Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) sav., vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. J., 2017-07-17, apie 14.45 val., adresu, Panerių g. 310E, Kaunas, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,94 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. ARS 103.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis K. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neoficialiai dirba Kauno rajone, Zapyškio miestelyje, akmenskaldžiu. 2017-07-17, apie 8.00 val., ryte atvyko į darbą, kadangi buvo lietingas oras, negalėjo skaldyti akmenų, todėl kartu su šeimininku gėrė alų. Iki maždaug 13.00 val., pats išgėrė du litrinius butelius stipraus alaus, tačiau apsvaigęs nesijautė, todėl nusprendė važiuoti namo, į Šatijų kaimą, Lapių seniūnijoje Kauno rajone, iki kurio atstumas yra apie 30 kilometrų, jau beveik nuvažiavus visą atstumą, šalie parduotuvės „Maxima“, esančios Panerių gatvėje, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą, nustatė, 2,05 promilių girtumą, dėl to pristatė į Priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys, iš kurio paaiškėjo, kad jo girtumas įvykio metu buvo 1,94 promilės. Su šiais neblaivumo parodymais sutinka. Paaiškino, kad automobilį „Renault Clio“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), maždaug prieš metus pirko iš moters, kaip metalo laužą, jo vertė apie 200 eurų, tačiau su juo važinėjo iki šiol, nors iš jo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, be to, automobilis nebuvo draustas ir neturėjo techninės apžiūros. Dėl pirkimo – pardavimo pasirašė sutartį, kurią turi namuose, tačiau automobilio jo savininkė neišregistravo, o jis neįregistravo. Dėl savo veiksmų gailisi, pripažino, kad ir anksčiau yra baustas už vairavimą būnant neblaiviam.

Išvada dėl K. J. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2017-07-17, dirbant kartu su vyr. patruliu R. A., r. š. K1904, patruliuojant tarnybiniu automobiliu v. n. (duomenys neskelbtini) apie 14.45 val., adresu Panerių g. 310 E, Kaunas, patikrinimui sustabdė automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo, t. y. atlikdamas posūkį į kairę pusę, jis nepažvelgė į policijos automobilį, kurį gretimai vairavo, jis vairavo įsitempęs. Priėjus prie vairuotojo ir bendraujant su juo, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, kuriuos privaloma turėti vairuojant automobilį, pastarasis dokumentų nepateikė, sakydamas, kad juos paliko namuose. Pasiteiravus automobilio vairuotojo ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, kad gėrė stipraus alaus. Išgėrė apie vieną litrą maždaug prieš 15 min., iki vairavimo. Patikrinus duomenų bazę nustatyta, kad vairuotojas K. J.. Apžiūrint automobilio saloną tuščių, nugertų ar pilnų butelių nuo alkoholinių gėrimo rasta nebuvo. Palaukus 15 min., nuo automobilio sustabdymo, jo vairuotojui K. J. alkotesteriu buvo patikrintas girtumas, kiek prisimena buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas. Patikrinus automobilio valstybinius numerius duomenų bazėje, buvo nustatyta, jog K. J. vairuojamam automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. K. J., neneigė, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kodėl taip darė paaiškinti negalėjo, buvo pasipiktinęs, kad jį sustabdė (b. l. 40 – 41).

Liudytojas R. A. parodė, kad 2017-07-17, dirbant kartu su vyr. patruliu A. V., r. š. K1904, patruliuojant tarnybiniu automobiliu v.n. (duomenys neskelbtini) apie 14.45 val., adresu Panerių g. 310 E, Kaunas, patikrinimui sustabdė automobilį „Renault Clio“, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė įtarimą, kadangi įtartinai manevravo, t. y. gretimai važiuojant minėto automobilio, jo vairuotojas nepažvelgė į policijos automobilį, buvo įsitempęs. Sustabdę automobilį, A. V. priėjo prie automobilio vairuotojo ir su juo bendravo. Kolegai paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, kuriuos privaloma turėti vairuojant automobilį, pastarasis dokumentų nepateikė, sakydamas, kad juos paliko namuose. Pasiteiravus automobilio vairuotojo ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, kad gėrė stipraus alaus. Išgėrė apie vieną litrą maždaug prieš 15 min., iki vairavimo. Patikrinus duomenų bazę nustatyta, kad vairuotojas K. J.. Apžiūrint automobilio saloną tuščių, nugertų ar pilnų butelių nuo alkoholinių gėrimo rasta nebuvo. Palaukus 15 min., nuo automobilio sustabdymo, jo vairuotojui K. J. alkotesteriu buvo patikrintas girtumas, tikrinant girtumą, nuo K. J. sklido stiprus alkoholio kvapas. Kiek prisimena alkotesteriu K. J. buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas. Patikrinus automobilio valstybinius numerius duomenų bazėje, buvo nustatyta, jog K. J. vairuojamam automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. K. J., neneigė, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kodėl taip darė paaiškinti negalėjo, buvo pasipiktinęs, kad jį sustabdė. Daugiau papildymų neturiu (b. l. 45 – 46).

Liudytoja R. S. parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet daugiau negu prieš metus t. y. 2016 arba 2015 metais, pardavė jai priklausiusį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pardavė vyriškiui, kurio vardo ir pavardės neprisimena, žino, kad gyvena Lapių mstl., tikslaus adreso nežino. Automobilis buvo išregistruotas, jį pardavė, kaip metalo laužą, už 100 eurų. Automobilis taip pat neturėjo technikinės apžiūros. Kadangi automobilis buvo parduotas metalo laužui, neskubėjo jo nusirašyti, o paskui pamiršo. Dėl to automobilio naudotoju liko ji. Tačiau patikslina, kad automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jai nepriklauso, ji į jį jokių teisių neturi, kadangi jis yra parduotas, minėtam vyriškiui. Šį automobilį pirkimui jis susirado per skelbimą, kadangi jis buvo patalpintas internetiniame tinklapyje www.autogidas.lt. (b. l. 50).

Iš 2017-07-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skriaus tyrėjo D. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2017-07-17, apie 14.45 val., adresu Panerių g. 310E, Kaunas, Kauno apskrities VPK vyr patrulio A. V. ir vyr. patrulio R. A. buvo sustabdytas automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. J., gim. (duomenys neskelbtini), Kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo jis buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatytas 2,05 promilių girtumas. K. J. pakartotiniam alkoholio patikrinimui nuvežtas į LSMUL Kauno Klinikas, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys. Automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas ir kartu su registracijos liudijimu bei užvedimo rakteliu išimtas, ir patalpintas į policijos saugomą aikštelę Chemijos g. 4B, Kaune (b. l. 12).

2017-07-17 apžiūrėtas automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nutransportuotas į policijos saugomą aikštelę, esančią Chemijos g. 4 B, Kaunas. Surašyti transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas, transporto priemonės aprašas (b. l. 14 – 18, 19, 20 – 21, 24).

Iš VĮ „Regitra“ informacinės pažymos apie kelių transporto priemones nustatyta, kad keleivinis automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 išregistruotas automatiškai, negavus duomenų apie atliktą TA ir draudimą, jo savininkė – R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nustatyta, kad automobilio „Renault Clio“ 1.2, valst. 1995 m. laidos, vertė su PVM – 350 eurų (b. l. 26).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017-07-17 K. J. eismo įvykio vietoje 15.03 val., alkotesteriu nustatytas 2.5 ‰ (promilės) girtumas (b. l. 31).

Iš 2017-07-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7318/2017(01), matyti, kad K. J. kraujo mėginyje, paimtame 2017-07-17, 15.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,94 promilės etilo alkoholio (b. l. 37).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., K. J. atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones nuo 2015-10-21 iki 2018-10-20, taip pat matyti, kad K. J. yra baustas dėl to, kad 2016-02-19 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis), taip pat 2016-08-18 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o 2017-06-29 baustas pagal ANK 415 str. 1 d., 417 str. 8 d., dėl to, jog vairavo automobilį „Renault Clio“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), be civilinės atsakomybės draudimo ir vairuotojo pažymėjimo (b. l. 57 – 60).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. J. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad K. J. sąmoningai sėdo už vairo nuvažiavo gana ilgą atstumą faktiškai jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone būdamas neblaivus, kol buvo priverstinai sustabdytas policijos pareigūnų, ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims) tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. K. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Nors teismo posėdžio metu K. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas to nepripažįsta lengvinančia aplinkybe, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog analogiškas K. J. elgesys vairuojant transporto priemonę neblaiviam sistemingai kartojasi, už šiuos pažeidimus jis anksčiau du kartus teistas administracine tvarka, pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisės norminį reglamentavimą, jo 2016-02-09 padarytas administracinės teisės pažeidimas (vairavimas neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), būtų kvalifikuojamas kaip nusikaltimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, o tai rodo akivaizdų K. J. asmenybės pavojingumą ir polinkį tokiu būdu nusikalsti, taigi šiame kontekste jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu, taip siekiant sušvelninti gręsiančią atsakomybę ir sąlygotas objektyvių jo kaltę akivaizdžiai pagrindžiančių byloje nustatytų aplinkybių. K. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina į tai, kad K. J. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta. Vertinant K. J. asmenybę atkreiptinas dėmesys, kad jis neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, yra duomenų apie jo padarytas analogiškas veikas vairuojant transporto priemones neblaiviam ir baustumą už jas, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kaip pats nurodė dirba pavienius darbus. Nors prokuroras teismo posėdžio metu K. J. prašė paskirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, tačiau teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, pirmą kartą dėl nesunkaus nusikaltimo neesant sunkinančių aplinkybių teisiamam K. J. skirtina bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis K. J. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks K. J., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, K. J. skirtina bauda, nustatant jos dydį kiek mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis, iš kurio specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, faktiškai ja naudojosi – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (1,94 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), veikos pakartotinumą (anksčiau baustas du kartus už analogiškus pažeidimus administracine tvarka), tai, kad transporto priemone buvo nuvažiuotas pakankamai ilgas atstumas, tai, kad pagal bylos duomenis, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti jis tą pačią transporto priemonę vairuoja jau ne pirmą kartą, veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 67 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam K. J. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 (trejų) metų terminą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti trejiems metams ar ilgesniam laikui yra svarbus tuo, kad pasibaigus Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nurodytam apribojimui (asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos), asmeniui dar ilgesniam terminui užkertamas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis K. J. padarė nusikaltimą. Todėl tesimas mano, kad minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir K. J. charakterizuojančius duomenis, yra būtinas, kadangi svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią K. J. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o taip pat ir nusikalsti.

Teismo posėdžio metu prokuroras taip pat prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis K. J., t. y. automobilį „Renault Clio“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Toks prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas K. J., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant faktiškai jam priklausantį ir eismo išregistruotą automobilį „Renault Clio“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas neprieštarauja teisingumo principui, tokią išvadą pagrindžia tai, kad K. J. automobilį įsigijo maždaug prieš metus laiko, kaip parodė liudytoja R. S., už jį mokėjo 100 eurų, 2017-06-29 buvo baustas už administracinius pažeidimus, kadangi neturi teisės vairuoti transporto priemones, šis automobilis nėra draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, neturi galiojančios techninės apžiūros, o tai, kad šiuo metu kaltinamas vairavęs neblaivus, kai jo kraujyje mažiausia alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės (nustatyta 1,94 promilės), teismo manymu yra reali grėsmė šį turtą vėl panaudoti analogiškų nusikaltimų darymui. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad faktiškai K. J. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Renault Clio“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, nuosavybės teise turimą automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio poveikio.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio registracijos liudijimas (b. l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui, prie automobilio „Renault Clio“ valst. nr. ARS 103, kuris saugomas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai aikštelėje, adresu Chemijos g. 4B, Kaunas ir yra konfiskuojamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Skirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, konfiskuoti faktiškai K. J. priklausantį turtą - keleivinį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.