Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-24 · Administracinė byla Nr. eI2-666-872/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI2-666-872/2024Sprendimas · 2024-04-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-24
Bylos Nr.
eI2-666-872/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02148-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė, Fausta Vitkienė
Trečiasis asmuo
UAB „Lossless overseas“, AB „Kretingos grūdai“
Pareiškėjas
UAB „Šiaurės vilkas“
Atsakovas
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
Advokatai
Linas Songaila, Neringa Šilinskė
Administracinė byla Nr. eI2-666-872/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02148-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 24 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Jasilionienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Neringai Šilinskei,atsakovės atstovėms K. J., R. B., S. R.,trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lossless overseas“ atstovui advokatui Linui Songailai,liudytojui A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Šiaurės vilkas“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Kretingos grūdai“ ir UAB „Lossless overseas“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Šiaurės vilkas“ (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (toliau – ir VMVT, Tarnyba) Šiaulių departamento 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Tarnybos Šiaulių departamento 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

Teigia, kad VMVT teritorinio padalinio - Šiaulių departamento patarėja, pavaduojanti direktorių, D. K. 2022 m. balandžio 19 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 1 – uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą (visaverčius kombinuotus pašarus naminiams paukščiams), įpareigoti ūkio subjektą susigrąžinti nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos, sunaikinti nesaugų produktą; Sprendimą Nr. 2 - uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą (nerafinuotą sojų aliejų, iš kurio buvo pagaminti kombinuotieji pašarai), įpareigoti ūkio subjektą susigrąžinti nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos, sunaikinti nesaugų produktą.

Pareiškėja nurodo, jog skundžiami Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti tiek dėl neatitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams (sprendimai nėra aiškūs, nesuprantama, kodėl pašarai pripažinti nesaugiais, kodėl konstatuota, kad jie neatitinka teisės aktų reikalavimų, kokių konkrečiai rodiklių neatitinka, kokios kenksmingos medžiagos juose rastos), tiek dėl to, kad jų priėmimui nėra jokio faktinio pagrindo, t. y., jei pašarai pripažinti nekokybiškais dėl jų gamyboje naudoto aliejaus, tai, nepasibaigus sprendimo dėl minėto aliejaus uždraudimo tiekti į rinką, apskundimo terminui, negalėjo būti taikomos iš jo kylančios teisinės pasekmės.

Teigia, jog ginčijamuose Sprendimuose nenurodytas mėginių laboratorinių tyrimų rezultatas, nors būtent jo rezultatais būtina vadovautis priimant sprendimus. Be to, skundžiamuose Sprendimuose minimuose patikrinimo aktuose nėra nurodyta, jog pareiškėja pažeidė kokius nors technologinius reikalavimus, gamindama pašarus, pašarų gamybos korteles ir pan. Tik nurodomi pažeidimai, kurie nėra susiję su pareiškėja, bet yra susiję su kitomis įmonėmis (pvz., kad sojų aliejaus pardavėjo pasitelkti vežėjai UAB „Saitema“ ir UAB „Tomega“ nebuvo užsiregistravę kaip pašarus gabenantis ūkio subjektas), kurių pareiškėja neturėjo įgaliojimų ir kompetencijos kontroliuoti - t. y. formalūs pažeidimai, kurie neturi reikšmės sojų aliejaus, naudoto skundžiamame Sprendime Nr. 1 uždraustų pašarų gamybai, kokybei (pagal Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1230 už sojų aliejaus atvežimą buvo atsakingas pardavėjas UAB „Lossless overseas“).

Pareiškėja teigia nežinanti, kuo remiantis buvo nustatyta, kad minėtieji pareiškėjos pagaminti pašarai yra nesaugūs ir neatitinka teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Tarnyba Sprendime Nr. 1 kaip teisinį pagrindą nurodė 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2022/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose 3 str. 1 dalį, kurioje teigiama, kad „Gyvūnų pašarams skirti produktai iš trečiųjų šalių gali būti įvežami naudojimui Bendrijoje, išleisti į apyvartą ir(ar) naudojami Bendrijoje tik tuo atveju, jei jie yra sveiki, natūralūs ir tinkami prekybai, o tinkamai naudojami nekelia potencialios grėsmės gyvūnų ar žmonių sveikatai arba aplinkai ir negali turėti neigiamo poveikio gyvulininkystės produkcijai“; taip pat Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 7 str. 1 dalį, kurioje teigiama, kad „Gaminami, laikomi, gabenami, naudojami ir tiekiami rinkai tik saugūs ir kokybiški pašarai“.

Taigi iš skundžiamame Sprendimo Nr. 1 nurodyto teisinio pagrindo pareiškėjai susidaro įspūdis, kad pašarų sudėtis yra netinkama, kad pašarai kelia grėsmę gyvūnų ar žmonių sveikatai arba aplinkai, kad pašarai yra nekokybiški, tačiau iš sprendimo nėra aišku, dėl ko konkrečiai pareiškėjos gaminami pašarai yra pripažinti nesaugiais ir neatitinkančiais teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų. Pareiškėjai nepagrįstai perkeliama atsakomybė už pardavėjo UAB „Lossless overseas“ veiklos pažeidimus (savo veiklos neužregistravimą, netinkamų vežėjų pasirinkimą), o toks atsakomybės perkėlimas yra tiesiog neproporcingas, kadangi pareiškėja turės atlyginti žalą paukščių augintojams, kurie, kiek pareiškėjai yra žinoma, buvo priversti išskersti visus paukščius, kurie buvo lesinami jos pagamintais pašarais, o skundžiamam sprendimui įsiteisėjus - juos utilizuoti. Tai lems neproporcingai didelę žalą būtent pareiškėjai, kuri turės atlyginti paukščių augintojams padarytą žalą ir tai galimai prives įmonę prie bankroto.

Pareiškėjos manymu, pardavėjo UAB „Lossless Overseas“ neužsiregistravimas pašarais prekiaujančiu ūkio subjektu automatiškai nereiškia, kad jo parduodama produkcija ar iš jos pagaminti pašarai automatiškai tapo kenksmingais. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-225 patvirtintomis „Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisyklėmis“ pašarų saugos reikalavimai yra susiję su cheminiais, fizikiniais rodikliais, tačiau ne su galimu reikalavimų, niekaip nedarančių įtakos produkto sudėčiai, nesilaikymu (kaip pareiškėjos atveju - pardavėjo neprisiregistravimas pašarais prekiaujančiu ūkio subjektu), nes tai savaime nepadaro produkto žalingu.

Tarnyba turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 7 str. 2 d., kurioje teigiama, kad „jeigu nustatoma, kad pašarai neatitinka pašarų saugos reikalavimų, laikoma, kad visi pašarų partiją, siuntą ar krovinį sudarantys pašarai yra nesaugūs, išskyrus atvejus, kai, atlikus išsamų kitų tos partijos, siuntos ar krovinio pašarų vertinimą, nustatoma, kad likusioji pašarų partijos, siuntos ar krovinio dalis yra saugi.“ Kadangi skundžiamo Sprendimo Nr. 1 Tarnyba negrindė jokiu likusio sojų aliejaus, kaip uždraustų tiekti rinkai pašarų komponento, tyrimais, pareiškėja spėja, kad skundžiamas Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas ne dėl produkto neatitikties saugos reikalavimams, bet dėl kokių nors kitų priežasčių, kurių skundžiamame Sprendime Tarnyba nenurodė.

Pareiškėjai nesuprantama, kodėl Sprendime Nr. 2, kuriuo buvo laikinai sustabdytas aliejaus tiekimas rinkai, tokio sustabdymo priežastimi buvo nurodyta, kad pašarai: „gaminami naudojant techniniams tikslams skirtą nerafinuotą sojų aliejų“, nes techninis aliejus pats savaime nėra kenksmingas. Jeigu gamintojo deklaracija patvirtina, kad techninis aliejus yra tinkamas ir pramoniniam naudojimui, tai toks aliejus yra tinkamas pašarams gaminti. Pareiškėja, žinodama, jog aliejus yra tinkamas pašarams gaminti, neprieštaravo dėl sprendimų laikinai sustabdyti produktų (sojų aliejaus ir iš jo gaminamų kombinuotųjų pašarų) tiekimą rinkai, nes buvo įsitikinusi, kad laboratorinių tyrimų rezultatai parodys, kad jis ne tik tinkamas pašarų gamybai, bet ir galimai atitinka maistiniam aliejui taikomus reikalavimus.

Šalies argumentai

VMVT su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad skundžiamais Sprendimais pareiškėjai administracinio poveikio priemonės yra parinktos tinkamai ir pagrįstai, nepažeidžiant tokių priemonių taikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

VMVT pažymi, kad skundžiamas Sprendimas Nr. 2 buvo priimtas vadovaujantis Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487 „Dėl Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas). Minėtas Aprašas taikomas ir nesaugių pašarų atveju. Aprašo 20 punkte yra nustatyti Sprendimo dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo pagrindai. Skundžiamame sprendime Nr. 2 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Aprašo 20.1 papunkčiu, t. y. nustačius, kad pašarai yra nesaugūs.

Pažymi, kad Aprašo 19 punkte yra nustatyta, kad Sprendimas dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo priimamas po sprendimo „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai laikino sustabdymo“ priėmimo nustačius, kad produktas (-ai) yra nesaugus (-ūs). Tokios Apraše nustatytos procedūros reiškia, kad esant įtarimui dėl produkto saugos taikoma skubi prevencinė priemonė - produkto tiekimo rinkai sustabdymas, ir toliau tęsiamas tyrimas, kurį baigus ir nustačius, kad produktas nesaugus, priimamas sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo. VMVT Šiaulių departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą Nr. 2 laikėsi Apraše nustatytos tvarkos, t. y. atlikus patikrinimą 2022-03-25 VMVT Šiaulių departamento pareigūnai esant įtarimui dėl pašarų gamybai naudojamos galimai nesaugios žaliavos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė „pateikti paaiškinimą dėl įsigyto ir panaudoto sojų aliejaus 562 iki 2022-03-31“, tęsdami tyrimą 2022-03-29 atliko dar vieną patikrinimą, po kurio 2022-03-29 priėmė Sprendimus Nr. 34 ir Nr. 35, laikinai sustabdydami tiek sojų aliejaus, tiek jį naudojant pagamintų pašarų tiekimą rinkai, ir toliau tęsė tyrimą.

VMVT pažymi, kad atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, į tai, kad sojų aliejaus gamintojo išduotuose dokumentuose nėra aiškiai nurodyta sojų aliejaus paskirtis ir jo atitiktis pašarų saugą reglamentuojantiems saugos rodikliams, kad nėra aišku, ar sojų aliejaus gamybos metu nebuvo naudojami specifiniai priedai, leidžiantys jį naudoti technikoje ar specifinėse pramonės šakose, kad sojų aliejaus tvarkymo grandinėje jis buvo tvarkomas nenustatytomis sąlygomis ir nėra žinomi jo kryžminės taršos šaltiniai bei pati tarša (ypač atsižvelgiant į faktą, kad tiek UAB „Tomega“, tiek UAB „Lossless overseas“ pagrindinė veikla yra kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba), ir atsižvelgiant į tai, kad iš VMI gauta papildoma informacija patvirtino 2022-03-25 patikrinimo metu nustatytus faktus, kad sojų aliejus buvo saugomas nepatvirtintoje pašarams saugoti vietoje, kad buvo pervežtas ne pašarų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, įvertinus tai, kad nėra aišku, kokia kryžminė tarša galėjo atsirasti šiuo sojų aliejaus tvarkymo etapu, taip pat į tai, kad pareiškėja neteikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, patvirtinančių, kad įsigytas sojų aliejus yra saugus ir galėjo būti naudojamas pašarų gamybai, baigė tyrimą pripažįstant sojų aliejų ir iš jo pagamintus pašarus nesaugiais, t. y. priimant tiek Sprendimą Nr. 2, tiek ir Sprendimą Nr. 1. Tiek Sprendimas Nr. 2, tiek Sprendimas Nr. 1 buvo priimti remiantis tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl poreikio atlikti laboratorinius tyrimus nebuvo, todėl nėra aišku, kokiu teisės aktu remdamasi pareiškėja teigia, kad laboratorinio „tyrimo rezultatais buvo būtina vadovautis priimant sprendimą“.

Pareiškėja iki Sprendimo Nr. 2 surašymo, t. y. praėjus 19 kalendorinių dienų po jai nurodyto termino nepateikė jokių paaiškinimų ar dokumentų dėl įsigyto ir panaudoto sojų aliejaus, nepateikė įsigyto sojų aliejaus saugą pagrindžiančių įrodymų. Pažymi, kad pareiškėja neskundė surašyto sprendimo Nr. 34, nors tokią teisę vadovaujantis Aprašo 35 punktu turėjo, kaip ir turėjo teisę teikti paaiškinimus po patikrinimų iki Sprendimo Nr. 2 surašymo, tačiau to nedarė kaip pati nurodė „žinodama, jog aliejus tinkamas pašarams gaminti <...> buvo įsitikinusi, kad laboratorinių tyrimų rezultatai parodys, kad jis ne tik yra tinkamas pašarų gamybai, bet ir galimai atitinka maistiniam aliejui taikomus reikalavimus“. VMVT nėra žinoma ir pareiškėja skunde nenurodo jokio teisinio pagrindo, bei nepateikė jokių įrodymų tokiam teiginiui bei įsitikinimui pagrįsti.

VMVT pažymi ir tai, kad deklaracijoje Nr. 562 nėra nurodyta, kad tai aliejus, skirtas pašarams, ir pareiškėja nepateikė jokių kitų įrodymų, kad ji įsigijo pašarinę žaliavą, atitinkančią aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus, taikomus sojų aliejui. Pareiškėjos, kuri gamino ir tiekė rinkai maistiniams gyvūnams skirtus pašarus, veiksmai, įsigyjant pašarinę žaliavą, neįsitikinus, kad įsigyjamas produktas gali būti naudojamas pašarų gamybai (pagal esančius ir VMVT Šiaulių departamentui tyrimo metu pateiktus įrodymus atsekamumo tarp deklaracijos Nr. 562 ir įsigijimo dokumentų nėra, kaip ir pagal deklaracijoje Nr. 562 pateiktus duomenis nėra įrodymų, kad minėtas aliejus atitinka saugos rodiklius), vertintini kaip nesaugios žaliavos įsigijimas.

Kita vertus pareiškėja, kaip pašarų tvarkymo subjektas, įsigydama minėtą produktą iš neturinčio teisės tokią veiklą vykdyti ūkio subjekto, ne tik, kad pažeidė Reglamento (EB) Nr. 183/2005 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus, bet objektyviai negalėjo tikėtis ir žinoti, kad įsigyjamas aliejus tinkamas pašarams ir yra kokybiškas ir saugus (kad pareiškėja turėjo abejonių dėl įsigyto sojų aliejaus, patvirtina ir pati pareiškėja, 2022-04-27 paaiškinime nurodydama, kad „gavome aliejų, bet dokumentų iš kart negavome, todėl nusiuntėme mėginį į UAB „Labtesta“, kad pasitikrinti ar aliejus yra šviežias ir tinkamas naudoti“).

VMVT nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad „techninis aliejus nėra kenksmingas“ ir pažymi, kad šiuo atveju reikėtų kalbėti ne bendrąja prasme apie techninio aliejaus kenksmingumą, o apie techninio aliejaus saugą ir jo tinkamumą naudoti pašarams. VMVT nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad „Gamintojo deklaracija patvirtina, kad techninis aliejus yra tinkamas ir pramoniniam naudojimui, tai toks aliejus yra tinkamas pašarams gaminti“. Pažymi, kad gamintojo deklaracijoje yra tik bendrinis teiginys „galima naudoti techniniam ar pramoniniam naudojimui, išskyrus maisto gamybą“, kuris vienareikšmiškai patvirtina, kad toks produktas negali būti naudojamas maisto gamybai, tačiau toks gamintojo patvirtinimas neįrodo ir savaime nereiškia, kad produktas gali būti naudojamas pašarų gamyboje. Juo labiau, maistui ir pašarams taikomi aukštesni standartai, kuriais siekiama užtikrinti saugią maisto tiekimo grandinę. Šiuo atveju aliejus buvo gabenamas palaidas cisternose, ir pagal patikrinimo metu VMVT Šiaulių departamentui pateiktus dokumentus darytina išvada, kad ženklinimo informacija buvo tik prekių įsigijimo dokumentai ir deklaracija Nr. 562, kurie negalėjo patvirtinti ar leisti pagrįstai manyti, kad įsigyjamas aliejus skirtas pašarams.

Šalies argumentai

Pareiškėja kaip vieną iš argumentų nurodo gamintojo 2022-05-03 raštą, tačiau šis raštas buvo gautas po skundžiamo sprendimo priėmimo, be to, jis neįrodo, kad pagamintas aliejus atitiko pašarų saugos rodiklius, t. y. gamintojas nepateikė laboratorinių tyrimų rodiklių, patvirtinančių, kad sojų aliejus atitinka ES teisės aktuose nustatytus pašaro saugos reikalavimus.

Nors pareiškėja teigia, kad nustatyti faktai, kad sojų aliejų pareiškėjai pristatė nepatvirtinti pašarų ūkio subjektai, nėra susiję su pareiškėja, VMVT pažymi, kad pareiškėja, kaip pašarų gamybos subjektas, gali naudoti tik tinkamas žaliavas, t. y. saugias ir kokybiškas. Aplinkybė, kad ne pareiškėja, o pardavėjas buvo atsakingas už sojų aliejaus pristatymą pareiškėjai, neatleidžia pareiškėjos, kaip pašarų ūkio subjekto, nuo nurodytos pareigos vykdymo, t. y. ji įsigydama žaliavas privalo įsitikinti, kad pastarosios yra saugios bei tinkamos pašarų gamybai.

VMVT pažymi, kad priimti Sprendimai yra proporcingi, objektyvūs ir pagrįsti, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lossless overseas“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame palaiko pareiškėjos prašymą panaikinti skundžiamus Sprendimus.

Nurodo, jog skundžiamuose Sprendimuose nėra nurodomos jokios aplinkybės, jokie pažeidimai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pašarai bei sojų aliejus, kuris yra sudedamoji pašarų dalis, yra netinkami, nesaugūs. Priešingai, visi kiti dokumentai, kurie pareiškėjai yra žinomi, ne patvirtina VMVT poziciją, kad pašarai ir jų sudedamoji dalis (sojų aliejus) neatitinka tesiės aktų reikalavimų, o priešingai – paneigia. Atsakovas turėjo pareigą tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes.

Pažymi, jog patikrinimuose aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „Saitema“ ir UAB „Tomega“ neregistruoti kaip pašarus gabenantys ūkio subjektai, kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ neįregistruotas kaip pašarus sandėliuojantis ūkio subjektas, o UAB „Lossless overseas“ neregistruotas kaip pašarais prekiaujantis ūkio subjektas. Teigia, jog šios nurodytos aplinkybės nėra susijusios su skundžiamais sprendimais ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, jog nurodyti subjektai nėra registruoti pašarų ūkio subjektų registre, nepatvirtina aplinkybės, jog pašarai, kurie skundžiamais sprendimais buvo uždrausti tiekti rinkai bei jų sudedamoji dalis (sojų aliejus) yra nesaugūs ir neatitinka saugos reikalavimų. Už tokius formalius pažeidimus gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tačiau šis pažeidimas savaime nedaro tiekto rinkai produkto nesaugiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė pareiškėjo poziciją ir prašė skundą tenkinti.

Liudytojas A. N. (kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ administracijos vadovas) nurodė, jog 2021 m. pabaigoje su UAB „Lossless overseas“ sudarė techninio sojų aliejaus saugojimo sutartį. Buvo atgabentos 3 geležinkelio cisternos techninio sojų aliejaus. Važtaraštyje bei importo muitinės deklaracijoje nurodyta prekė – sojų aliejus skirtas naudoti technikoje. Taigi, šis aliejus ir buvo priimtas saugoti kaip techninis aliejus. Nebūtų priėmę, jeigu būtų žinoję, jog dalyvauja kaip pašarų subjektas. Prieš tai cisternose buvo laikomas techninis aliejus ir jos nebuvo plautos, nes jie nebuvo to įsipareigoję. Aliejaus nesumaišė, bet pylė į tuščią talpą. Tikrino aliejų vizualiai. Dalis techninio aliejaus buvo pakrauta į UAB „Lossless overseas“ atsiųstas autocisternas. Tik vėliau paaiškėjo, jog UAB „Lossless overseas“ techninį sojų aliejų pardavinėjo kaip pašarinį aliejų. VMVT dalį aliejaus iš UAB „Šiaurės vilkas“ ir AB „Kretingos gūdai“ grąžino kaip netinkamą naudoti. Patikrinus Pašarų subjektų registre, UAB „Lossless overseas“ nebuvo registruotas kaip pašarų subjektas. Neginčija, jog neturėjo leidimo pašarų saugojimui. Prieš tai saugojo techninį aliejų. Jeigu būtų žinoję, jog UAB „Lossless overseas“ nori saugoti pašarinį aliejų, net nebūtų sudaręs sutarties dėl tokio aliejaus saugojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Šiaulių departamento 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. 57SV-64, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog VMVT teritorinio padalinio - Šiaulių departamento patarėja, pavaduojanti direktorių, D. K. 2022 m. balandžio 19 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 1 – uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą (visaverčius kombinuotus pašarus naminiams paukščiams), įpareigoti ūkio subjektą susigrąžinti nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos, sunaikinti nesaugų produktą; Sprendimą Nr. 2 - uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą (nerafinuotą sojų aliejų, iš kurio buvo pagaminti kombinuotieji pašarai), įpareigoti ūkio subjektą susigrąžinti nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos, sunaikinti nesaugų produktą.

Byloje nustatyta, jog VMVT Šiaulių departamento pareigūnai, 2022-03-25 atlikdami pareiškėjos, pašarų ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, surašė pašarų ūkio subjekto patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu (nuo 2021-12-01 iki 2022-03-25) pareiškėja įsigijo iš UAB „Lossless overseas“ 3 sojų aliejaus siuntas (iš viso įsigijo 79,2 t). Tačiau UAB „Lossless overseas“, pardavusi sojų aliejų pareiškėjai, neregistruota kaip pašarais prekiaujantis ūkio subjektas (pagrindinė deklaruojama veikla - kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba).

Patikrinimo metu VMVT Šiaulių departamento pareigūnams buvo pateikta sojų aliejaus gamintojo (OOO „Falcon agro group“, Ukraina) 2021-12-14 išduota deklaracija Nr. 562 (toliau - deklaracija Nr. 562), kurioje nurodyta, kad sojų aliejus skirtas techniniam ar pramoniniam naudojimui, išskyrus maisto produktų gamybai, partijos Nr. 2, neto masė 64 900 kg. Deklaracijoje Nr. 562 nurodoma Neto masė 64 900 t, nors pareiškėja pateikė minėtą deklaraciją visam įsigytam sojų aliejaus kiekiui (t. y. 79,2 t.). Įvertinus įsigijimo dokumentus bei Deklaracijoje Nr. 562 pateiktą informaciją, nustatyta, kad 14,3 t įsigyto sojų aliejaus pareiškėja nepateikė gamintojo deklaracijos apie produktą. Remiantis pateiktais svėrimo aktais (2021-12-31 svėrimo aktas (duomenys neskelbtini); 2022-02-14 svėrimo aktas ZGNr. 2022/02/14-1; 2022-03-23 svėrimo aktas (duomenys neskelbtini)) sojų aliejus buvo pakrautas kooperatyve „Žadeikonių grūdai“, kuris, vadovaujantis pašarų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nurodytu adresu neturi teisės sandėliuoti pašarų.

Patikrinimo metu, remiantis pašarų gamybos žurnalu (Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 6), nustatyta, kad sojų aliejus pradėtas naudoti 2022-01-13 ir iki 2022-03-23 gaminant pašarus sunaudota 35,6951, aliejaus likutis 44 t (71 sojų aliejaus laikomos konteineriuose po 1 t, o šio aliejaus 37 t sumaišytos su rapsų aliejumi ir laikomis 50 t talpos konteineryje). Pagal Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą nustatyta, kad pareiškėjos įsigytą sojų aliejų transportavo UAB „Saitema“ ir UAB „Tomega“, kurios nėra registruotos kaip pašarus gabenantys ūkio subjektai. UAB „Tomega“ deklaruojama pagrindinė veikla - kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba.

Patikrinimo metu nustatyta Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimai. Baigę pareiškėjos veiklos patikrinimą, VMVT Šiaulių departamento pareigūnai laikinai sustabdė sojų aliejaus naudojimą pašarams gaminti, taip pat sojų aliejaus ir iš jo pagamintų pašarų tiekimą rinkai iki atskiro VMVT Šiaulių departamento sprendimo, įpareigojo pareiškėją užtikrinti tinkamą sustabdyto 44 t sojų aliejaus saugojimą, ir iki 2022-03-31 pateikti paaiškinimą dėl įsigyto ir naudoto pašarams gaminti sojų aliejaus. Minėti nurodymai įrašyti į patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja jokio paaiškinimo iki skundžiamo Sprendimo Nr. 2 nepateikė ir tik 2022-04-27 (beveik po mėnesio nuo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymuose pateikto termino) atsiuntė paaiškinimą „Dėl sojų aliejaus įsigijimo ir naudojimo“, kuriame nurodė, jog: „Sojų aliejų užsisakydavome iš „Falcon Agro Group“. 2021 m. gruodžio 30 d. bei 2022m. vasario 14 d., užsisakėme sojų aliejų iš „Falcon agro group" . Jie pasakė, kad mums pristatys sojų aliejų jų partneriai iš UAB „Lossless overseas“. Gavome aliejų, bet dokumentų iškarto negavome, todėl nusiuntėme mėginį į UAB „Labtesta“, kad pasitikrinti ar aliejus yra šviežias ir tinkamas naudoti. Gavus atsakymą, kad tyrimai geri pradėjome jį naudoti.“

Tęsiant tyrimą dėl galimai nesaugaus sojų aliejaus naudojimo gaminant pašarus, VMVT Šiaulių departamento pareigūnai 2022-03-29 (t. y. praėjus 1 darbo dienai po 2022-03-25 pareiškėjo veiklos patikrinimo) atliko dar vieną pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą, kurio metu surašė pašarų ūkio subjekto patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Patikrinimo metu nustatyta, kokios partijos ir kiek pašarų, kuriuos gaminant buvo naudotas sojų aliejus, buvo pagaminta bei kam jie buvo pateikti, t. y. buvo nustatyta, kad naudojant sojų aliejų buvo pagaminta 800 240 kg pašarų, kurie pateikti 5 ūkio subjektams. Patikrinimo metu buvo laikinai sustabdytas 800 240 kg pašarų, pagamintų naudojant sojų aliejų, tiekimas rinkai iki atskiro VMVT Šiaulių departamento sprendimo. VMVT Šiaulių departamento pareigūnai patikrinimo akte Nr. 57PAŠ-2 nurodė pareiškėjai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val., informuoti apie laikiną pašaro tiekimo rinkai sustabdymą ūkio subjektus, kuriems jis buvo pateiktas ir apie pirkėjų informavimą taip pat informuoti VMVT Šiaulių departamentą.

VMVT Šiaulių departamentas 2022-03-29 priėmė sprendimus dėl produkto tiekimo rinkai laikino sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas Nr. 34 ir Sprendimas Nr. 35), kuriais buvo laikinai sustabdytas tiek sojų aliejaus, tiek su šiuo aliejumi pagamintų pašarų tiekimas rinkai.

2022-03-31 buvo išsiųstas paklausimas Ukrainos kompetentingai tarnybai dėl OOO „Falcon agro group“ (Ukraina) gaminamo sojų aliejaus, o 2022-04-01 gautas atsakymas iš Ukrainos kompetentingos tarnybos, kuriame nurodyta, kad „Pagal gautą informaciją iš mūsų teritorinės įstaigos ši įmonė nesikreipė į Ukrainos valstybinę maisto saugos ir vartotojų apsaugos tarnybą dėl sveikatos pažymėjimo, taip pat dėl veterinarijos sertifikato dėl to, kad tai yra techninė alyva, o ne alyva skirta gyvūnų pašarams. <...> Gamintojo deklaracijoje pateiktoje išvadoje dėl tolesnio gaminio naudojimo nurodyta, kad visi kokybės ir saugos rodikliai atitinka DSTU 4534:2006 reikalavimus, išskyrus drėgmės ir lakiųjų medžiagų masės dalį, todėl jis negali būti naudojamas maisto gamybai, bet gali būti naudojamas pramoniniam perdirbimui techniniais tikslais, nurodytais vežimo sutarties reikalavimuose.“

2022-03-25 vykdant pareiškėjo veiklos patikrinimą (2022-03-25 11 val. 30 min., t. y. praėjus 1 val. 30 min. nuo patikrinimo pradžios, bet dar jo nebaigus, baigtas 15.00 val.) buvo paimtas sojų aliejaus mėginys, kuris yra saugomas VMVT Šiaulių departamente, taip pat ir atsarginis mėginys, kurį saugo pareiškėja. VMVT Šiaulių departamento atliekamo tyrimo metu įvertinus abiejų patikrinimų metu nustatytus faktus, gautą 2022-04-06 papildomą informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus ir gavus iš Ukrainos kompetentingos tarnybos atsakymą į VMVT paklausimą dėl OOO „Falcon agro group“ (Ukraina) gaminamo sojų aliejaus, buvo nuspręsta netirti paimto sojų aliejaus mėginio, kadangi: sojų aliejaus gamintojo išduotuose dokumentuose nebuvo aiškiai nurodyta sojų aliejaus paskirtis ir jo atitiktis pašarų saugą reglamentuojantiems saugos rodikliams; nebuvo aišku, ar sojų aliejaus gamybos metu nebuvo naudojami specifiniai priedai, leidžiantys jį naudoti technikoje ar specifinėse pramonės šakose; buvo nežinoma jo gamybos specifika ir galimos technologinės priemaišos ar specialūs priedai; buvo nustatyta, kad sojų aliejaus tvarkymo grandinėje jis buvo tvarkomas nenustatytomis sąlygomis bei nebuvo žinomi jo kryžminės taršos šaltiniai bei pati tarša.

VMVT Šiaulių departamentas, baigęs tyrimą dėl pareiškėjos galimai nesaugios pašarinės žaliavos - sojų aliejaus įsigijimo, nustatė, kad įsigytas sojų aliejus buvo nesaugus ir neatitiko teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų, t. y. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) 15 straipsnio 1 dalies; 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančio Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 767/2009), 4 straipsnio 1 dalies a punkto; 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 183/2005) II priedo skyriaus „Produkcija“ 8 dalies, 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (toliau - direktyva 2002/32/EB) 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ir 2022-04-19 buvo priimtas skundžiamas sprendimas dėl produkto (-ų) teikimo rinkai uždraudimo Nr. (duomenys neskelbtini)(dėl sojų aliejaus 44 t), kuriuo uždrausta sojų aliejų tiekti rinkai, pareiškėja įpareigota susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti. Nustačius, kad sojų aliejus buvo nesaugus ir negalėjo būti naudojamas pašarams gaminti, 2022-04- 19 priimtas sprendimas dėl produkto (-ų) teikimo rinkai uždraudimo Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl visaverčių kombinuotųjų pašarų naminiams paukščiams Grover, Finisher, Starter (iš viso 800 240 kg), pagamintų nuo 2022-01-13 naudojant sojų aliejų).

2022-04-25 pareiškėja kreipėsi į VMVT Šiaulių departamentą ir pateikė prašymą leisti grąžinti sojų aliejų UAB „Lossless overseas“. VMVT Šiaulių departamentas 2022-04-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pateikto prašymo“ neprieštaravo, kad 2022-04-19 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ uždraustas nerafinuotas sojų aliejus (44 t) ir rapsų aliejus (500 kg), kuris buvo sumaišytas su nerafinuotu sojų aliejumi, būtų panaudoti kitais, ne pirminės paskirties (pašarų gamybai), tikslais ir grąžintas tiekėjui UAB „Lossless overseas“ per 20 darbo dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pažymėtina, jog Pašarų saugą reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 178/2002, Reglamentas (EB) Nr. 767/2009, Pašarų įstatymas, Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-225 „Dėl Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), kurios įgyvendina direktyvą 2002/32/EB, Reglamentas (EB) Nr. 183/2005, taip pat specialieji teisės aktai taikomi tam tikriems produktams (pvz. produktams kilusiems iš Ukrainos, pagal 2020 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1158 dėl sąlygų, reglamentuojančių trečiųjų šalių kilmės maisto produktų ir pašarų importą po Černobylio atominės elektrinės avarijos, taikomas reikalavimas dėl radiologinės taršos).

Vadovaujantis Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi gali būti „gaminami, laikomi, gabenami, naudojami ir tiekiami rinkai tik saugūs ir kokybiški pašarai“. Reikalavimas teikti rinkai tik saugius pašarus nustatytas ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 15 straipsnio 1 dalyje, Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 15 straipsnio 2 dalimi, pašarai laikomi nesaugiais, jeigu manoma, kad jie turi neigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai. Priešingai nei apibrėžiant, kas laikoma nesaugiu maistu, Reglamento (EB) Nr. 178/2002 15 str. 1 d. nėra detalizuojama, į kokius kriterijus reikia atsižvelgti nustatant, kad pašaras nesaugus, tačiau Pašarų įstatymo 3 straipsnio 20 dalyje, apibrėžiant saugų pašarą, nustatyta, kad sprendžiant, ar pašaras saugus, t. y. „naudojamas įprastomis gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti naudojimo sąlygomis, įskaitant ir kitokį gamintojo nurodytą naudojimą, nesukelia jokios rizikos arba gali kelti gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktų nustatyta kaip leidžiama ir laikoma atitinkančia tinkamą šių gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, apsaugą“, kai buvo įvertinta: 1) pašaro sudėtis, pakuotė, ženklinimas, gamybos ir naudojimo tvarka, priežiūra naudojant; 2) poveikis kitiems pašarams, jeigu jie bus naudojami kartu; 3) pašaro pateikimas naudotojui, naudojimo instrukcija ir kita gamintojo pateikta informacija; 4) poveikis jautriems gyvūnams, kuriems tas pašaras gali būti kenksmingas; 5) pašaro tinkamumo naudoti terminas ir laikymo sąlygos.

Pažymėtina, kad kaip vienas iš maisto, gauto iš maistinių gyvūnų, saugos garantų yra saugus pašaras, naudojamas šiems maistiniams gyvūnams šerti, kas nurodoma ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 preambulės 12 punkte (Siekiant užtikrinti saugų maistą, būtina apsvarstyti visus maisto gamybos grandinės etapus: pirminę maisto gamybą, pašarų gamybą, maisto pardavimą arba tiekimą vartotojui, nes kiekviena sudedamoji dalis gali turėti įtakos maisto saugai) ir 13 punkte (Patirtis parodė, kad dėl minėtos priežasties būtina kontroliuoti pašarų, kuriais šeriami maistui skirti gyvūnai, auginimą, gamybą, vežimą ir paskirstymą, taip pat ir gyvūnų, kurie gali būti naudojami žuvims šerti, auginimą, nes nerūpestingas ar sąmoningas pašarų užteršimas, klastotės, apgaudinėjimai arba kitokia su tuo susijusi bloga praktika gali turėti tiesioginį arba netiesioginį poveikį maisto saugai).

Be aukščiau nurodytuose Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės aktuose ir Pašarų įstatyme esančio bendrojo reikalavimo tiekti rinkai saugius pašarus, Taisyklėse yra nustatyta, kad „Pašarai, kuriuose nepageidaujamų medžiagų koncentracija viršija didžiausiąją leidžiamąją ribą, nustatytą direktyvos 2002/32/EB I priede ir taisyklių priede, negali būti tiekiami rinkai ir naudojami“. Direktyvos 2002/32/EB I priede yra nustatyta neorganinių teršalų ir azoto junginių, mikotoksinų, savųjų augalų toksinių, organinių chloro junginių, dioksinu ir polichlorintųjų bifenilų (PCB) didžiausia leidžiama koncentracija tiek pašaruose, tiek pašarinėse žaliavose.

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 15 straipsnio 2 dalimi, Pašarų įstatymo 3 straipsnio 20 dalimi, Taisyklėmis, saugiais pašarais laikomi tik tokie pašarai, kuriuose nepageidaujamų medžiagų kiekiai neviršija Direktyvos 2002/32/EB I priede nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos ribos ir Taisyklių priede (kai jis taikomas konkretaus pašaro atveju) nustatyto didžiausio kiekio, kai atitinka ir kituose specialiuosiuose teisės aktuose nustatytus saugos kriterijus, t.y. kai pašaras atitinka teisės aktais nustatytus saugos privalomuosius rodiklius.

Be aukščiau išvardytų Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Reglamento (EB) Nr. 767/2009, Pašarų įstatymo, Taisyklių nuostatų, tiesiogiai draudžiančių tiekti nesaugų pašarą ar nustatančių pašarų saugos kriterijus bei rodiklius, nemažiau svarbios bei su pašarų sauga betarpiškai susijusios kitos Pašarų įstatymo nuostatos, kurios nustato pašarų tvarkymo subjektų pareigą, įpareigojančią minėtus subjektus visų pirma „užtikrinti, kad pašarai atitiktų su jų veikla susijusius pašarus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi“ (12 straipsnis), taip pat numatančios, kad „Tik patvirtinti ir (arba) registruoti pašarų ūkio subjektai gali tvarkyti pašarus, juos įvežti į Lietuvos Respubliką ar eksportuoti, vadovaudamiesi šiame įstatyme, jo priede nurodytų ir kitų teisės aktų reikalavimais “ (7 straipsnio 3 dalis), pašarai turi būti gaminami ir (ar) laikomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 183/2005 nuostatų“ (7 straipsnio 5 dalis), „Pašarai gabenami nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 183/2005 ir kitų teisės aktų reikalavimų, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir sauga “ (7 straipsnio 7 dalis), pašarai turi būti naudojami pagal ženklinimo etiketėje nurodytą paskirtį, nepažeidžiant tinkamumo naudoti termino“ (7 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis Pašarų įstatymo 12 straipsniu pašarų ūkio subjektai privalo laikytis pašarus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. tiek nuostatų, betarpiškai nustatančių pašarų saugos rodiklius ar draudžiančių teikti rinkai ar naudoti nesaugų pašarą, tiek nuostatų, užtikrinančių, kad bus pagamintas ir rinkai pateiktas saugus pašaras, t. y. reglamentuojančių pašarų higieną, kuri apibūdinama, kaip „priemonės ir sąlygos, būtinos norint užtikrinti rizikos valdymą ir pašarų tinkamumą gyvūnams, atsižvelgiant į šių pašarų numatomą vartojimą“ (Reglamento (EB) Nr. 183/2005 3 straipsnio a punktas).

Taip pat paminėtina, jog Reglamento (EB) Nr. 183/2005, kuris nustato higienos taisykles, pagrindinis tikslas (preambulės 6 punktas) - užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, susijusią su maisto ir pašarų sauga, ypatingą dėmesį skiriant šiame reglamente išdėstytiems principams: a) kad pirminė atsakomybė už pašarų saugą tenka pašarų verslo operatoriams; b) būtinybė užtikrinti pašarų saugą visoje maisto grandinėje, pradedant nuo pirminės pašarų gamybos iki ir įskaitant maisto pramonei auginamų gyvūnų šėrimą; c) procedūrų, pagrįstų rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (HACCP) principais, kurios, kartu su geros higienos praktikos reikalavimais, padidintų pašarų verslo operatorių atsakomybę, bendrą įgyvendinimą; d) kad geros praktikos gairės yra naudingas dokumentas pašarų verslo operatoriams, padedantis visose pašarų grandinės pakopose laikytis pašarų higienos taisyklių bei taikyti HACCP principus; e) mikrobiologiniai kriterijai, pagrįsti moksliniais rizikos kriterijais; f) būtinybė užtikrinti, kad importuoti pašarai atitiktų standartus, bent lygiaverčius tiems, kurie taikomi Bendrijoje gaminamiems pašarams.

Pašarų saugos tikslu minėtame Pašarų įstatymo 12 straipsnyje kaip atskira pašarų ūkio subjekto pareiga išskiriamas reikalavimas užtikrinti pašarų atsekamumą, nes „Pašarų ir jų sudedamųjų dalių atsekamumas pašarų grandinėje yra esminė sąlyga, užtikrinanti pašarų saugą“ (Reglamento (EB)Nr. 183/2005 preambulės 21 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad visi pašarų grandinėje dalyvaujantys subjektai (išskyrus Pašarų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus) privalo būti registruoti ar patvirtinti (priklausomai nuo vykdomos pašarų tvarkymo veiklos) (Pašarų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, Reglamento (EB) Nr. 183/2005 11 straipsnis), ir gali įsigyti pašarus tik iš patvirtintų ar registruotų pašarų ūkio subjektų (Reglamento (EB) Nr. 183/2005 5 straipsnio 6 dalis), kas garantuoja atsekamumą ne tik visoje pašarų grandinėje, bet ir maisto, kai jis gautas iš gyvūnų, kurie buvo šeriami pašarais, grandinėje, kaip akcentuojama ir Reglamento (EB) Nr. 183/2005 preambulės 17 punkte, kuriame nurodyta, kad visų pašarų verslo operatorių registravimo ir patvirtinimo, kurį vykdo kompetentinga valstybės narės institucija, sistema yra reikalinga tam, kad būtų užtikrintas atsekamumas nuo gamintojo iki galutinio vartotojo ir būtų lengviau įgyvendinti veiksmingą oficialią priežiūrą.

Ūkio subjektai, siekiantys būti patvirtinti ar registruoti, privalo įrodyti, kad atitinka ketinamai vykdyti veiklai keliamus reikalavimus, nustatytus teisės aktuose (Pašarų ūkio subjektų registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-607 „Dėl Pašarų ūkio subjektų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ar Pašarų ūkio subjektų patvirtinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-606 „Dėl Pašarų ūkio subjektų patvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), t. y. privalo įrodyti, kad atitinka tam tikras sąlygas, susijusias su jų reikmenimis, įrenginiais, personalu, produkcija, kokybės kontrole, sandėliavimu ir dokumentų tvarkymu, užtikrinant ir pašarų saugą, ir produkcijos atsekamumą.

Vadovaujantis Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi pašarų ūkio subjektui nekyla atsakomybė už nesaugaus pašaro pateikimą rinkai, jeigu jis įrodo, kad jis nesaugaus pašaro rinkai nepatiekė. Tokia teisės norma įpareigoja ne kompetentingą instituciją, bet pašarų ūkio subjektą įrodinėti, kad pašaras yra saugus.

Sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas) nustato VMVT taikomų administracinių poveikio priemonių - sprendimų „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo, uždraudimo“, „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo, uždraudimo“ priėmimo tvarką.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamais Sprendimais, prašo juos panaikinti, teigdama, kad Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti tiek dėl neatitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams (sprendimai nėra aiškūs, nesuprantama, kodėl pašarai pripažinti nesaugiais, kodėl konstatuota, kad jie neatitinka teisės aktų reikalavimų, kokių konkrečiai rodiklių neatitinka, kokios kenksmingos medžiagos juose rastos), tiek dėl to, kad jų priėmimui nėra jokio faktinio pagrindo, t. y., jei pašarai pripažinti nekokybiškais dėl jų gamyboje naudoto aliejaus, tai yra, nepasibaigus sprendimo dėl minėto aliejaus uždraudimo tiekti į rinką, apskundimo terminui, negalėjo būti taikomos iš jo kylančios teisinės pasekmės.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.

Bylos nagrinėjimo metu kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“, priėmęs saugojimui techninį sojų aliejų, dėl kurio yra kilęs ginčas, 2023-11-23 pateikė į bylą papildomą informaciją apie tai, jog iš UAB „Lossless overseas“ priėmė saugojimui techninį sojų aliejų, nežinodamas, jog jį ketinama panaudoti pašarų gamyboje.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ administracijos vadovas A. N. nurodė, jog 2021 m. pabaigoje su UAB „Lossless overseas“ sudarė techninio sojų aliejaus saugojimo sutartį. Buvo atgabentos trys geležinkelio cisternos techninio sojų aliejaus. Važtaraštyje bei importo muitinės deklaracijoje nurodyta prekė – sojų aliejus skirtas naudoti technikoje. Taigi, šis aliejus ir buvo priimtas saugoti kaip techninis aliejus. Nebūtų priėmę, jeigu būtų žinoję, jog dalyvauja kaip pašarų subjektas. Prieš tai cisternose buvo laikomas techninis aliejus ir jos nebuvo plautos, nes jie nebuvo to įsipareigoję. Aliejaus nesumaišė, bet pylė į tuščią talpą. Tikrino aliejų vizualiai. Dalis techninio aliejaus buvo pakrauta į UAB „Lossless overseas“ atsiųstas autocisternas. Tik vėliau paaiškėjo, jog UAB „Lossless overseas“ techninį sojų aliejų pardavinėjo kaip pašarinį aliejų. VMVT dalį aliejaus iš UAB „Šiaurės vilkas“ ir AB „Kretingos gūdai“ grąžino kaip netinkamą naudoti. Patikrinus Pašarų subjektų registre, UAB „Lossless overseas“ nebuvo registruotas kaip pašarų subjektas. Neginčija, jog neturėjo leidimo pašarų saugojimui. Prieš tai saugojo techninį aliejų. Jeigu būtų žinoję, jog UAB „Lossless overseas“ nori saugoti pašarinį aliejų, net nebūtų sudarę sutarties dėl tokio aliejaus saugojimo.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad „mėginių laboratorinių tyrimų rezultatas nenurodytas, nors būtent jo rezultatais buvo būtina vadovautis priimant sprendimą“. Kaip matyti iš skundžiamų Sprendimų turinio, Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo priimti vadovaujantis Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487 „Dėl Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas). Minėtas Aprašas taikomas ir nesaugių pašarų atveju. Aprašo 20 punkte yra nustatyti Sprendimo dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo pagrindai. Skundžiamuose sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta, kad jie priimti vadovaujantis Aprašo 20.1 papunkčiu, t. y. nustačius, kad pašarai yra nesaugūs. Aprašo 19 punkte yra nustatyta, kad Sprendimas dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo priimamas po sprendimo „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai laikino sustabdymo“ priėmimo nustačius, kad produktas (-ai) yra nesaugus (-ūs). Tokios Apraše nustatytos procedūros reiškia, kad esant įtarimui dėl produkto saugos taikoma skubi prevencinė priemonė - produkto tiekimo rinkai sustabdymas, ir toliau tęsiamas tyrimas, kurį baigus ir nustačius, kad produktas nesaugus, priimamas sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo. Taigi, VMVT Šiaulių departamentas priimdamas skundžiamus sprendimus laikėsi Apraše nustatytos tvarkos, t. y. atlikus patikrinimą 2022-03-25 VMVT Šiaulių departamento pareigūnai esant įtarimui dėl pašarų gamybai naudojamos galimai nesaugios žaliavos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė „pateikti paaiškinimą dėl įsigyto ir panaudoto Sojų aliejaus 562 iki 2022-03-31“, tęsdami tyrimą 2022-03-29 atliko dar vieną patikrinimą, po kurio 2022-03-29 priėmė Sprendimus Nr. 34 ir Nr. 35, laikinai sustabdydami tiek sojų aliejaus, tiek jį naudojant pagamintų pašarų tiekimą rinkai, ir toliau tęsė tyrimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, į tai, kad sojų aliejaus gamintojo išduotuose dokumentuose nėra aiškiai nurodyta sojų aliejaus paskirtis ir jo atitiktis pašarų saugą reglamentuojantiems saugos rodikliams, kad nėra aišku, ar sojų aliejaus gamybos metu nebuvo naudojami specifiniai priedai, leidžiantys jį naudoti technikoje ar specifinėse pramonės šakose, kad sojų aliejaus tvarkymo grandinėje jis buvo tvarkomas nenustatytomis sąlygomis ir nėra žinomi jo kryžminės taršos šaltiniai bei pati tarša (ypač atsižvelgiant į faktą, kad tiek UAB „Tomega“, tiek UAB „Lossless overseas“ pagrindinė veikla yra kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba), ir atsižvelgiant į tai, kad iš VMI gauta papildoma informacija patvirtino 2022-03-25 patikrinimo metu nustatytus faktus, kad sojų aliejus buvo saugomas nepatvirtintoje pašarams saugoti vietoje, kad buvo pervežtas ne pašarų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, įvertinus tai, kad nėra aišku kokia kryžminė tarša galėjo atsirasti šiuo sojų aliejaus tvarkymo etapu, taip pat į tai, kad pareiškėja neteikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, patvirtinančių, kad įsigytas sojų aliejus yra saugus ir galėjo būti naudojamas pašarų gamybai, baigė tyrimą pripažįstant sojų aliejų ir iš jo pagamintus pašarus nesaugiais, t. y. priėmė Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2. Taigi, abu Sprendimai buvo priimti remiantis tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl, pritartina atsakovės pozicijai, jog poreikio atlikti laboratorinius tyrimus nebuvo.

Pareiškėja neginčija, jog iki Sprendimo Nr. 2 surašymo, t. y. praėjus 19 kalendorinių dienų po jai nurodyto termino nepateikė jokių paaiškinimų ar dokumentų dėl įsigyto ir panaudoto sojų aliejaus, nepateikė įsigyto sojų aliejaus saugą pagrindžiančių įrodymų. Be to, pareiškėja neskundė sprendimo Nr. 34, nors tokią teisę vadovaujantis Aprašo 35 punktu turėjo, kaip ir turėjo teisę teikti paaiškinimus po patikrinimų iki Sprendimo Nr. 2 surašymo.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovės pozicijai, jog pareiškėjos, kuri gamino ir tiekė rinkai maistiniams gyvūnams skirtus pašarus, veiksmai, įsigyjant pašarinę žaliavą, neįsitikinus, kad įsigyjamas produktas gali būti naudojamas pašarų gamybai (pagal esančius ir VMVT Šiaulių departamentui tyrimo metu pateiktus įrodymus atsekamumo tarp deklaracijos Nr. 562 ir įsigijimo dokumentų nėra, kaip ir pagal deklaracijoje Nr. 562 pateiktus duomenis nėra įrodymų, kad minėtas aliejus atitinka saugos rodiklius), vertintini kaip nesaugios žaliavos įsigijimas.

Be to, pareiškėja, kaip pašarų tvarkymo subjektas, įsigydama minėtą produktą iš neturinčio teisės tokią veiklą vykdyti ūkio subjekto, ne tik, kad pažeidė Reglamento (EB) Nr. 183/2005 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus, bet objektyviai negalėjo tikėtis ir žinoti, kad įsigyjamas aliejus tinkamas pašarams ir yra kokybiškas ir saugus (tai, kad pareiškėja turėjo abejonių dėl įsigyto sojų aliejaus, patvirtina ir pati pareiškėja 2022-04-27 paaiškinime nurodydama, kad „gavome aliejų, bet dokumentų iš kart negavome, todėl nusiuntėme mėginį į UAB „Labtesta“, kad pasitikrinti ar aliejus yra šviežias ir tinkamas naudoti“).

Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad „techninis aliejus nėra kenksmingas“ ir, kad „gamintojo deklaracija patvirtina, kad techninis aliejus yra tinkamas ir pramoniniam naudojimui, tai toks aliejus yra tinkamas pašarams gaminti“ bei pažymi, kad šiuo atveju vertintina techninio aliejaus sauga ir jo tinkamumas naudoti pašarams. Be to, gamintojo deklaracijoje yra tik bendrinis teiginys „galima naudoti techniniam ar pramoniniam naudojimui, išskyrus maisto gamybą“, kuris vienareikšmiškai patvirtina, kad toks produktas negali būti naudojamas maisto gamybai, tačiau toks gamintojo patvirtinimas neįrodo ir savaime nereiškia, kad produktas gali būti naudojamas pašarų gamyboje. Juo labiau, maistui ir pašarams taikomi aukštesni standartai, kuriais siekiama užtikrinti saugią maisto tiekimo grandinę. Pažymėtina, jog vadovaujantis Pašarų įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi pašarai turi būti tiekiami ir ženklinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 reikalavimų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2009 15 straipsnį tiekiant rinkai pašarus turi būti nurodomi privalomi ženklinimo rekvizitai, tokie kaip „pašarų rūšis: atitinkamai - „pašarinė žaliava“, „visavertis pašaras“ arba „pašaro papildas“, „partijos identifikavimo numeris“, už ženklinimo rekvizitus atsakingo asmens duomenys ir kt., tai reiškia, kad pagal ženklinimo rekvizitus turi būti galimybė ne tik nustatyti, koks tai pašaras (jau nekalbant, kad turi būti nurodyta, kad tai pašaras), bet ir galimybė jį atsekti (bent jau pagal partiją). Nors tai nėra pašarų pirkėjo pareiga užtikrinti tinkamą ženklinimą, tačiau atsakingas pašarų gamintojas patikrintų, ar pagal pašarų ženklinimą jis įsigyja pašarų gamybai tinkamą žaliavą. Šiuo atveju aliejus buvo gabenamas palaidas cisternose ir pagal patikrinimo metu VMVT Šiaulių departamentui pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad ženklinimo informacija buvo tik prekių įsigijimo dokumentai ir deklaracija Nr. 562, kurie negalėjo patvirtinti ar leisti pagrįstai manyti, kad įsigyjamas aliejus skirtas pašarams.

Reglamento (EB) Nr. 183/2005 I priedo 8 dalyje nustatyta, kad „produktų etiketėse aiškiai nurodoma, ar jie skirti pašarams, ar kitiems tikslams. Jei pareiškiama, kad tam tikra produkto partija nėra skirta pašarams, ūkio subjektas vėlesniu grandinės etapu šios deklaracijos nekeičia“. Nagrinėjamu atveju jokios informacijos, nurodančios sojų aliejaus paskirtį ir tinkamumą naudoti pašarų gamybai pareiškėja nepateikė ir deklaracijoje Nr. 562 pateikiamas teiginys „galima naudoti techniniam ar pramoniniam naudojimui, išskyrus maisto gamybą“ nepatvirtina, kad jis tinkamas naudoti pašarams.

Pareiškėja kaip vieną iš argumentų nurodo gamintojo 2022-05-03 raštą, tačiau teismas pažymi, kad šis raštas buvo gautas po skundžiamų sprendimų priėmimo, be to, jis neįrodo, kad pagamintas aliejus atitiko pašarų saugos rodiklius, t. y. gamintojas nepateikė laboratorinių tyrimų rodiklių, patvirtinančių, kad sojų aliejus atitinka ES teisės aktuose nustatytus pašaro saugos reikalavimus.

Nors pareiškėja skunde teigia, kad nustatyti faktai, kad sojų aliejų pareiškėjai pristatė nepatvirtinti pašarų ūkio subjektai, nėra susiję su pareiškėja, teismas pažymi, kad pareiškėja, kaip pašarų gamybos subjektas, gali naudoti tik tinkamas žaliavas, t. y. saugias ir kokybiškas. Aplinkybė, kad ne pareiškėja, o pardavėjas buvo atsakingas už sojų aliejaus pristatymą pareiškėjai, neatleidžia pareiškėjos, kaip pašarų ūkio subjekto, nuo nurodytos pareigos vykdymo, t. y. ji įsigydama žaliavas privalo įsitikinti, kad pastarosios yra saugios bei tinkamos pašarų gamybai. Pareiškėja, kaip patvirtintas pašarų gamintojas, privalėjo žinoti reikalavimą, kad pašarai, įskaitant ir pašarų gamybai naudojamas žaliavas, privalo būti įsigyjami iš patvirtintų / registruotų pašarų ūkio subjektų, gabenami tokią teisę turinčio subjekto tinkamomis transporto priemonėmis, t. y. tinkamai tvarkomi visais etapais. Tokia pareiga nustatyta Pašarų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kaip ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje. Visų pirma pašaro gamintojas turi užtikrinti ir yra atsakingas už tai, kad rinkai būtų teikiamas saugus jo pagamintas pašaras. Tik saugių žaliavų naudojimas, laikant technologinių gatavo pašaro gamybos reikalavimų, sąlygoja saugaus pašaro pagaminimą ir minimalizuoja riziką, kurios valdymas yra pašarų ūkio subjekto pareiga.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad tiek vežėjai UAB „Saitema“ ir UAB „Tomega“ nebuvo užsiregistravę kaip pašarus gabenantis ūkio subjektas, tiek ir pardavėjas UAB „Lossless overseas“, iš kurio pareiškėja įsigijo sojų aliejų nebuvo registruotas kaip pašarais prekiaujantis subjektas. Šios faktinės aplinkybės patvirtina pašarų tvarkymo grandies nutrūkimą, ko pasekoje, teigti, kad pašarinė žaliava yra saugi nėra pagrindo, juo labiau pati pareiškėja jokių įrodymų pagrindžiančių įsigyto sojų aliejaus laikymo / transportavimo atitikties teisės aktų reikalavimams nepateikė.

Vadovaujantis Pašarų įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi pašarai turi būti gaminami ir (ar) laikomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 183/2005 nuostatų. Pažymėtina kad ir Reglamento (EB) Nr. 183/2005 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pašarų verslo operatoriai užtikrina, kad visose jų kontroliuojamose gamybos, apdirbimo ir platinimo pakopose jų veikla atitinka Bendrijos teisės aktus, juos atitinkančią nacionalinę teisę ir geros praktikos reikalavimus. Jie pirmiausia užtikrina, kad jų veikla atitiktų šiame reglamente nustatytus atitinkamus higienos reikalavimus. Reglamento (EB) Nr. 183/2005 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pašarų verslo operatoriai ir ūkininkai įsigyja ir naudoja pašarus iš tų ūkio subjektų, kurie registruoti ir (arba) patvirtinti pagal šio reglamento reikalavimus.“, kaip yra nustatyta ir Pašarų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad tik patvirtinti ir (arba) registruoti pašarų ūkio subjektai gali tvarkyti pašarus. Minėtomis teisės aktų nuostatomis siekiama užtikrinti, kad visuose pašarų tvarkymo etapuose dalyvaujantys subjektai žinotų kaip turi būti tvarkomi pašarai ir atsakytų, kad būtų laikomasi tame tvarkymo etape, už kurį jie atsakingi, taikomų reikalavimų. Pareiškėja, veikianti kaip pašarų ūkio subjektas yra atsakinga už tai, kad jos vykdoma veikla vyktų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja privalėjo įsitikinti pašarinės žaliavos - sojų aliejaus saugumu, įsigyti minėtą prekę iš registruoto pašarų prekybai subjekto, įsitikinti, kad jos atgabentos pagal pašarų gabenimui taikomus reikalavimus. Taigi pareiškėja, veikianti kaip pašarų ūkio subjektas, turi pareigą imtis efektyvių teisinių, organizacinių priemonių tam, kad nebūtų pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei remiantis faktinėmis aplinkybėmis, skunde išdėstyti teiginiai, kad nurodomi pažeidimai, kurie nėra susiję su pareiškėja, bet yra susiję su kitomis įmonėmis, kurių pareiškėja neturėjo nei kompetencijos, nei įgaliojimų kontroliuoti yra vertintini kaip pareiškėjos siekis išvengti atsakomybės. Be to, Lietuvos Respublikoje registruotus ir patvirtinus pašarų ūkio subjektus galima rasti viešame registre adresu: (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teismo posėdyje išklausiusi proceso šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus pažymi, kad ginčijami Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra proporcingi, objektyvūs ir pagrįsti.

Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (K. T. 2004-12-13, 2009-12-11, 2012-02-06, 2012-10-31 nutarimai). Konstitucinis proporcingumo principas maisto saugos srityje detalizuotas norminių teisės aktų - Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/43 8/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas), Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Aprašu ir kt. teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad spręsdama dėl rinkos ribojimo priemonės pritaikymo konkrečiu atveju, VMVT turi griežtai vadovautis norminių teisės aktų reikalavimais ir negali vadovautis jokiais kitais kriterijais, nei numatyti šiuose teisės aktuose, juo labiau kvestionuoti vienos ar kitos poveikio priemonės, įtvirtintos galiojančiuose teisės aktuose, atitikimą proporcingumo principui. Kiekvienu atveju, prieš priimant sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo, atsižvelgiama į tyrimo metu surinktą informaciją, dokumentus, nesaugaus produkto atsiradimo aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, kad taikomos rinkos ribojimo priemonės būtų efektyvios, pagrįstos ir proporcingos.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamais sprendimais Tarnybos Šiaulių departamentas nustatė ir pakankamais įrodymais pagrindė pareiškėjos padarytus Pašarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Teismo vertinimu skundžiami Sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir proporcingi, o pareiškėjai administracinio poveikio priemonės – produktų tiekimo rinkai uždraudimas pritaikytos nustačius visas jos taikymo sąlygas, pagrindžiant jos taikymą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Tarnybos Šiaulių departamento 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Tarnybos Šiaulių departamento 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi pareiškėjos skundas yra atmestas, todėl ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40, 41 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės vilkas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė