Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. G., jos atstovei advokatei R. S., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., informacijos apie administracinių nuobaudų paskyrimą nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-22 apie 09.00 val., Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausieji inspektoriai R. R. ir A. P. atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Patikrinimo metu rasta dirbanti M. R., gim., kuri remiantis VSDFV IS duomenimis patikrinimo metu nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. R. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo praeitos savaitės mokosi dirbti apskaitos programa „Pragma“. Dėl mokymosi tarėsi su direktore I. G.. Darbo sutarties ir kitų dokumentų nepasirašė. Patikrinimo metu mokėsi suvedinėti sąskaitas. Planavo, kad bus įdarbinta 2016-03-01. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. G. patikrinimo metu paaiškino, kad dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų kaitos darbo sutartis su M. R. nesudaryta. 2016-04-14 protokolo surašymo metu I. G. pateikė praktinio mokymo sutartį Nr. P2016001 ir praktikos planą, sudarytus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. R.. Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. G., leisdama dirbti M. R., nepranešusi apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ir nesudariusi darbo sutarties pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio 3 dalies ir 6 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. G. kaltės nepripažino, prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi protokolas surašytas nepagrįstai. Parodė, kad M. R. jos vadovaujamoje įmonėje - UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, mokėsi dirbti su apskaitos programa. Įmonė teikia tokią paslaugą, tai numatyta įstatų 7 p. 2016 m. vasario 1 d. su M. R. susitarė atlikti jos mokymus biure, t. y. ją mokinti dirbti programa „Pragma“. Buvo sudaryta ir abiejų pasirašyta mokymo sutartis ir mokymo programa. M. R. paprašė išmokinti buhalterinės programos „Pragma“, t. y. suvesti pirminius dokumentus ir iš jų padaryti suvestinius dokumentus. Mokymai buvo numatyti maždaug dviejų mėnesių laikotarpiui, jų trukmė – 80 val. Sutartis buvo užregistruota įmonės bendrame sutarčių žurnale jos sudarymo dieną. Žurnalas yra tik elektroniniame variante. M. R. sumokėjo už mokymus 400 eurų per du kartus. Tą pačią dieną – 2016-02-01- ji pradėjo mokytis, ateidavo 9-11 val. Ji visada buvo šalia, teikė paaiškinimus. 2016-02-22, apie 9 val. kai vyko M. R. mokymas, atėjo darbo inspekcijos tikrintojai. Ji pasakė, kad M. R. – mokinė. Tikrintojai paklausė, ar su M. R. yra sudaryta darbo sutartis, ji pasakė, kad nesudaryta. Po to parašė paaiškinimą, kuriame apie M. R. mokymus nepasisakė, nes buvo pasimetusi. Protokolo surašymo metu 2016-04-14 darbo inspekcijos atstovui pateikė mokymo sutartį, priedą ir apmokėjimo dokumentus. M. R. ruošėsi dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke. M. R. jos įmonės naudai nedirbo.

Liudytoja M. R. parodė, kad ji kreipėsi į savo pažįstamą I. G., kad ši pamokintų ją buhalterinės apskaitos. Jos pasirašė praktinio mokymo sutartį ir 2016 m. vasario mėnesį, dienos neprisimena, ji pradėjo mokytis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mokymų laikas buvo numatytas apie 2 mėn., už mokymus sumokėjo apie 400 eurų, kada sumokėjo – neprisimena. I. G. mokymo metu rodė kur ir ką reikia rašyti. 2016-02-22 atėjo darbo inspekcijos tikrintojai, kuriems ji pasakė, kad mokosi suvedinėti dokumentus. Ji surašė paaiškinimą (b. l. 3), kuriame nurodytas aplinkybes tvirtina. Buvo susijaudinusi, apie surašytą mokymo sutartį inspektoriams nepasakė. Inspektorius diktavo ką rašyti. Prieš darbo inspekcijos tikrinimą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi 3-4 kartus. Įmonės naudai jokių darbų neatliko.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas R. R. prašė vadovautis pirminiais I. G. ir M. R. paaiškinimais ir skirti I. G. baudą už nelegalų darbą. Parodė, kad 2016-02-22 patikrinimo metu į jo klausimą I. G. atsakė, kad darbo sutartis su M. R. nesudaryta. Po kurio laiko, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, I. G. pateikė mokymo planą ir praktinio mokymo sutartį. Protokolo surašymo metu I. G. nepasinaudojo galimybe duoti paaiškinimą.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo A. P. parodymų (b. l. 50) nustatyta, kad 2016-02-22 ryte su kolega R. R. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Įmonės patalpose buvo direktorė, jos sesuo ir galimai nelegaliai dirbanti moteris. Jie apklausė įmonės direktorę ir galimai nelegaliai dirbusią moterį, kuri nebuvo įtraukta į Sodros sąrašą. Ji parašė, kad darbo sutartis su ja nėra sudaryta, kad darbo sutarties ar kitų dokumentų nėra pasirašiusi. Ji sakė, kad ruošiasi dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ją žada įdarbinti nuo kovo 1 d. Minėjo, kad po kelias valandas į dieną mokosi dirbti su apskaitos programa, dėl darbo užmokesčio dar nebuvo sutarta. Apie tai, kad ji atlieka praktiką, nei raštu nei žodžiu M. R. neminėjo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir I. G. kaltę įrodo: 2016-04-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), patikrinimo aktas (b. l. 2), M. R. paaiškinimas, kuriame paaiškino, kad mokosi dirbti apskaitos programa „Pragma“ nuo praeitos savaitės 3 kartus, 2016-02-22 pradėjo 9 val. ir ketino mokytis porą valandų. Dėl mokymosi tarėsi su įmonės direktore Indre, darbo sutarties ir kitų dokumentų pasirašiusi nebuvo, planavo darbinti nuo 2016-03-01, dėl darbo užmokesčio nėra sutarusios (b. l. 3), I. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu rasta bandanti apsimokinti M. R., su kuria darbo sutartis nesudaryta, darbinimas nepateiktas. Dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų kaitos darbo sutartis nesudaryta (b. l. 4), VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai, iš kurių matyti, kad patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. R. nebuvo įdarbinta (b. l. 5), 2016-02-06 praktinio mokymo sutartis, iš kurios matyti, kad sutartis sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės I. G., ir M. R., praktikos tikslas – buhalterinės apskaitos proceso organizavimas, praktikos trukmė – nuo 2016-02-08 iki 2016-03-31, praktikos apimtis – 80 val., vienos valandos kaina 5 Eur (b. l. 6-7), praktikos planas (b. l. 8), PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad M. R. už mokymąsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 400 Eur (b. l. 17-20), CV, asmeninė informacija (b. l. 21-22), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai (b. l. 23-27), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštai, iš kurių matyti, kad M. R. 2016-02-01 kreipėsi į įmonę dėl darbo ir siuntė savo gyvenimo aprašymą (b. l. 37, 39), įsakymas dėl dokumentų valdymo tvarkos (b. l. 42), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių registravimo žurnalas, iš kurio matyti, kad 2016-02-01 sudaryta sutartis su M. R. (b. l. 44-45), patalpų planas, nuotrauka (b. l. 46-47), kita bylos medžiaga.

I. G. kaltės neigimą teismas vertina kaip jos gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jos atstovės argumentai, kad I. G. nepadarė pažeidimo, nes M. R. nedirbo įmonėje, o mokėsi pagal praktinio mokymo sutartį dirbti apskaitos programa, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

I. G. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai pažeidimą mačiusių Valstybinės darbo inspekcijos atstovo R. R. paaiškinimai ir liudytoju teismo posėdyje apklausto A. P. parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Iš minėtų asmenų paaiškinimų ir parodymų nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu jie rado dirbančią M. R., įmonės direktorė I. G. paaiškino, kad darbo sutartis su M. R. nesudaryta, ji mokosi dirbti. M. R. paaiškino, kad darbo sutartis su ja nėra sudaryta, kad darbo sutarties ar kitų dokumentų nėra pasirašiusi, ruošiasi dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ją žada įdarbinti nuo kovo 1 d., po kelias valandas į dieną mokosi dirbti su apskaitos programa, sakė, kad dėl darbo užmokesčio dar nebuvo sutarta. Apie tai, kad ji atlieka praktiką, nei raštu nei žodžiu neminėjo. Praktinio mokymo sutartį ir planą I. G. pateikė tik administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu – 2016 m. balandžio 14 d.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad R. R. ir A. P. su I. G. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodytų asmenų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, vertina juos kaip objektyvius I. G. kaltės įrodymus ir jais vadovaujasi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog versiją, kad M. R. įmonėje “(duomenys neskelbtini)” mokėsi pagal I. G. ir M. R. sudarytą praktinio mokymo sutartį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. G. iškėlė tik administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu.

Byloje nustatyta, kad praktinio mokymo sutartį, sudarytą su M. R., I. G. pateikė praėjus beveik dviem mėnesiams, apie šią sutartį darbo inspekcijos patikrinimo metu nieko neminėjo ir M. R., kuri nurodė, kad jokių dokumentų su bendrove nėra pasirašiusi. M. R. savo paaiškinime nurodė, kad „planavome darbinti nuo 03.01 d.“ (b. l. 3). Iš paaiškinimo matyti, kad M. R. paaiškino, ką ji patikrinimo metu veikė įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jokios kitos įmonės ji paaiškinime neminėjo. Taigi iš paaiškinimo aiškiai matyti, kad M. R. turėjo omenyje įsidarbinimą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. M. R. paaiškinime nurodytas aplinkybes ir nelegalaus darbo faktą patvirtina ir pačios I. G. paaiškinime nurodytos aplinkybės apie tai, kad darbo sutartis su M. R. nesudaryta dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų kaitos (b. l. 4).

Iš I. G. teismo posėdyje duotų parodymų bei byloje esančių įsakymo dėl dokumentų valdymo tvarkos, dokumentų registrų sąrašo ir sutarčių registravimo žurnalo kopijų (b. l. 42-45) nustatyta, kad I. G. vadovaujamoje įmonėje sutarčių registravimo žurnalas sudaromas elektroniniame formate informacinių technologijų priemonėmis (b. l. 42-45). Teismo nuomone, pateikti rašytiniai įrodymai – praktinio mokymo sutartis ir praktikos planas nelaikytini patikimais įrodymais, nes jų sudarymo datos negalima patikrinti jokiomis kitomis priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad praktinio mokymo sutartis, praktikos planas buvo surašyti po darbo inspekcijos atlikto patikrinimo. Teismo vertinimu, apmokėjimo dokumentai - PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderiai (b. l. 17-20) surašyti siekiant pagrįsti I. G. iškeltą versiją apie M. R. mokymą pagal sutartį.

Liudytojos M. R. parodymai vertintini kritiškai, nes ji yra I. G. pažįstama ir teismo posėdyje davė jai palankius parodymus.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. yra nurodyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, jog DK 99 str. 3 d. numato darbdavio pareigą užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ši norma, sistemiškai vertinant su DK 98 str. 3 d., įtvirtinančia, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, kad neteisėtas leidimas dirbti objektyviai pasireiškia ne tiesiogine komanda darbuotojui pradėti dirbti nelegaliai, tačiau darbdavio neužtikrinimu, jog būtų dirbama sudarius darbo sutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti I. G. pirminiame paaiškinime, kuriame ji nurodė, kad patikrinimo metu rasta bandanti apsimokinti M. R., su kuria darbo sutartis nesudaryta, darbinimas nepateiktas dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų kaitos, nurodytomis aplinkybėmis, kadangi šias aplinkybes patvirtina byloje esantys aukščiau minėti rašytiniai įrodymai, Valstybinės darbo inspekcijos atstovo R. R. paaiškinimai ir liudytojo A. P. parodymai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad svarbiausias vaidmuo tenka pirminiams nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimams, visiškai sutampantiems su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, kurie pašalina prieštaravimą tarp protokolą surašiusios institucijos atstovo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų.

Sistemiškai vertinant I. G., liudytojos M. R. parodymus, kartu su liudytojo A. P. ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo R. R. paaiškinimais, bei I. G. ir M. R. 2016 m. vasario 22 d. paaiškinimais (b. l. 3, 4) matyti, jog I. G. veiksmuose galima konstatuoti visus nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: pirma, byloje neginčijamai nustatyta, jog M. R. iki patikrinimo, įvykusio 2016-02-22 dirbo 3-4 dienas ir realiai veikė I. G. vadovaujamos įmonės naudai; antra, darbdavio I. G. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nelegalios darbuotojos M. R. santykiai turėjo darbo sutarties požymių - M. R. vykdė tiesiogiai jai vadovausiančios I. G. nurodymus – suvedinėjo apskaitos duomenis, t. y. darbdavys ir darbuotojai susitarė dėl tam tikro darbo atlikimo; trečia, trečiasis nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvusis požymis – apie M. R. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad I. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, leido nelegaliai dirbti M. R. sutartą darbą įmonės naudai, su ja nesudariusi rašytinės darbo sutarties, neįteikusi antro darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavusi darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo ir apie jos priėmimą į darbą neinformavusi VSDFV teritorinio skyriaus, tai yra vertėsi nelegaliu darbu ir tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie I. G. administracines nuobaudas nėra. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, I. G. skirtina minimalaus dydžio bauda, numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Kadangi liudytoja M. R., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymą davimą administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 96), teismui teikė tiesos neatitinkančius, t. y. melagingus parodymus, jai iškeltina administracinio teisės pažeidimų byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 187² straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 288 straipsniu, teismas

nutaria:

I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus, iškelti administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 21 d., apie 14.10 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr A2.1.-6324-660/2016 apie tai, kad 2016 m. vasario 22 d., uždarosios akcinė bendrovės “(duomenys neskelbtini)” patalpose, pagal sudarytą su įmone praktinio mokymo sutartį mokėsi suvedinėti dokumentus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.