Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-17 · Administracinė byla Nr. P-556-206-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-17
Bylos Nr.
P-556-206-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Antanas Ablingis
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto plėtros departamentui, Kultūros vertybių apsaugos departamentui, uždarajai akcinei bendrovei ,,Moller RealEstate“
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P556-206/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo visuomeninės organizacijos ,,Žvėryno bendruomenė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A8-988/2004 pagal pareiškėjo visuomeninės organizacijos ,,Žvėryno bendruomenė“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto plėtros departamentui, Kultūros vertybių apsaugos departamentui, uždarajai akcinei bendrovei ,,Moller RealEstate“ dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003 m. birželio 30 d. statytojui uždarajai akcinei bendrovei „Moller RealEstate“ (toliau – ir UAB „Moller RealEstate“) išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini), leista esamo malūno rekonstrukcija, pritaikant gyvenamajai paskirčiai, ir daugiabučio gyvenamojo namo statyba.

Šalies argumentai

Pareiškėjas visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003 m. birželio 30 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 430, kuriuo patvirtintas detalusis planas, adresu (duomenys neskelbtini), ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. sausio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino ir šioje dalyje perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas iš naujo nagrinėjo tik tą skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003 m. birželio 30 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001 m. liepos 17 d. pritarė sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniams ir, vadovaujantis šiuo planu, 2003 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas UAB „Moller RealEstate“ išdavė statybos leidimą rekonstruoti nekilnojamąją kultūros vertybę (Žvėryno malūną) ir statyti šios vertybės teritorijoje, kuri kartu yra ir saugoma teritorija, naują statinį - 4 aukštų daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija leidimą naujai statybai kultūros vertybės XVI a. Žvėryno vandens malūno teritorijoje ir apsaugos zonoje išdavė neteisėtai. Teigė, kad nebuvo atsižvelgta į Žvėryno seniūnijos bendruomenės nuomonę, pažeistas vilniečių teisėtas interesas naudotis šalia rengiamo statybų sklypo esančia Neries paupio rekreacine zona, taip pat sukeltas pavojus nekilnojamos kultūros vertybės išsaugojimui. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos valstybė saugo kultūros paveldą ir gamtą kaip Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus (Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo l str.). Teigė, kad valstybė turi atitinkamus įsipareigojimus Europos Sąjungai, nes yra ratifikavusi Architektūros paveldo konvenciją, Europos archeologijos paveldo konvenciją ir Europos kraštovaizdžio konvenciją. Kultūros vertybių apsaugos departamento 1995 m. gegužės 2 d. sprendimu Žvėryno vandens malūnas yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas Nr. S63), taip pat išskirta bei Kultūros paveldo centro direktoriaus 1995 m. spalio 15 d. patvirtinta vertybės teritorijos riba, kuri saugoma kartu su nekilnojamąja kultūros vertybe. Pareiškėjas pažymėjo, kad kultūros vertybė yra ir nuosavybės teisės objektas, ir kartu - visuomeninė vertybė. Pareiškėjas, ginčydamas išduoto statybos leidimo teisėtumą, nurodė, kad statybos leidimas yra išduotas rekonstrukcijai ir naujai statybai, tačiau tokie darbai nėra taikomi nekilnojamosioms kultūros vertybėms nei pagal Statybos įstatymą, nei pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. Pažymėjo, kad statybos leidimas suteikia teisę vykdyti naują statybą ir rekonstrukciją pačioje kultūros vertybėje, nors pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą tokiame objekte yra galima atlikti tik statinių restauravimo ir atkūrimo darbus (23 str.). Pareiškėjo nuomone, tokios klaidos atsirado dėl to, kad projektavimo darbus atliko architektas, neturintis reikiamos atestacinės kvalifikacijos. Nurodė, kad Žvėryno malūnas su visa savo teritorija priklauso saugomai teritorijai – nacionalinės reikšmės gamtiniam karkasui (Neries slėnio migraciniam koridoriui), patvirtintam Vilniaus ir Lietuvos bendrajame plane (1998 ir 2002 metais). Dėl to detalusis planas ir leidimas pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus – paveldo objektų teritorijose draudžiama statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksploatavimu ir tvarkymu. Statybos leidimas taip pat prieštarauja sklypo Latvių g. 64, Vilniuje, detaliojo plano sprendimams, nes pagal planą vandens malūno pastatui turėjo būti taikytas restauracijos režimas, o esantys pagalbiniai pastatai - rekonstruoti. Statybos leidimas ir detalusis planas neatitinka sklypo (duomenys neskelbtini), paminklotvarkos sąlygų. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas yra nustatęs, kad objekto (duomenys neskelbtini) techninis projektas neatitinka detaliojo plano nustatyto užstatymo ploto bei aukštingumo reikalavimų. Nurodė, kad Neries pakrantės apsaugos zonoje, pro kurią teka upelis, yra šaltiniai, todėl naujos statybos ypač gali pažeisti visą vietovės hidrosistemą. Statybos projekte pateiktas šlaito tvarkymo planas realiai yra naujo šlaito formavimo planas, kurio nenumatė detalusis planas, o įstatymai tai daryti draudžia. Su visuomene nebuvo suderintas Neries šlaito keitimas. Skundo papildyme pareiškėjas ginė savo teisę kreiptis į teismą ginant visuomenės interesą ne vien aplinkos apsaugos klausimais. Nurodė, kad Europos kraštovaizdžio konvencija (ratifikuota nuo 2002 m. spalio 3 d.) apibrėžia kraštovaizdžio sąvoką. Iš Konvencijos nuostatų daroma išvada, kad į kraštovaizdžio sąvoką įeina ir žmonijos kultūros paveldas. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad taip kraštovaizdis suprantamas ir kitose Lietuvos ratifikuotose tarptautinėse konvencijose.

II.

Vilniaus apygardos administracini teismas 2004 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003 m. birželio 30 d. statytojui UAB „Moller RealEstate“ išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ įstatais, įregistruotais 2002 m. gegužės 17 d., Asociacijų įstatymu, Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), Orhuso konvencija, Europos kraštovaizdžio konvencija, Konvencija dėl teisės gauti informaciją, padarė išvadą, kad pareiškėjas, kuri savo įstatuose nustatė teisę ginti Žvėryno gyventojus ir ar kitus su Žvėrynu susijusius asmenis (Žvėryno bendruomenę), mano, kad priimtas sprendimas (išduotas statybos leidimas) daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje Žvėryno bendruomenei, turi teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų nuginčijimo netgi pagrįsdamas savo argumentus kraštovaizdžio, kurį sudaro tame tarpe gamtinis reljefas ir kultūros paveldas, kaip gamtos ir žmonijos faktorių sąveikos rezultatas, išsaugojimo interesu, kuris yra viešas interesas (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismo nuomone, pagal esamą Nuolatinės statybos komisijos posėdžio Nr. 23, 2003 m. birželio 4 d. protokolą Nr. 10, negalima teigti, kad protokolą pasirašė Kultūros vertybių apsaugos departamento pareigūnas. Šis pareigūnas tik dalyvavo komisijos darbe ir savo įrašu „pritarta“ patvirtino, kad pritaria projektavimo sąlygų vykdymui ir projekto atitikimui teritorijų planavimo dokumentams, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad įstatyme nurodytas pareigūnas pasirašė patį protokolą. Leidimas negalėjo būti išduotas, nes jo išdavimas prieštaravo Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 23 straipsnio reikalavimams. Leidimo išdavimas neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros – taisyklės, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. l d. 3 p.). Leidimą išdavęs asmuo neatkreipė dėmesio į tai, kad Nuolatinės statybos komisijos 2003 m. birželio 4 d. protokolo Nr. 10 nepasirašė Kultūros vertybių apsaugos departamento įgaliotas pareigūnas ir tuo buvo pažeistas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 23 straipsnis. K. Ramonaitis, pasirašęs statybos leidimą, nebuvo įgaliotas išduoti leidimą atlikti tvarkymo darbus nekilnojamojoje kultūros vertybėje – Žvėryno malūne. Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, leidimas naikintinas ir kaip administracinis aktas, kurį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas (ABTĮ 89 str. l d. 2 p.).

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkričio 5 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - pareiškėjo visuomeninės organizacijos ,,Žvėryno bendruomenė“ skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje bei byloje Nr. A7-720-04, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. spalio 26 d. priėmė nutartį, yra konstatavęs, kad visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą srityje, susijusioje su aplinkos elementais: oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove, t. y. kad visuomeninės organizacijos ginti viešąjį interesą turi teisę tik šia apimtimi. Teisės, kuri ginama teismine tvarka, apimtis savo ruožtu apibrėžia ir bylos nagrinėjimo ribas. Todėl byloje nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos yra tos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės (skundo pagrindas), kurios yra tiesiogiai susijusios su ginčijamo akto - statybos leidimo, teisėtumu aplinkosaugos srityje (skundo dalyku). Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčijamą statybos leidimą iš esmės panaikino dėl dviejų aplinkybių: pirma, dėl to, kad Nuolatinės statybos komisijos posėdžio Nr. 23 2003 m. birželio 4 d. protokolo Nr. 10, kuris yra būtina sąlyga statybos leidimui išduoti, nepasirašė Kultūros vertybių apsaugos departamento pareigūnas; antra, dėl to, kad K. Ramonaitis, pasirašęs statybos leidimą, nebuvo įgaliotas išduoti leidimą atlikti tvarkymo darbus nekilnojamojoje kultūros vertybėje - Žvėryno malūne. Tačiau šios teismo nurodytos statybos leidimo neteisėtumo aplinkybės yra susijusios su administracinių procedūrų viešojo administravimo srityje pažeidimu, bet ne su pažeidimais aplinkosaugos srityje. Dėl ko, nekonstatavus teismui pažeidimų aplinkosaugos srityje, nebuvo pagrindo išvadai, kad tokiais pažeidimais yra pažeista pareiškėjo subjektinė teisė - teisė ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje. Tokiu būdu teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes juo buvo išeita iš bylos nagrinėjimo ribų, kadangi nesant pareiškėjo teisės pažeidimo, buvo priimtas sprendimas, tenkinantis pareiškėjo skundą, t. y. ši teisė buvo ginama, peržengiant pačios teisės gynybos ribų apimtį. Be to, teismo sprendimas iš dalies yra nepagrįstas ir jame nustatytų faktinių bylos aplinkybių prasme. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis (2003 m. sausio 1 d. redakcija) nustatė būtiną sąlygą statybos leidimui išduoti - kad Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti statybos leidimą, pasirašytų Kultūros vertybių apsaugos departamento pareigūnas ar įgaliotas specialistas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento nuolatinės statybos komisijos posėdžio Nr. 23 2003 m. birželio 4 d. protokolo Nr. 10 matyti, kad jame yra Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovo A. Bundonio pateikta pasirašytinai išvada pritarti statybos leidimui. Minėtas įstatymas nedetalizuoja, kokiu būdu Kultūros vertybių apsaugos departamento pareigūnas turi pasirašyti komisijos, kurios darbe jis dalyvauja, protokole. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202, 12 punktą komisijos protokolą pasirašo komisijos nariai darbo reglamente nustatyta tvarka. Pagal minėtų nuostatų 2.2 punktą komisijos darbo reglamentą tvirtina savivaldybės meras. Tokiu būdu teismas, norėdamas konstatuoti, kad vienas, kuris iš komisijos narių nepasirašė ar netinkamai pasirašė protokolą, esant šio komisijos nario raštiškam patvirtinimui protokole, turėjo remtis atitinkamomis komisijos darbo reglamento nuostatomis. To teismui nepadarius, jo išvada, kad protokolo nepasirašė Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovas, kai protokole faktiškai yra šio atstovo raštiškas pritarimas statybos leidimui, yra teisiškai neargumentuotas bei nepagrįstas. Iš pareiškėjo skundo teismui matyti, kad statybos leidimo neteisėtumą jis grindė tuo, jog statybos leidimas prieštarauja teisės normų, saugančių kultūros, gamtos paveldą, reikalavimams bei, kad statybos leidimas prieštarauja detaliojo plano sprendiniams. ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad įrodymus pateikia proceso šalys. Tokiu būdu pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad jo skunde nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės faktiškai egzistuoja. Tačiau iš bylos matyti, kad pareiškėjas savo argumentus dėl statybos leidimo neatitikimo kultūros ir gamtos paveldo reikalavimams bei detaliojo plano sprendiniams grindžia tik bendro pobūdžio teiginiais, pateikdamas savo subjektyvų atitinkamų aplinkybių vertinimą, tuo klausimu teismui neteikdamas konkrečių įrodymų. Iš bylos taip pat matyti, kad ginčo pobūdis yra susijęs su tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu, kurioms ištirti bei įvertinti yra reikalingos specialios žinios kultūros ir gamtos paveldo; statybos bei teritorijų planavimo srityse (ABTĮ 61, 62 str.). Todėl pareiškėjui nepateikus objektyvaus pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, arba įrodymų, kurie būtų grindžiami specialiomis žiniomis atitinkamose aplinkosaugos srityse, jo subjektyvaus pobūdžio faktinių bylos aplinkybių vertinimai yra nepakankami įrodymų pakankamumo prasme daryti išvadą, kad pareiškėjas savo skunde nurodytas aplinkybes įrodė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo skundo teiginių, kiek jie yra susiję su pažeidimais aplinkosaugos srityje, neįrodė, o teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, viršijo bylos nagrinėjimo ribas, pareiškėjo teisių gynybai suteikdamas daugiau galių, nei galėjo būti ginama pati pareiškėjo subjektinė teisė - teisė kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais. Dėl neteisingo faktinių bylos aplinkybių įvertinimo bei netinkamo materialinės teisės normos pritaikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą byloje, priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmetė (ABTĮ 143 str.).

IV.

Pareiškėjas visuomeninė organizacija ,,Žvėryno bendruomenė“ 2009 m. kovo 27 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A8-988/2004. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Prašyme dėstomi šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir siaurinamai aiškino bei taikė Orhuso konvencijos nuostatas dėl visuomenės teisės kreiptis į teismą dėl pažeidimų aplinkosaugos srityje, nes vadovavosi šios Konvencijos klaidingu vertimu į lietuvių kalbą. Tai įrodo 2009 m. sausio 29 d. „Valstybės žinios“ Nr. 9 paskelbtas naujas ir ištaisytas Orhuso konvencijos vertimas, taip pat pateiktos nuorodos į oficialų Jungtinių Tautų Orhuso konvencijos aiškinimo vadovą bei nuorodos į netikslumus lietuviškajame Orhuso konvencijos vertime.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Orhuso konvencijos 2 straipsnio 3 dalies (a), (b) ir (c) punktus ir 6 straipsnio 1 dalies a-c punktus, 2 dalies a ir a(vi) punktus, 7 dalį, laisvai rinkosi ir neteisingai aiškino Orhuso konvencijos sąvokas, taip pat nepagrįstai susiaurino jos taikymo sritį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas sprendimu suformavo tolesnę netinkamą, neteisėtą ir nepagrįstą teismų praktiką, draudžiančią visuomeninėms organizacijoms kreiptis į teismą dėl daugelio dalykų, kuriuos Orhuso konvencija pripažįsta aplinkosauginiais.

4. Trijų mėnesių terminas dėl proceso atnaujinimo skaičiuojamas nuo ištaisyto vertimo į valstybinę kalbą oficialaus paskelbimo datos. Iki šiol pareiškėjas vadovavosi vien tik klaidingai išverstu lietuvišku Orhuso konvencijos tekstu. Pareiškėjas nėra susipažinęs su Orhuso konvencijos anglišku ir prancūzišku tekstu, nes šių kalbų nemoka ir neprivalo mokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atnaujinti procesą tenkintinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Procesas gali būti atnaujinamas, esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams.

Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Prašydamas atnaujinti procesą, pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir siaurinamai aiškino bei taikė Orhuso konvencijos nuostatas dėl visuomenės teisės kreiptis į teismą dėl pažeidimų aplinkosaugos srityje, nes vadovavosi šios Konvencijos klaidingu vertimu į lietuvių kalbą. Šis neteisingas vertimas buvo ištaisytas ir jo tekstas paskelbtas 2009 m. sausio 22 d. „Valstybės žiniose“ Nr. 8.

Teisėjų kolegijos nuomone, šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra esminės ir yra svarbios sprendžiant pareiškėjo reikalavimus šioje byloje. Todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir procesas byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Atnaujinus procesą, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 160 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo visuomeninės organizacijos ,,Žvėryno bendruomenė“ prašymą patenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A8-988/2004 pagal pareiškėjo visuomeninės organizacijos ,,Žvėryno bendruomenė“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto plėtros departamentui, Kultūros vertybių apsaugos departamentui, uždarajai akcinei bendrovei ,,Moller RealEstate“ dėl statybos leidimo panaikinimo.

Perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė