Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. K., esant 2009 m. liepos 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimui priteisti jam dukros G. K., gimusios 2007 metais, išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki jos pilnametystės, įpareigojant motiną R. K. tvarkyti uzufrukto teise G. K. išlaikymui tėvo L. K. mokamas pinigines lėšas, vengė pareigos mokėti lėšas dukros G. K. išlaikymui, dėl ko 2014 m. sausio 1 d. susidarė 21410 Lt įsiskolinimas.

Kaltinamojo L. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, įrodyta šiais duomenimis:

L. K., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jis žino, jog turi išlaikyti dukrą G. K., kuri gyvena su savo motina, jo buvusia žmona R. K. Šiauliuose. Po skyrybų dukros išlaikymui nėra davęs pinigų, nes neturi darbo, o jeigu randa kokį padienį darbą, tai už šiuos pinigus pragyvena pats. Gal kokį kartą ir būtų pravedęs lėšų dukros išlaikymui, tačiau buvusi žmona jam nenurodė kur jis galėtų pravesti pinigus, todėl nei karto ir nepavyko to padaryti. Jis nepagalvojo, kad gali dukros vardu atidaryti sąskaitą, į kurią galėtų pervedinėti pinigus dukros išlaikymui. Buvusi žmona minėjo, kad jis gali alimentų nemokėti, nes ji gaus išmokas iš vaikų fondo, todėl apsiramino, bet nepagalvojo, kad tiek išmokas iš vaikų fondo, tiek alimentus jam reikės kažkada padengti. Supranta, kad nevykdė pareigos išlaikyti dukrą, tačiau tam neturi lėšų. Į darbo biržą nestojo, nes iš seniau girdėjo, kad reikia ištuokos liudijimo, tačiau neturėjo pinigų šio dokumento išsiėmimui. Labai gailisi, kad nemoka lėšų dukros išlaikymui ir supranta, kad ši skola augs (30-31 b. l);

nukentėjusioji G. K. parodė, kad ji žino, jog jos tėtis yra L. K., tačiau ji buvo maža, kai tėtis su mama išsiskyrė, ir neprisimena gyvenimo su juo. Dabar ji gyvena su mama ir seneliais. Per gimtadienį vieną kartą tėtis jai atvežė saldainių ir yra nupirkęs kompiuterį. Su tėčiu bendrauja labai retai. Ji nežino, ar tėtis padeda mamytei ją išlaikyti, ar duoda pinigų (11-12 b. l.);

liudytoja R. K. parodė, kad 2009 m. liepos 23 d. ji oficialiai išsiskyrė su buvusiu vyru L. K., su kuriuo iki priimant sprendimą kartu nebegyveno apie pusmetį. Tuo pačiu sprendimu buvo priteisti alimentai dukros G. išlaikymui. Teismo sprendimu jis įpareigotas mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 litų nuo 2009 m. kovo 1 d. iki dukros pilnametystės. Priimant sprendimą L. pats dalyvavo teismo posėdyje ir apie priimtą sprendimą žinojo. Nuo šio sprendimo L. nei karto nėra mokėjęs lėšų dukros išlaikymui, tik yra kelis kartus dukrai atvežęs dovanėlių, lėlę, saldainių. Paskutinį gimtadienį L. dukrai nupirko planšetinį kompiuterį. L. dukros nelanko, tik kai kada atvažiuoja per gimtadienius ar per Kalėdas. Ji gyvena su savo tėvais, jie padeda išlaikyti dukrą. Ji pati dirba, gauna išmoką iš Vaikų fondo. Dėl lėšų dukros išlaikymui išieškojimo iš buvusio vyro L. K. ji kreipėsi į antstolę E. R. Šiauliuose. Iš jos jokių pranešimų nėra gavusi. Ar L. kur dirba ar ne, ji nežino, net nežino, kur jis gyvena. Kiek jis tiksliai skolingas, ji nežino (17-18 b. l.);

iš 2009 m. liepos 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš L. K. buvo priteistas išlaikymas dukrai G. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 litų nuo 2009 m. kovo 1 d. iki jos pilnametystės (19-24 b. l.);

iš 2014-01-15 antstolės E. R. pažymos Nr. 69-3296/2009 matyti, kad išlaikymo skola nesumokėta ir 2014 m. sausio 1 d. dienai yra 21410 Lt (26 b. l.).

Kaltinamojo L. K. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis, esant 2009 m. liepos 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimui, be jokių objektyvių priežasčių vengė pareigos mokėti lėšas dukros G. K. išlaikymui.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis L. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, kaltinamąjį L. K. siūlė nubausti 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, paskiriant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis L. K. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu taip pat sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis L. K. buvo teistas vieną kartą (35, 38-41 b. l.), tačiau teistumas išnykęs (BK 97 str.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, tačiau turi galiojančių nuobaudų (42-46 b. l.), į Pakruojo PSPC psichikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (48 b. l.), nedirba (49 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (50 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) L. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, prokurorės siūlomą bausmę – 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. K. prisipažino esanti kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (32-33 b. l.), kaltinamajam L. K. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

L. K. išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

L. K., nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei L. K. per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.