Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TR-LOG“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. 2-321-560/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TR-LOG” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transbank logistics“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus bylos šalims, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.). Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų - arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Kai abi šalys neatvyksta į teismo posėdį, ir jeigu nėra duomenų apie šalių neatvykimo priežastis arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu (CPK 246 str. 4 d.).

Byloje nustatyta, kad pirmasis parengiamasis teismo posėdis nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teisme įvyko 2015 m. gruodžio 9 d., kuriame dalyvavo abiejų šalių atstovai (b. l. 73). Posėdžio metu buvo nutarta paskirti kitą parengiamąjį posėdį ir nustatytas atsakovui terminas atsiliepimui pateikti (b. l. 77). Kito parengiamojo teismo posėdžio data paskirta 2016 m. sausio 22 d. 13 val. Kadangi apeliantė dalyvavo 2015 m. gruodžio 9 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, apie teismo paskirtą naują parengiamojo posėdžio datą jai buvo žinoma. Paskirtu laiku apeliantė į teismą neatvyko. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad posėdis ir nebuvo pradėtas 13.00 val., jis buvo pradėtas 13.05 val. Nustačius, jog nei viena bylos šalis į teismo posėdį neatvyko, 13.06 val. teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį (b. l. 113). Iki parengiamojo posėdžio pradžios teismui nebuvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat nebuvo pateikti dokumentai, pateisinantys apeliantės neatvykimą į teismą. Apeliantė šių aplinkybių atskirajame skunde neginčija, iš esmės tiesiog nurodydama, jog ji pavėlavo į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės atstovės vėlavimas į teismo posėdį nėra pateisinama ir svarbi priežastis ginčijamai nutarčiai panaikinti. Apeliantė, vėluodama į teismo posėdį, turėjo pareigą apie šią situaciją informuoti teismą telefonu, tačiau to nepadarė, o tai rodo, kad pati atstovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi. Taigi, formaliai vertinant nagrinėjamoje situacijoje teismas, šalių atstovams paskirtu laiku neatvykus į teismo posėdį, turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 str. 4 d.). Visgi, nors ir pripažįstama, kad formalus procesinis pagrindas ieškinį palikti negarinėtą šiuo atveju egzistavo, tačiau procesinėje situacijoje, kuri yra nagrinėjamoje byloje, ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo.

Teismas civilinio proceso normas neturi taikyti pernelyg formaliai: CPK 3 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant CPK 246 straipsnio 4 dalį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į konkrečią faktinę situaciją, nes ši norma kaip ir daugelis kitų civilinio proceso normų, skatina šalis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad patikslintas ieškinys Vilniaus apygardos teisme priimtas nagrinėti 2015 m. liepos 16 d. (b. l. 1). Šioje byloje jau vyko vienas parengiamasis posėdis 2015 m. gruodžio 9 d., kuriame dalyvavo abi šalys ir buvo paskirtas antras parengiamasis teismo posėdis, kad atsakovė galėtų pateikti savo poziciją dėl ieškinio (b. l. 73-79). Į antrą parengiamąjį teismo posėdį ieškovės atstovė taip pat atvyko, nes tai patvirtina faktinės aplinkybės, jog ji 13.30 val. dalyvavo skundžiamos nutarties paskelbime ir šią nutartį iš karto pasiėmė (b. l. 77-78). Taigi, proceso eiga nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė per savo atstovę būtų vilkinusi procesą ir veikusi prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kuri reiškiamu actio Pauliana ieškiniu gina savo ir kreditorių interesus, todėl palikus ieškinį nenagrinėtu iškiltų grėsmė ieškovės ir jos kreditorių teisėms bei teisėtiems interesams, būtų pažeistas viešasis interesas, užsitęstų bankroto procedūra. Kadangi ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tai tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas bylos nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidas bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso teisingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, nustotų galioti ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl galimo teismo sprendimo atžvilgiu padidėtų tikimybė, jog pastarojo įvykdymo galimybė gali būti mažesnė, o tai rodo, kad naujas procesas būtų mažiau efektyvus.

Todėl atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant sąlygoms bei pagrindams išnagrinėti bylą iš esmės, sprendimas suteikti prioritetą formaliesiems aspektams, paneigia esminius civilinio proceso principus, įtvirtintus CPK 5, 7, 8, 12, 14 straipsniuose, todėl tokia teismo nutartis nepripažintina teisėta. Be to, įvertinus tai, kad apeliantės galimai patiriamos neigiamos pasekmės (ieškinio senaties terminų pasibaigimas ir to sąlygojama grėsmė, kad ieškinys gali būti atmestas vien dėl ieškinio senaties, pernelyg ilgas bankroto bylos nagrinėjimas ir pan.), nebūtų adekvačios tam pažeidimui, dėl kurio ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, t. y. ieškovės atstovės neženkliam pavėlavimui į teismo posėdį. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama (CPK 329 str. 1 d., 338 str.) ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.