Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant M. J., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovei Jūratei Galginienei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-07 (duomenys neskelbtini) stotyje buvo priimtas vežti krovinys ir Klaipėdos teritorinės muitinės malkų įlankos jūrų uosto poste buvo įforminta supaprastinta muitinio tranzito procedūra su SMGS važtaraščiu Nr. 923743 (vagono numeris 60469061, prekė – cinkuotas plienas, prekių svoris – 56815 kg. (duomenys neskelbtini) stotyje, pastebėjus krovinio pasislinkimo požymius, vagonas numeris 60469061 grąžintas į UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ privažiuojamuosius kelius. Apžiūrėjus krovinį vagone, nustatyti krovinio ir tvirtinimo elementų pažeidimai, todėl 2011-10-11, dalyvaujant komisijai, kurioje buvo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, krovinys buvo iškrautas, dėl nustatytų krovinio sugadinimo požymių ir vagono tipo neatitikimo, apie tai buvo surašytas bendrasis aktas Nr. 8636. 2011-10-13 krovinys buvo perkrautas į BGL0418 brėžinio apyraše nurodyto tipo vagoną Nr. 68669456, 2011-10-14 apie tai surašytas (duomenys neskelbtini) stoties bendrasis aktas Nr. 9439.

Teismas nagrinėdamas administracinę bylą, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tai yra bet kurie faktiniai duomenys, nustato ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo yra kaltas (Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 209 straipsnio 1 dalis 4 punkte numatytą administracinės teisės pažeidimą, tai yra muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimą iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo, tokiu būdu pažeidęs 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 1913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, 360 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas, kurios nustato, kad vežėjas turi įrašyti reikiamus įrašus tranzito lydinčiame dokumente ir kartu su siunta jį pateikti valstybės narės, kurios teritorijoje yra transporto priemonė, muitinei, jeigu prekės perkraunamos į kitą transporto priemonę. Visus tokius perkrovimus turi prižiūrėti muitinė.

Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose, tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai turi būti nedelsiant informuojama muitinė. Bendrijos muitinės kodekso 47 straipsnis nustato, kad Prekės negali būti išgabentos iš jų pirminės buvimo vietos be muitinės leidimo.

Byloje ginčo, jog šiuo atveju buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nėra. Byloje iškilo ginčas dėl pažeidimo subjekto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, paaiškino, kad jis nėra atsakingas už krovinio perkrovimą. Nustačius eismo saugumui gresiantį faktorių, krovinys buvo grąžintas perkrovimui (duomenys neskelbtini), kuri ir turėjo informuoti muitinę. Sutinka, kad (duomenys neskelbtini) pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnį yra atsakinga už supaprastintos tranzito procedūros vykdymą, tačiau ne už krovinio perkrovimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo supaprastintos tranzito procedūros vykdytojas ir įmonė yra atsakinga už tinkamą su procedūros vykdymu susijusių prievolių įvykdymą.

Liudytojas J. Ž., (duomenys neskelbtini) vadovas, teismo posėdžio metu patvirtino, kad krovinys buvo netinkamai pakrautas, todėl (duomenys neskelbtini) iniciatyva buvo grąžintas perkrovimui. Įmonė tik perkrovė krovinį, tačiau jokių formalumų su muitine netvarkė, už tai yra atsakingi ekspeditoriai. Tiek M. J., tiek (duomenys neskelbtini) darbuotoja Ž. A., dalyvavę grąžinant krovinį į konteinerių terminalą, patikino, kad muitinės formalumai bus sutvarkyti.

Liudytojas P. D., (duomenys neskelbtini) direktorius, paaiškino, kad įmonė nedavė nurodymo perkrauti krovinį, krovinys buvo perduotas vežėjui (duomenys neskelbtini), todėl už krovinį atsakingas yra procedūros vykdytojas, kuris ir turėjo informuoti muitinę apie krovinio perkrovimą.

Liudytoja Ž. A., (duomenys neskelbtini) geležinkelio vadybininkė, paaiškintino, kad (duomenys neskelbtini) krovinio perkrovimo procese nedalyvavo, nurodymo perkrauti krovinį įmonė nedavė. Grąžinus krovinį perkrovimui, krovinio dokumentai iš geležinkelio stoties grąžinti nebuvo.

Liudytoja D.R., (duomenys neskelbtini) viršininkė, paaiškino, kad apie krovinio perkrovimą ji nieko nežinojo, ji dalyvavo tik patikrinant krovinį.

Liudytojos I.P. ir L.G., (duomenys neskelbtini) vyr. krovinių priėmėjos, posėdžio metu nurodė, kad jos tik pasirašė bendrąjį aktą Nr. 9439 ir patvirtino krovinio perkrovimo faktą.

Liudytojas S.B., buvęs (duomenys neskelbtini) darbuotojas, teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis, gavęs (duomenys neskelbtini) vadovo J. Ž. žodinį nurodymą, organizavo krovinio perkrovimo darbus.

Jau minėtos Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 1913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, nuostatos, reglamentuojančios prekių perkrovimą, nėra nukreiptos kokiu nors būdu apibrėžtiems subjektams. Todėl visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šiose normose nurodytus veiksmus, tai yra, asmenys, kurie davė nurodymą atlikti prekių krovimą, jį organizavo ar atliko, privalo laikytis šių nuostatų, o jų nesilaikę, yra tinkami administracinės atsakomybės subjektai ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo požiūriu.

Motyvuojamoji dalis

Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už supaprastintos tranzito procedūros vykdymą. Tą patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2006-12-21 Vilniaus teritorinės muitinės išduotas leidimas (duomenys neskelbtini) naudotis supaprastintomis muitinio tranzito procedūromis ir tarp Vilniaus teritorinės muitinės ir (duomenys neskelbtini) 2006-12-29 sudaryta sutartis dėl atliekamų ar atliktų muitinio tranzito procedūrų dokumentų ir duomenų tikrinimo sąlygų ir tvarkos gabenant krovinius su SMGS važtaraščiais (b.l. 74, 75-78). Pagal minėtos sutarties 2.2 ir 2.3 punktus geležinkelio įmonė įsipareigoja vykdyti muitinio tranzito procedūrų, taikomų gabenant prekes geležinkelių transportu, su SMGS važtaraščiais, vykdytojo prievoles bei kontroliuoti, ar muitinio tranzito procedūros atliekamos nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareiginiuose nuostatuose yra numatyta, kad pagrindinės stoties viršininko pavaduotojo pareigos yra spręsti muitinės ir kitų pasienio tarnybų procedūrų klausimus; kontroliuoti krovinių priėmimą ir išdavimą, tinkamą dokumentų paruošimą ir įforminimą; užtikrinti atliktų krovos darbų ir krovinių pakrovos teisingumą vadovaujantis krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklėmis, direkcijos patvirtintais krovimo ir tvirtinimo eskizais (brėžiniais) <...> (pareiginių nuostatų 7.8, 7.9, 7.14 punktai) (b.l. 82-85).

Nepagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad jis nėra atsakingas už krovinio perkrovimą, kadangi (duomenys neskelbtini) krovos darbų neatlikto. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) stotyje, pastebėjus krovinio pasislinkimo požymius, krovinys buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini) privažiuojamuosius kelius (duomenys neskelbtini) darbuotojų iniciatyva ir, nors geležinkelio įmonė pati perkrovimo darbų neatliko, tačiau (duomenys neskelbtini), būdama supaprastintos muitinio tranzito procedūros vykdytoja, grąžindama jos žinioje esantį krovinį perkrovimo darbams, t. y. tokiu būdu organizuodama krovinio perkrovimą, turėjo pareigą apie tai informuoti muitinę. Tiesioginę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kaip stoties viršininko pavaduotojo, atsakomybę už tinkamą muitinės procedūrų atlikimą numato jau minėtos jo pareiginės instrukcijos nuostatos. Jokių rašytinių įrodymų, kad krovinys buvo grąžintas siuntėjui (duomenys neskelbtini) byloje nėra, todėl (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma atsakinga už krovinio perkrovimo darbus.

Byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 4), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2012-04-18 paaiškinimai (b.l. 6-8), vagonų atvarymo ir nuvarymo žiniaraščiai (b.l. 9, 10), krovinio važtaraštis (b.l. 13,14), (duomenys neskelbtini) stoties bendrasis aktas Nr. 8636 ir Nr. 9439 (b.l. 15), Klaipėdos teritorinės muitinės raštas (b.l. 17), leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip (duomenys neskelbtini) stoties viršininko pavaduotojas komerciniam darbui ir krovinių priėmimą ir išdavimą, tinkamą dokumentų paruošimą ir įforminimą kontroliuoti privalantis bei už muitinės procedūrų klausimų sprendimą atsakingas asmuo, yra atsakingas už krovinio perkrovimą. Perkrovimo veiksmai buvo atliekami be muitinės pareigūno raštiško leidimo, todėl remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai buvo neteisėti, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Skiriant administracinę nuobaudą, nustatant administracinės nuobaudos dydį, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes – krovinys privalėjo būti perkrautas, kad būtų užtikrintas vežamo krovinio saugumas, pažeidėjo asmenybę. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Padarytas visuomenei nepavojingas administracinės teisės pažeidimas, pažeidimas žalos nepadarė, nėra piktybiškas ar savanaudiško pobūdžio, nenustatytos aplinkybės, kad buvo atliktas, siekiant išvengti tam tikrų privalomų muitinės procedūrų atlikimo, privalomų mokesčių sumokėjimo ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos ATPK 209 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus nebaustas. Kitų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 209 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, 209 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.