Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant prokurorui M. P., kaltinamojo S. S. gynėjui - advokatui A. M., nukentėjusiesiems J. A., A. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis AB „Lesto“ elektromonteriu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis S. S. buvo perduotas teismui kaltinant tuo, kad jis 2011 m. balandžio 7 d. laike nuo 16 val. 31 min. iki 17 val. 51 min. kelio Kaunas-Prienai-Alytus ir Purvininkai-Rokai sankryžoje ir policijos tarnybiniame automobilyje Š. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstant į Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK, esantį Martišiaus g. 1, Prienuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išsakė necenzūrinius, nepadorius įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio žodžius „mentai, užsipiskit, žiopliukai, gilioj šiknoj sėdit, klounai, tūpi“ Kauno apskrities VPK Prienų PK VPVTS vyresniojo patrulio J. A. ir Kauno apskrities VPK Prienų PK VPVTS vyresniojo patrulio A. B. atžvilgiu, tokiu būdu įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis.

K. S. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad visa tai įvyko 2011-04-07, tikslesnio laiko neprisimena, galėjo būti apie 15 val. Jo asmeniškai niekas nestabdė. Du policijos pareigūnai sustabdė jo motiną, vairuojančią automobilį. Jis su motina, kuri vairavo jo automobilį, sėdėjo automobilyje keleivio vietoje. Parodė, jog kalbėdamas tarpusavyje su savo motina, kadangi policijos pareigūnai užsipuolė jį pirmą, o ne vairuotoją, galėjo pasakyti keletą netinkamų žodžių, bet tie žodžiai nebuvo tiesiogiai adresuoti pareigūnams. Tie žodžiai galėjo būti pasakyti niekam, tiesiog į erdvę, bet neskirti pareigūnams. Parodė, kad sustabdžius automobilį, kurį vairavo jo motina M. S., pirmiausia policijos pareigūnai pastebėjo jį, nes jiems buvo daugiau įdomus jis nei, kad jo motina, vairavusi automobilį. Pradžioje pareigūnų buvo užgauliojamas. Viso to eigoje jis kalbėjo su motina, o gavosi taip, kad įžeidinėjo pareigūnus, nors konkrečiai įžeidžiamų žodžių pareigūnams neadresavo. Tą kartą policijos pareigūnai patikrino automobilio dokumentus, kurie buvo tvarkingi. Tada paprašė parodyti automobilio vaistinėlę, gesintuvą ir kitus mašinos būtinus priedus. Motina išlipo iš automobilio, nes viskas buvo bagažinėje. Motina mėgino atrakinti bagažinę, bet jai nepavyko, kadangi buvo ir yra problemų su automobilio centriniu užraktu. Tada motina paprašė pareigūnų, kad jie leistų, jog jis galėtų išlipti ir atidaryti bagažinę. Pareigūnai leido išlipti iš automobilio, todėl jis ir išlipo. Bagažinė atsidarė. Po to jam buvo pasakyta sėstis į galinę automobilio sėdynę. Atsisėdus į automobilio galinę sėdynę, pareigūnų jis buvo ištrauktas iš mašinos, paguldytas ant žemės, uždėti antrankiai ir pasodintas į policijos mašiną. Vežamas tarnybiniu automobiliu į komisariatą su pareigūnais nesikalbėjo. Už kokį pažeidimą jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Prienų policijos komisariate sužinojo tuomet, kai nuėjo sumokėti baudą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas už neteisėtą išlipimą iš automobilio, paskirta 30 Lt bauda. Administracinio teisės pažeidimo protokolo neskundė, o paprasčiausiai sumokėjo 30 Lt baudą, nes nenorėjo teismų. Neteisėtus pareigūnų veiksmus apskundė jo motina, ji aiškiai matė kas tą kart įvyko. Pats dėl to nesikreipė, nes įvykio dieną buvo neblaivus, be to, neturėjo jokios vilties būti išgirstu. Tą kart buvo tik keleivis, vykęs automobiliu. Patikino, kad netgi pasikarščiavęs negalėtų pareigūnams išsakyti tų žodžių, kurie yra nurodyti kaltinime, nes nėra visiškai degradavęs, o jei dėl vidinio susijaudinimo ir pasakė nepadorius žodžius, tai tik kalbėdamas tarpusavyje su motina, tie žodžiai nebuvo niekam konkrečiai adresuoti, apgailestauja, kad pareigūnai kitaip suprato. Parodė, kad pareigūnų jis nebuvo įspėtas, kad yra daromas garso įrašas. Dėl garso išklotinėje paminėtos žolės paaiškino, kad pareigūnams leidus išlipti iš mašinos jis atrakino bagažinę, motinos nurodymu atsisėdo į automobilio galinę sėdynę, po ko pareigūnų nežinia dėl ko buvo greitai ištraukas iš automobilio galo, paguldytas ant žemės kelkraštyje, užlaužtos rankos, veidas prispaustas prie žemės, jo burna buvo pilna žvyro ir žolės, marškiniai suplėšyti, tą jis ir minėjo, prašė jį nufotografuoti. Buityje kartais pavartoja keiksmažodžius, jokios prasmės jų pareigūnų atžvilgiu sakyti nebuvo.

Nukentėjusysis A. B. parodė, jog tikslių aplinkybių neprisimena, nes praėjo daug laiko. Komisariate buvo gautas pranešimas, kad Purvininkų kaime, Prienų rajone, važinėja automobilis, už kurio vairo sėdi neblaivus S. S.. Jis su J. A. patruliuodamas važiavo nuo Prienų pusės keliu Kaunas-Prienai-Alytus konkrečiai į Purvininkų kaimą dėl konkretaus automobilio sustabdymo. Tokią informaciją pranešė Prienų policijos komisariato budėtojas. Parodė, kad sustabdytoje transporto priemonėje buvo kaltinamasis ir jo motina už automobilio vairo. Kaltinamasis sėdėjo šone savo motinos priekinėje automobilio sėdynėje. Jis, kai J. A. rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą tarnybiniame automobilyje kaltinamojo motinai, kelis kartus prašė S. S. sėstis į savo mašiną, nes jis buvo atėjęs ant važiuojamosios kelio dalies, girtas šlitinėjo. Tada antrą kartą pasakė kaltinamajam, kad sėstųsi į savo mašiną, nes kelia grėsmę ne tik sau, bet ir kitai pravažiuojančiai mašinai, kuri gali jį nutrenkti. Kaltinamojo negražūs žodžiai buvo išsakyti prie tarnybinio automobilio tuo metu, kai buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinamojo motinai. Parodė, kad S. S. visus tuos žodžius adresavo jiems. S. S. juos įžeidinėjo ir grasino. Kai kaltinamasis jo nepaklausė, perspėjo, kad bus daromas garso įrašas ir paprašė sėstis pas pareigūnus į tarnybinį automobilį, kur jam taip pat bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad išlipo iš savo automobilio be leidimo. Tada kaltinamasis bandė jį pastumti, ėjo sėstis į savo mašiną. Panaudojo spec. priemones, kad sudrausminti kaltinamąjį. Iš sustabdyto automobilio kaltinamojo netraukė, antrankius jam uždėjo prie tarnybinio automobilio iš dešinės pusės prie galinių durelių. Prievarta jo atžvilgiu buvo panaudota tik tiek, kiek yra leidžiama tarnybiniam būtinumui. Kai vežėsi jį tarnybiniu Š. O. į Prienų automobiliu į policijos komisariatą, jis toliau juos keikė ir plūdo, jo motinos tarnybiniame automobilyje nebuvo. Policijos komisariate kaltinamasis irgi keikėsi. Prieš darydamas garso įrašą savo asmeniniu diktofonu, S. S. lauke jis du kartus perspėjo, kad bus daromas garso įrašas. Parodė, kad inventorinių garso ir vaizdo priemonių tuo metu neturėjo. Informavo valdžią apie tai kokios priemonės buvo panaudotos įvykio metu. Mano, kad ginantis save galima naudotis daugeliu priemonių, t.y. tiek vaizdo, tiek garso priemonėmis ir t.t. Žodžiai, nurodyti kaltinime, buvo pasakyti lauke (įvykio vietoje) ir tuomet, kai kaltinamasis buvo vežamas į policijos komisariatą tarnybiniu automobiliu. Kaltinamasis necenzūrinius, negražius ir neetiškus žodžius sakė eilę kartų. Išklausius garso įrašą paaiškino, kad buvo įžeistas dėl pakilimo į orą bei kitų žodžių, jų konkrečiai neįvardindamas.

Nukentėjusysis J. A. parodė, kad įvykis buvo 2011-04-07 maždaug po 15 val. Dirbo su patruliu A. B. kelyje Kaunas-Prienai-Alytus, iš operatyvaus valdymo poskyrio specialisto gavo nurodymą nuvykti į Purvininkų kaimą. Buvo nurodyta konkreti transporto priemonė, t.y. jos markė ir valstybinis numeris, kuri vos nesukėlė eismo įvykio, prasilenkdama su kita transporto priemone. Tarnybiniu automobiliu nuvyko į nurodytą vietą. T. P. kaimu pastebėjo atvažiuojantį nurodytą automobilį, apsisukę jį sustabdė. Automobilį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, kaltinamojo S. S. motina, kurios jis paprašė pateikti automobilio dokumentus. Vairuotoja pateikė automobilio dokumentus. Tada paprašė parodyti automobilio komplektaciją, t.y. vaistinėlę, avarinio sustojimo ženklą ir ryškiaspalvę liemenę. Vairuotoja pasakė, kad kažkurie iš šių daiktų yra automobilio bagažinėje, o kažką iš šių daiktų ji turėjo automobilio salone. Vairuotoja, išlipusi iš automobilio, bandė atidaryti automobilio bagažinę, bet jai nepavyko. Tuo metu iš automobilio išlipo neblaivus S. S.. S. S. atidarė automobilio bagažinę, po ko jo paprašė sėstis atgal į automobilį. S. S., atidaręs automobilio bagažinę, pasakė „žiūrėkit, mentai, ko pisinėjatės, kontrabandos nevežam“. Jis paprašė S. S. atsisėsti atgal į automobilį, jis atsisėdo. Tuo metu vairuotoją S.jis pasikvietė prie tarnybinio automobilio. Kadangi automobilis buvo nepilnai sukomplektuotas, už tai S. rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Patrulis A. B. sėdėjo už tarnybinio automobilio vairo. Jis, berašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, pastebėjo, kad iš sustabdyto automobilio išlipo S. S. ir pradėjo juos kolioti, sakyti necenzūrinius žodžius. Patrulis A. B. įspėjo kaltinamąjį ir kažką jam pasakė, galimai liepė sėstis atgal į savo automobilį ar pan. Rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis sėdėjo tarnybinio automobilio priekyje keleivio sėdynėje, o S. stovėjo šalia jo. Jis tarnybiniame automobilyje pabaigė rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą S.. Administracinio teisės pažeidimo protokolą S.rašė maždaug apie 20 min. Pastebėjo kaip patrulis A. B. išlipa iš tarnybinio automobilio, o S. S. bėga į savo automobilį. Patrulis A. B. išlipo iš tarnybinio automobilio ir bandė sulaikyti S. S., kuris priešinosi. Tai matydamas jis taip pat išlipo iš tarnybinio automobilio ir padėjo kolegai uždėti kaltinamajam antrankius bei pasodinti jį į tarnybinį automobilį. Per tą laiką kol rašė protokolą kaltinamasis pasakė ir daugiau negražių žodžių jų atžvilgiu, tuos žodžius jis sakė stovėdamas prie tarnybinio automobilio ir tie žodžiai buvo skirti jiems, o ne motinai. K. S. S.buvo gabenamas į policijos komisariatą, jis juos gąsdino kaip ir kolegą Petrauską, kad sudegins namus ir pan. Dar kaltinamasis keikėsi, bet kaltinamojo visų paminėtų necenzūrinių žodžių tiksliai pasakyti negali. Dalis tų žodžių buvo pasakyta lauke (įvykio vietoje), o dalis - tarnybiniame automobilyje vykstant su kaltinamuoju į policijos komisariatą. Parodė, kad patrulis A. B. įspėjo S. S., kad bus daromas garso įrašas, jei jis nesiliaus koliotis. D. S. S.perspėjimo lauke paaiškino, kad tuo metu jis rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl visas dėmesys buvo nukreiptas į jį, dėl ko tiksliai negali atsakyti ar lauke S. S. buvo perspėtas dėl garso įrašo darymo. Atrodo, kad du kartus įspėjo, vieną kartą S. S. apie garso įrašo darymą buvo įspėtas tarnybiniame automobilyje, kuomet jam buvo uždėti antrankiai, jis nesiliovė koliotis, taip pat jis elgėsi ir policijos komisariate. Nurodė, kad visi kaltinamojo jiems išsakyti nepadorūs žodžiai yra užfiksuoti garso įraše. Kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamai veikai. Jei jis būtų buvęs blaivus, tai gal būtų elgęsis kitaip. Parodė, kad tarnybiniame automobilyje nebuvo įmontuotos stacionarios vaizdo ir garso įrašo įrangos. Fizinė jėga buvo naudota tiek, kiek reikėjo tarnybinei pareigai įvykdyti, t.y. uždėti kaltinamajam antrankius. A. S. S. buvo uždėti dėl to, kad jis nevykdė teisėtų reikalavimų - sėstis į automobilį.

Liudytoją J. A. asmeniškai įžeidė tai, kad kaltinamasis grasino jį, kaip praeityje buvo nutikę jo kolegai Petrauskui, sudeginti. Nežino kokiu metu buvo išsakytas šis kaltinamojo grasinimas, bet buvo turėta omenyje tai, kad jam nutiks taip, kaip ir kitam jo kolegai, kuomet buvo bandyta padegti jo namą. Tai jį labai įžeidė. Gal ši frazė ir neužsifiksavo kaltinime, bet tai buvo pasakyta S. S. jo atžvilgiu. Kiti kaltinamojo išsakyti žodžiai taip pat nebuvo normalūs, bet labiausiai įžeidė jo grasinimas dėl sudeginimo, pasakytas vežant S. S. į policijos komisariatą. Negali pasakyti ar pokalbio su kaltinamuoju kontekste buvo išsakyti jo žodžiai kaip „ką tu čia įrodysi, aš į Vilnių kreipsiuosi, kaip norėsiu taip ir padarysiu“ ar pan.

L. M. S., kaltinamojo motina vairavusi automobilį, parodė, kad visas šis procesas prasidėjo nuo jos kreipimosi į prokuratūrą dėl 2011-04-07 sustabdyto automobilio ir policijos pareigūnų veiksmų. Kreipėsi dėl to, kad būtų išsiaiškintas policijos pareigūnų netolerantiškas elgesys. Parodė, kad Audi markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklausė sūnui S. S., dviese važiavo keliu pro Rokus į Išlaužą, t.y. prieš įvažiuojant į Alytaus kelią ir sukant į dešinę pastebėjo, kad kitoje kelio pusėje stovėjo policijos mašina, kurią ji pravažiavo. Po to labai greitai sūnus pasakė, kad policijos mašina sukasi, įjungti švyturėliai ir, kad policija ją stabdo. Tada pasižiūrėjo pro automobilio veidrodėlį, pamatė stabdymą, parodė šoninį posūkį ir sustojo. Negali tiksliai pasakyti, kada policijos pareigūnai sustabdė, atrodo, kad galėjo būti apie 15 val. Galbūt valandą laiko užtruko aiškindamiesi su policijos pareigūnais įvykio vietoje. Parodė, kad tą dieną ji buvo su mašina atvažiavusi į darbą ir pietų laike važiavo į Išlaužą. Kadangi ji dirba Purvininkų bibliotekoje, pietų pertrauka yra nuo 14:30 val. iki 15:00 val., todėl per pietų pertrauką važiuoja iki parduotuvės ir pan. I. I. yra 3 km., todėl spėja suvažinėti, jeigu to reikia. Sūnus gyvena jos namuose, Sabalėnų k., maždaug 1 km. atstumas yra nuo Purvininkų k. iki Sabalėnų k. Gal ir pavingiuodavo važiuodama, nes tenai yra labai blogas kelias, duobės, o laisvu keliu vingiavo, kad išvengti duobių. Tą dieną nuvežė sūnui maisto produktų, jis pageidavo kartu su ja važiuoti į Išlaužą. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Sustojus prie automobilio atėjo pareigūnas Aukštakalnis, jis atsidarė automobilio dureles, įkišo galvą ir pradėjo kibti prie S. S.. Jam buvo aktualus sūnus, o ne ji, sėdinti už automobilio vairo. Aukštakalnis negražiai sūnų pavadino. Todėl jai kilo klausimas ką būtent stabdė, ją ar keleivį. Dokumentų pareigūnas paprašė vėliau, kai jau buvo pakalbėta su sūnumi. Automobilio dokumentai buvo tvarkingi. Tada policijos pareigūnas paprašė atidaryti automobilio bagažinę. Automobilio bagažinė neatsidarė, nes ji atsidarinėja su centriniu užraktu, kuris kartais stringa. Tada policijos pareigūnas dar kartą grubiai pasakė atidaryti automobilio bagažinę. Ji paaiškino, kad galbūt sūnus sugebėtų atidaryti automobilio bagažinę, nes mašina buvo jo. Tada policijos pareigūnas pasakė, kad tegul sūnus atidaro automobilio bagažinę. Pats policijos pareigūnas S. S. sakė „išlipk“ atidaryti bagažinę. Sūnus nieko nesakė policijos pareigūnui atidarymas automobilio bagažinę. S. S. atidarius automobilio bagažinę, ji liepė jam sėsti į automobilio galą. Saulius atsisėdo, bet nespėjo užsidaryti automobilio durelių. Nebuvo tokio fakto, kad S. S. kažkuriam policijos pareigūnui sužalojo ranką su automobilio durelėmis. S. S. nespėjo užsidaryti galinių automobilio durelių todėl, kad prie jo pribėgo policijos pareigūnai ir jį ištraukė iš automobilio, suplėšė jam baltinius. Dingstis tam buvo tokia, liudytojos manymu, kad reikėjo S. S. kažkokiu būdu dar nubausti. Tą dieną sūnus dirbo sodyboje, todėl ji suprato, kad jis buvo išgėręs alaus. Vaistinėlių ir kitų reikiamų priedų, kuriuos reikėjo parodyti policijos pareigūnui, mašinos bagažinėje nerado, nes nežinojo kur tiksliai visi šie dalykai stovi. Policijos pareigūnas pasakė, kad policijos mašinoje rašys protokolą. Tuo momentu ji pamatė, kad jau traukia sūnų iš mašinos. S. S. buvo traukiamas iš automobilio galinės sėdynės dar prieš rašant jai protokolą. Negali pasakyti, kuris iš pareigūnų, tą padarė. Pareigūnai tiesiog pasakė, kad yra negerai tai, jog S. S. pasirodė girtas viešoje vietoje. Kai pareigūnai išlupo S. S. iš mašinos į šalikelę, jie jį pargriovė ir užlaužė rankas. S. S. nieko nedarė, jis nesuprato kas vyksta. Pareigūnas su kojomis primynė S. S. galvą prie žemės. Jis buvo koja užrėmęs Sauliaus galvą ties kaklu, veidu į žvyrą. Dėl to ji negalėjo atsipeikėti, nežinojo ko griebtis, manė, kad pareigūnai gali jį primušti. Ji pasibaisėjo tokiu dalyku, t.y. kaip motinos akivaizdoje yra elgiamasi su sūnumi. Nežino, dėl ko viskas taip vyko. K. S. S.uždėjo antrankius ir jį įvilko į policijos mašiną, pasiėmusi savo telefoną, skambino savo vyrui, nes nesuprato viso šio incidento. Tuo metu baigė rašyti jai protokolą už mašinoje neturėtas reikiamas priemones, nubaudė bauda. Ji su tuo sutiko ir nieko nesakė, gavo mokėjimo nurodymą sumokėti baudai per kažkiek dienų. Iki to laiko kol buvo ištrauktas iš mašinos, S. S. įžeidžiamų žodžių policijos pareigūnams nesakė. Be to, ką jis galėjo kalbėti, jei jo burna buvo pilna žvyro. Ji liepė sūnui Sauliui, kad jis kentėtų, kai jam dėjo antrankius, nes policijos pareigūnui reikia paklusti. Parodė, kad S. S. gal ir negražiai kažką pasakė dėl to, jog jį pareigūnai kabino važiuojantį keleiviu mašinoje. Kuomet policija išsivežė sūnų į policijos komisariatą, jiems iš paskos važiavo ir ji, nes sūnaus niekas iš ten nebūtų parvežę. Į policijos nuovadą važiavo su vyru paskui policijos automobilį. Kai vyras jai paskambinus labai greitai prisistatė į įvykio vietą, nes nuo tos vietos iki namų yra apie 600-700 m., sūnus S. S. jau sėdėjo policijos mašinoje. Tuo metu jam jau buvo suplėšyti baltiniai, burna pilna žemių, žvyro, žolių. Kadangi sūnus neestetiškai atrodė, ji liepė jam nusirengti suplėšytus baltinius, vyras nusirengė savo striukę, kurią padavė sūnui apsirengti, o vyras pasiėmė suplėšytus baltinius ir išėjo iš policijos komisariato, ji pasiliko policijos komisariate su sūnumi. Nelabai prisimena kokius veiksmus atlikinėjo policijos pareigūnai komisariate su sūnumi, jie surašė protokolą ir skyrė jam administracinę nuobaudą už išlipimą iš mašinos neblaiviam. Patikslino, kad S. S. buvo nuvežtas į policijos komisariatą gal po kokių 2 val. po automobilio sustabdymo. Viskas vyko labai ilgai, ji labai sušalo vaikščiodama aplinkui mašiną, kol sulaukė rašomo protokolo. Ir ji, ir S. S. buvo nubausti administracinėmis nuobaudomis dėl skirtingų veiksmų. Parodė, kad nebuvo policijos pareigūnų oficialiai įspėta, kad pokalbiai įrašomi. S. S., kalbėdamas su ja automobilyje, sakė keletą necenzūrinių žodžių. Tie žodžiai buvo pasakyti Sauliui tarpusavyje kalbant su ja, o ne su pareigūnais, konkrečiai jų niekam neadresuojant. Mano, kad policijos pareigūnai turi kažkokį suinteresuotumą susidoroti su sūnumi. Saulius sakydavo, kad kažkuo nepatinka policijos pareigūnams. S. S. yra turėjęs du atvejus kuomet jis buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet neteisingai, jis laimėjo teismus.

Liudytoja mano, kad policijos pareigūnai turėtų suprasti, kad jie dirba tam, jog teikti socialines paslaugas visuomenei, o šiuo atveju patys išprovokavo asmenį, sukėlė pastarajam tam tikrus neigiamus dalykus ir po to jį nubaudė. Ji 2011-04-11 kreipėsi į prokuratūrą ne dėl to, kad nubausti pareigūnus, o, kad žmogiškai su jais būtų pasikalbėta ir, kad jie elgtųsi tolerantiškai su žmonėmis. Prašymas prokuratūroje buvo priimtas, apsvarstytas. Po kurio laiko gavo raštą, kuriame buvo parašyta, jog neįžvelgta policijos pareigūnų veiksmuose nusikalstamų veiksmų, todėl yra atsisakoma pareigūnų atžvilgiu kelti baudžiamąją bylą, o pareigūnai savo ruožtu turi visas teises naudoti jėgą ir kitas jiems suteiktas priemones, jei to prireikia. Manė, kad viskas tuo ir pasibaigė, tačiau po pusės metų paaiškėjo, jog yra keliama baudžiamoji byla už kažką. Prokuroro priimto procesinio dokumento neskundė, nes ji nėra kerštingas žmogus.

Liudytojas A. S., kaltinamojo tėvas, parodė, kad 2012-04-07 po 16 val. telefonu paskambino žmona. Per telefoną girdėjo, kad ji verkia, yra susijaudinusi, liepė greitai atvažiuoti į vietą. Tuo momentu kaimynas parvažinėjo namo, todėl jį susistabdęs paprašė pavėžėti, aplinkui kokie 500 m. buvo iki tos vietos. Kaimynas atvežė į vietą ir paliko. Sūnus sėdėjo policijos automobilio galinėje sėdynėje, jam už nugaros antrankiais buvo surakintos rankos, prie jo sėdėjo vienas pareigūnas. Kitas pareigūnas sėdėjo tarnybinio automobilio priekyje. Be to, sūnaus veido viena pusė, t.y. kairė, buvo žemėta, žvyruota. Sūnus sėdėjo surakintas. Neilgai tenai pabuvę išvažiavo į Prienus. Matė, kad žmona verkia, nervuojasi. S. S., sėdėdamas policijos automobilyje, nieko nekalbėjo, jis su juo nekalbėjo taip pat. Sūnus tik pasakė, kad atkreiptų dėmesį į tai, jog jį šeria žvyrium. Apart sūnaus S. S. pasakytos frazės dėl jo maitinimo žvyrium, sūnus, sėdėdamas pareigūnų automobilyje, daugiau nieko nekalbėjo. Sūnui per siūles dvejose vietose buvo suplėšyti džinsiniai marškiniai. Paskui policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu S. S. vežėsi į Prienus. Jis pats sėdo už Audi markės automobilio vairo ir vairavo automobilį iš paskos policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui. Žmona važiavo kartu su juo. Nematė ar policijos pareigūnai tikrino sūnui S. S. girtumą, nes mažai buvo įvykio vietoje. Policijos komisariato poskyryje sūnui sakė tik nusirengti baltinius. Tada davė jam savo striukę, išėjo iš policijos komisariato ir toliau sėdėjau automobilyje, kurį atvairavo, laukdamas kol sūnų paleis. Policijos komisariate sūnus sėdėjo ant kėdės prie budėtojo. Kol buvo prie sūnaus, jis nekonfliktavo su policijos pareigūnais komisariate. Žmona liko policijos komisariate su sūnumi. Pagal liudytoją S. S. tą kartą buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Sūnus gyvena atskirai. Atstumas nuo jų namų iki sūnaus namų yra apie 1 km. Sūnus nedažnai vartoja alkoholinius gėrimus, nes jis dirba, kuomet jam dieną, naktį tenka vykti į iškvietimus. Iš artimųjų kalbos suprato, kad policijos komisariate davė pūsti sūnui į alkotesterį, mašinoje jam to neliepė daryti. Nežino ar sūnus pūtė į alkotesterį. Nematė to. Gal ir sakė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kad sūnui siūlė pūsti, bet pats to asmeniškai nematė. Sūnus S. S. po įvykio sakė, kad jis pūtė į alkotesterį. S. S. priklausė automobilis, kurį 2011-04-07 sustabdė policijos pareigūnai.

2011-04-20 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad M. S. 2011-04-11 kreipėsi dėl pareigūnų netinkamų veiksmų į Prienų rajono apylinkės prokuratūrą (b.l.1-2). Prokurorė J. P. 2011-04-20 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. S. prašymą dėl pareigūnų netinkamų veiksmų (b.l.3-4).

Vyr. prokuroras G. M. 2011-04-22 sudarė ikiteisminio tyrimo grupę dėl pareigūnų įžeidimo (b.l.5).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelių Kaunas - Prienai -Alytus ir Purvininkai - Rokai sankryžoje Purvininkų k., Išlaužo sen., Prienų rajone. Daiktų ir kitų pėdsakų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta (b.l.7-9).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas 2011-05-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas diktofonas „Olimpus“ su garso įrašu, jame tyrėjos D. I. aprašytas trijų vyriškių ir moters pokalbis (b.l.11-12).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikai tirti ir nagrinėti - 2011-05-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas diktofonas „Olimpus“, po apžiūros pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam A. B.. Įrašas saugomas kartu su baudžiamosios bylos medžiaga (b.l.13-14).

Iš bendrosios Prienų rajono PK informacijos turinio matyti, kad buvo gauta informacija apie 2011-04-07 16.13 val. Purvininkų kaime važinėjantį juodos spalvos automobilį Audi, vairuojamą galimai neblaivaus asmens (b.l.142).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau tekste – BK) 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Minėta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Vadinasi, apibūdinant kaltės, darant šį nusikaltimą, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Valstybės tarnautojo įžeidimo atveju turi būti nustatyta, kad kaltininkas suprato, jog savo elgesiu (nepadoriais žodžiais, gestais) įžeidžia asmenį, teisėtai atliekantį savo pareigas. Kartu turi būti nustatyta, kad minėtais atvejais kaltininkas, suprasdamas savo veikos ir faktinę, ir socialinę prasmę, savo valios pastangomis siekia taip elgtis. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius - psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t.y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Vienok, nenustačius kad įžeidžiančio pobūdžio žodžiai buvo skirti konkrečiai valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, vertinami kaip bendro pobūdžio pasisakymai. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį atsakomybė už pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą be kita ko kyla ir už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš to matyti, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 straipsnio, – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos, t.y. byla teisme nagrinėjama kaltinimo apimtyje, t.y. dėl to, kuo ji kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o būtent, kad sankryžoje ir policijos tarnybiniame automobilyje vykstant į policijos komisariatą kaltinamasis išsakė necenzūrinius, nepadorius įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio žodžius „mentai, užsipiskit, žiopliukai, „gilioj šiknoj sėdit, klounai, tūpi“.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Jis nesutiko su jam pareikštu kaltinimu. S. S. neigia, jog jis vartojo necenzūrinius įžeidžiančio, žeminančio pobūdžio žodžius pareigūnų atžvilgiu, jo žodžiai nebuvo skirti konkrečiai jiems, o kalbantis su motina, tikslo įžeisti pareigūnus jis neturėjo, tai buvo bendro pobūdžio, į nieką neadresuotas kalbėjimas. Duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad S. S. nepertraukiamai, įžūliai, turėdamas tikslą įžeisti bei pažeminti prie automobilio rašant protokolą ir vykstant į policijos komisariatą konkrečiai pareigūnų atžvilgiu išsakė kaltinime nurodytus žodžius, byloje nėra surinkta, to vienareikšmiškai nepatvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji - policijos pareigūnai J. A. ir A. B., kurie apklausiami pradžioje iš viso nenurodė kokiais konkrečiais žodžiais buvo įžeisti bei pažeminti ir tik atsakydami į papildomai pateiktus klausimus paaiškino, kad prokuroro nurodytais žodžiais, konkrečiai jų neįvardiję, nurodę garso įrašą.

Įrodymų vertinimo kontekste teismas pasisako ir dėl daiktų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota diktofono apžiūra bei aprašytas garso įrašo turinys (b.l.11-12). Teismas sprendžia, kad toks įrodymas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme iš esmės neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Garso įrašas galėtų būti užfiksuotas stenogramoje, o ne daikto apžiūros protokolu apžiūrėjus diktofoną, kuriuo pareigūnas A. B. darė įrašą, kaip, kad yra atlikta nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Dėl to laikytina, kad jis jokios įrodomosios reikšmės neturi, nes jame įvardinta – pirmas, antras, trečias, vyriškas – moteriškas balsas, neišskiriant kuriam konkrečiai iš dalyvaujančių byloje asmenų jis priskirtinas, dėl ko iš tokio aprašo nėra aišku, kuris iš nagrinėjimo dalyvių konkrečiai kalba tam tikrus žodžius. Tyrėja D. I., daiktų apžiūros protokolu aprašydama garso įrašą, rašo, kad tikėtina, kad galimai įrašas tam tikroje vietoje daromas jau vykstant į policijos komisariatą, toliau rašo, kad iš kalbų suprantama, kad jau atvykus į policijos komisariatą, jame neužfiksuota apie tai, kad kaltinamasis yra perspėjamas kaip aiškino pareigūnai apie garso įrašo darymą, tyrėjos atliktas aprašas yra nepilnas lyginant su garso įrašu, išklausytu teismo posėdyje, kurio trukmė iš viso 46.32 min., jame nėra užfiksuotas nepertraukiamas pokalbis, vietomis nurodyta triukšmas, nesigirdi ir pan.

Policijos veiklos įstatymo 18 str. numatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2002-12-24 policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 660 74 punkte nurodyta, kad, jeigu eismo dalyvis padarė teisės pažeidimą, jo esmė paaiškinama pažeidėjui remiantis atitinkamais Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais. Be to, jis įspėjamas, jog jo pokalbis ir veiksmai gali būti įrašyti techninėmis priemonėmis ir panaudoti nagrinėjant teisės pažeidimo bylą. 110¹ punkte kalbama, kad patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir/arba garso priemonėmis, 110² punktas nurodo, kad naudojant įrašymo įrangą asmenį reikia įspėti ir t.t.

Nukentėjusieji J. A. ir A. B. patvirtino, kad tarnybiniame automobilyje įmontuotos technikos garsui bei vaizdui fiksuoti nebuvo, todėl A. B. garso įrašą darė savo asmeniniu neinventorizuotu diktofonu. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad byloje esantis kompaktinis diskas su garso įrašu negali būti laikomas įrodymu pagal patrulių veiklos instrukcijos 110¹ ir 110² punktų reikalavimus, nes jis buvo daromas ne inventorinių bei policijos komisariate apskaitytų, turinčių patikrą priemonių pagalba bei neįspėjus kaltinamojo, to nesigirdi nei garso įraše, nei kiti ištirti įrodymai to besąlygiškai nepatvirtino, kas neatitinka keliamiems reikalavimams, o pareigūno A. B. iniciatyva ir jo asmeniniu diktofonu, vienok, teismas, tokį įrodymą sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 28 straipsniu vertina visų kitų įrodymų kontekste, nes nurodytos aplinkybės savaime nepaneigia jo įrodomosios reikšmės (BPK 98 str.). Teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu išklausius garso įrašą kaltinimas dėl nurodytų žodžių taip pat neginčijamai nepasitvirtino. Jame girdėti, kad S. S. savo šnekamojoje kalboje vartojo bendro pobūdžio keiksmažodžius, pasakė žodį „klounai“, ir po tam tikro laiko pareigūnams tęsiant pokalbį kalbėjo „pakilsit į orą“, po ko pareigūnams pasitikslinus pas kaltinamąjį ką šis norėjo tuo pasakyti - S. S. nurodė, kad „pakilsit pareigose“. Iš garso įrašo girdėti, kad S. S., kaip nustatyta bylos duomenimis, būdamas neblaivus vežant į policijos komisariatą pačių nukentėjusiųjų kalbinamas kalbėjo su pareigūnais, savo šnekamojoje kalboje pavartodamas keiksmažodžius, tačiau iš išklausyto pokalbio turinio darytina išvada, kad minėti žodžiai kaltinamojo buvo vartojami kaip jo šnekamosios kalbos priedai, pasakyti neblaivaus asmens, supykusio dėl suplėšytų marškinių, antrankių, privalgydinimo žole ir t.t., o neskirti asmeniškai pareigūnams įžeisti, tokiu būdu kreipiantis į juos arba adresuojant konkretaus iš jų atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad garso įrašas nepatvirtino ir pareigūnų nurodytų aplinkybių dėl nepertraukiamo pareigūnų plūdimo ir įžeidinėjimo vežant tarnybiniu automobiliu ir kt. Beje, ir pareigūnai tokių žodžių, kurie nurodyti kaltinime neįvardijo apklausiami teisiamojo posėdžio metu, nenurodė, kad dėl to būtų įsižeidę, tuo tarpu dėl nukentėjusiojo J. A. apklausoje paminėtų žodžių kaltinamajam atidarius bagažinę, kaltinime pasakyta nebuvo. To nepatvirtino ir liudytojai M. S. ir A. S.. Pagal instrukcijos 112 punkto reikalavimus jautriai reaguojančiam asmeniui reikia leisti nusiraminti ir jį išklausyti. Svarbu pažymėti ir tai, kad patys policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje kalbino kaltinamąjį, kuris, būdamas neblaivus, faktinėje situacijoje natūraliai nebuvo patenkintas policijos pareigūnų veiksmais dėl antrankių uždėjimo, parvertimo ant žemės, privalgydinimo žemėmis, suplėšytų marškinių, prievartinio įsodinimo bei gabenimo į policijos komisariatą, dėl ko jo šnekamojoje kalboje jaučiamas nepasitenkinimas. Be abejo, tokio S. S. elgesio negalima laikyti atitinkančiu nepriekaištingo elgesio standartams, tačiau, teismo manymu, tokie jo veiksmai užtraukti baudžiamosios atsakomybės nagrinėjamoje situacijoje negali. Nukentėjusieji J. A. ir A. B. išklausius garso įrašą paaiškino, kad tai apima laiko tarpas rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą kaltinamojo motinai dėl nepilnos automobilio įrangos komplektacijos, kurio surašymas užtruko daugiau nei dvidešimt minučių bei 10 km. atstumu gabenimas kaltinamojo nuo įvykio vietos kelio Kaunas-Prienai-Alytus ir Purvininkai-Rokai sankryžoje į Alytaus apskrities VPK Prienų rajono P. N. atveju teismas nesutinka, kad laiko atžvilgiu kaltinamojo netinkamas elgesys tęsėsi pakankami ilgai, nes, policijos pareigūnams operatyviau atlikus funkcijas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo kaltinamojo motinos atžvilgiu buvo galima išvengti konfliktinės situacijos ir atsirasti dviprasmybėms kaltinamojo elgesyje.

Teismas apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojais apklaustų asmenų parodymus vertina pagal jų nuoseklumą, išsamumą, logiškumą, jų ryšį su kitais byloje surinktais duomenimis. Atsižvelgiant į kaltinamojo tėvų suinteresuotumą duoti kaltinamajam tendencingai palankius parodymus, pastarieji sąryšyje su visais kitais aukščiau aptartais įrodymais neprieštarauja. Patrulių veiklos instrukcijos 114 punkte kalbama, kad draudžiama kalbėti su teisės pažeidėjais temomis, nesusijusiomis su padarytais pažeidimais bei iš anksto viešai komentuoti teisėtvarkos pažeidimo aplinkybes bei jų dalyvių veiksmus, daryti išvadas bei vertinimus. Iš įrašo spręstina, kad kaltinamasis, vežamas į policijos komisariatą, momentais kalba pats sau, kartais pareigūnų klausiamas atsakinėja į klausimus bei pasitikslinimus, jis tiesiogiai įžeidžiamai nesako konkrečiai pareigūne ar kreipdamasis atitinkamai pavarde, vienok, teismas mano, kad minėtame pokalbyje galima įžvelgti ir tam tikrą policijos pareigūnų provokacinį toną, siekiant, kad neblaivus kaltinamasis ir toliau vystytų pokalbį, atsakytų neigiamai, negražiai ar netinkamu tonu ir pan. Vertinant išklausytą įrašą teismas taip pat sprendžia, kad jis taip pat nepatvirtina S. S. veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 290 str., sudėties. Teismas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu nenustatė, kad kaltinamasis būtų įžeidžiamai necenzūriniais žodžiais plūdęs pareigūnus. Ginčo nėra dėl kaltinamojo vežamo pasakytų žodžių „klounai“ bei po kurio laiko pasakyto „pakilsit, išlėksi į orą, patikslinus pareigūnams šiam pasakius – pakilsit pareigose“, to neneigia ir pats kaltinamasis, dėl jų lingvistinė ekspertizė neatlikta, o, teismo manymu, jie nelaikytini įžeidžiamais ir žeminančiais, ir nepakankami baudžiamajai atsakomybei kilti. Liudytojai neneigė, kad jų sūnus buvo išgėręs, jokių kitų pašalinių asmenų įvykio vietoje nebuvo. Duomenų, jog kaltinamasis pareigūnui būtų prispaudęs ranką, dėl ko aštrėjo konfliktinė situacija byloje taip pat nėra. Pažymėtina, tai, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, kuriems vykdant profesines pareigas, keliami specialūs reikalavimai. Policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai. Įvykęs incidentas, neperžengia normalios profesinės pareigūno veiklos rizikos ribas. Darytina išvada, kad veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą konkrečioje situacijoje

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik tada, kai tam pakanka įrodymų ir tie įrodymai nekelia jokių abejonių dėl vieno ar kito asmens kaltės. Taip pat vadovaujamasi nuostata, kad abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, o kartu ir dėl kaltės įrodytinumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Beje, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusieji iš karto po įvykio su pareiškimu nesikreipė dėl kaltinamojo netinkamų veiksmų pareigūnų atžvilgiu, o ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas tik prokurorei atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal kaltinamojo motinos M. S. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs kiekvieną jų atskirai bei jų visetą, pagal faktinę situaciją, esant ir aukščiau paminėtoms abejonėms dėl nukentėjusiųjų parodymų patikimumo, byloje nesant jokių kitų įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, daro išvadą, kad kaltinimai S. S. yra nepagrįsti, jie paremti daugiau prielaidomis nei neginčijamais duomenimis. Teismo išvados, kad asmuo kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, daromos tik tada, kai nekyla jokios abejonės ir kai teismo išvadoms pagrįsti pakanka patikimų įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Ištyręs ir išanalizavęs visus įrodymus, kuriais grindžiama tiek kaltinamojo kaltė, tiek ir jo nekaltumas ir, kurie yra savarankiški įrodymų šaltiniai, teismas sprendžia, kad veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą aptartoje situacijoje nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribų, kadangi ji nebuvo itin intensyvi ar pasižyminti ypatingu įžūlumu ir vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. K. S. S. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Byloje pateiktas kompaktinis diskas, pateiktas kartu su kaltinamuoju aktu, kuriame yra garso įrašas, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-307 str.,

nusprendžia:

S. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kompaktinį diską, pateiktą kartu su kaltinamuoju aktu, kuriame yra garso įrašas, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.