelkus alkotesterį Alcotest 7510 sertifikato Nr. 1938535, pirmu pūtimu 1.10 val. nustatytas 1,55 promilės, antru pūtimu 1.28 val. – 1,62 promilės. Moteris teigė, kad alkoholio vartojo prieš valandą. Prie automobilio taipogi stovėjo dar du asmenys – E. M., kuriam nustatyta pirmu pūtimu (1.18 val.) 0,64 promilių, antru (1.35 val.) 0,53 promilių; ir A. S., kuriam pirmu pūtimu (1.37 val.) nustatytas 2,40 promilių, antru (1.55 val.) 2,28 promilių. BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su techninės pagalbos traliuku išvežtas į Sudervės 2a, Avižieniai. A. J. įteiktas šaukimas. Eismo įvykis įformintas ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17).

2023 m. lapkričio 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: kėbulo defektai, apgadintas visas priekis, kairės pusės sparnas, dešinės pusės sparnas, pažeista važiuoklė. Pridėtos nuotraukos (b. l. 18-34).

2023 m. lapkričio 25 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. J. alkotesteriu Alcotest 7510 ARKL0716, patikros sertifikatas Nr. 1938535, pirmo tikrinimo 1.10 val. nustatytas 1,55 promilių neblaivumas; antro tikrinimo 1.28 val. metu – 1,66 promilių neblaivumas (b. l. 64-65). Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b. l. 63).

2023 m. rugsėjo 7 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad šios sutarties pagrindu automobilis BMW 318I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. S. Automobilio kaina nurodyta 1 450 Eur (b. l. 52-53).

VĮ „Regitra“ duomenų apie automobilį BMW 318I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nėra.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW 318I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 680 Eur (b. l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamosios paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojų A. S. ir E. M. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniais pranešimais, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamoji A. J. 2023 m. lapkričio 25 d., apie 00.25 val., vykdama iš pasibuvimo pas draugus, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jos draugui A. S. (kuris įvykio metu buvo kartu automobilyje), būdama neblaivi, ir ties adresu (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl minėtų faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. J. paaiškino, jog minėtą dieną, t. y. išvakarėse, penktadienį vakare, ji, jos draugas A. S. susitiko su kitu draugu E. M., visi nutarė nuvykti pas netoli jų – gretimoje gatvėje gyvenančius draugus. Ten būdami visi vartojo alkoholinius gėrimus. Nurodė, kad ji išgėrė alaus skardinę ir 5-6 stikliukus „Jagermeister“, tuo metu su ja kartu alkoholius gėrimus vartojo ir kiti draugai, tarp jų – ir liudytojas A. S., kuriam nuosavybės teise priklauso automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ji jautėsi ir atrodė gerai, tai patvirtino kaltinamosios draugai – liudytojai A. S. ir E. M., atstumas iki namų buvo nedidelis, nutarė vairuoti automobilį. Tiek iš faktinių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, tiek ir iš kaltinamosios paaiškinimų matyti, jog ji suvokė, kad yra neblaivi ir negali vairuoti automobilio. Juolab kad alkoholio koncentracija kaltinamosios organizme nežymiai didėjo – iš pradžių nustatytas 1,55 promilių neblaivumas, o po 18 minučių – jau 1,62 promilių neblaivumas. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamoji vis tiek vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi ir tai suprasdama, konstatuotina, kad jos veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. J. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, jog kaltinamajai A. J. „antro testavimo metu 1.28 val. nustatytas 1,62 promilės neblaivumas“, kadangi pagal susiklosčiusią teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose vadovaujamasi neblaivumo patikrinimu, kurio metu nustatytas mažesnis kaltininko neblaivumas. Tai susiję su baudžiamojo proceso taisykle, kad visos neaiškios aplinkybės ir abejonės yra aiškinamos kaltininko naudai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją draugo G. G. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji A. J. yra neteista. Taigi ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala vien dėl to, jog kaltinamoji vairavo automobilį, kai jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, ji yra jauno amžiaus, dirbanti – dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini), užsiima individualia (duomenys neskelbtini) veikla, aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje (yra prisijungusi prie (duomenys neskelbtini), prisideda prie humanitarinės pagalbos Ukrainai rinkimo; taip pat, veda mokymus, dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje, organizuoja įvairius renginius), kaltinamoji yra neteista, byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jos atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas, turi teisę vairuoti transporto priemones, per pastaruosius 1 metus yra nebausta administracine tvarka. Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką – iškart pripažino savo kaltę, pati ėmėsi iniciatyvos eismo įvykio vietoje ieškoti nukentėjusių asmenų, bendradarbiavo su atvykusiais policijos pareigūnais, labai gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį, dėl nagrinėjamo įvykio lankosi psichoterapijoje, siekdama išanalizuoti savo elgesį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad A. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-221-693/2017), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020, 2K-145-895/2018).

Bylos duomenimis, kaltinamosios draugas G. G. yra jauno amžiaus, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka (pagrinde už nešiukščius KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtas baudas linkęs sumokėti), su kaltinamąja A. J. juos sieja tvirti, glaudūs asmeniniai ir darbiniai santykiai, jie vienas kitu pasitiki, esant reikalui kreipiasi pagalbos. Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji A. J. nurodė, kad su G. G. juos sieja tarpusavio pagalba, pasitikėjimas, ji kreipiasi į jį pagalbos, nes žino, kad juo gali pasitikėti. Analogiškas aplinkybes nurodė ir G. G., teisiamojo posėdžio metu nurodęs, jog jiedu daug bendrauja, praleidžia kartu laiko, jis vertiną A. J. kaip labai atsakingą žmogų bei mano, kad šis įvykis neapibūdina A. J. elgesio. Nurodė, kad pats alkoholio nevartoja. Teismo vertinimu, G. G. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, glaudų ryšį su kaltinamąja sudaro teismui pagrindo spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamoji A. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant ją pagal laidavimą G. G., o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamoji A. J., vairuodama automobilį, kai jai nustatytas vidutinis – 1,55 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamoji vairavo transporto priemonę, būdama vidutinio neblaivumo būsenos, vakare, t. y. tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, žiemos laikotarpiu, t. y. kuomet kelio danga buvo slidi, važiuodama nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į namo tvorą bei kieme stovintį automobilį, savo veiksmais sukeldama realų pavojų sau ir kitiems automobilyje sėdėjusiems asmenims, kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui). Kita vertus, įvertintina tai, kad kaltinamajai nustatytas neblaivumas – 1,55 promilės neženkliai viršija baudžiamajai atsakomybei kilti nustatytą neblaivumo ribą – 1,51 promilės. Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamoji yra neteista, administracine tvarka per pastaruosius 1 metus nebausta, nėra duomenų, kad būtų anksčiau bausta ar turėtų galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, įskaitant už automobilio vairavimą esant neblaiviai, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra charakterizuojama išimtinai teigiamai – kaip socialiai aktyvus jaunas žmogus, kuris užsiima savanoriška veikla, renginių organizavimu ir kita, siejama tvirtų socialinių ryšių, o nagrinėjamas įvykis buvo atsitiktinis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikytina trumpesniam terminui nei numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis, t. y. vieneriems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 27 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji A. J. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama jos draugui – automobilio savininkui A. S. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį BMW 318I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – jos draugui A. S. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji A. J., būdama neblaivi, vairavo A. S. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nagrinėjamo įvykio metu kartu vyko ir A. S. (kuris, būdamas pas draugus svečiuose kartu su A. J. vartojo alkoholinius gėrimus), mano, kad egzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, dėl to minėta transporto priemonė šiuo atveju yra konfiskuotina. Teismo vertinimu, A. S., kaip automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, žinojo, kad A. J. vartojo alkoholinius gėrimus, yra neblaivi ir jam priklausančią transporto priemonę vairuos būdama tokios būsenos. Tai, jog A. S. nagrinėjamo įvykio metu taip pat buvo neblaivus, neatleidžia jo nuo kilusių pasekmių. Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji A. J. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, gyvenamajame mikrorajone, vakare, t. y. tamsiu paros metu, kai kaltinamajai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, tai pat ir į tai, kad transporto priemonės savininkas A. S., kuris nesustabdė kaltinamosios A. J. nuo neleistinų veiksmų atlikimo, vyko kartu minėtu automobiliu bei matė, kad vakaro metu kaltinamoji vartojo alkoholinius gėrimus, įskaitant ir stipriuosius alkoholinius gėrimus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę (reali rinkos vertė sudaro 1 450 Eur), konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl trečiajam asmeniui, t. y. A. S., nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. A. S. įpareigotinas saugoti minėtą transporto priemonę iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl jos konfiskavimo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajai A. J. atėmimą; jai išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjos dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamosios A. J. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 66,67 Eur, t. y. advokatės Tatjanos Benetės užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad gynėja šioje byloje kaltinamajai buvo paskirta nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą A. J. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 27 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį BMW 318I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

A. S. įpareigoti saugoti automobilį BMW 318I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl jo konfiskavimo.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. J. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 27 d.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 66,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. J. Valstybės naudai.

Išaiškinti A. J., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui G. G., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.