Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato tyrėjas 2014 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. ir 188 str., teiseną V. N. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties. Šį nutarimą pareiškėjas A. S. skundė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo A. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo Aido Kemežos 2014-04-10 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną paliktas galioti nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai išnagrinėjus byloje surinktus duomenis, kuriais apeliantas grindžia V. N. kaltę, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. ir 188 str. numatytus pažeidimus. Skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. reikalavimų, byloje esantys duomenys ištirti visapusiškai, reikšmingos bylai aplinkybės išnagrinėtos objektyviai ir jų visumos pagrindu padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados yra teisingos.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.).

Iš skundo turinio galima suprasti, jog apeliantas mano, kad V. N. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. ir 188 str. pagrindžia tai, jog V. N. paaiškino nenorintis, kad kelio servitutu būtų naudojamasi važinėjant ūkio technika, nes taip yra laužoma asfaltuota jo aikštelės danga, taip pat duomenys apie V. N. ankstesnius trukdymus naudotis kelio servitutu ir tai, kad jis yra vienintelis suinteresuotas asmuo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šių duomenų nepakanka asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. nustatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę.

Kelių eismo taisyklių 155.10 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Atsižvelgiant į ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.).

Apeliantas skunde nurodo, kad V. N. tyčia imasi įvairiausių priemonių, kad sutrukdytų pravažiuoti kelio servitutu, tačiau byloje nesurinkta pakankamai objektyvių tai patvirtinančių duomenų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus raštas Nr. 19SS-(14.19.45)-7 patvirtina, kad žemės sklypui, esančiam Gėlių g. 38, Serdokų k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav., nustatytas kelio servitutas yra 6 m pločio ir šiuo servitutiniu keliu turi teisę važiuoti visi asmenys, pageidaujantys patekti į toliau esančią valstybinę žemę bei šioje žemėje esančius statinius, tačiau kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, ženklų, rodančių suprojektuoto kelio servituto ribas nerasta, todėl nėra galimybės spręsti, ar automobilis stovi būtent kelio servituto ribose. Apeliantas teigia, kad nėra jokio teisės akto, kuris nustatytų, kad kelio servitutas privalo būti žymimas riboženkliais, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis, nagrinėjamu atveju – prielaida, kad automobilis stovi kelio servituto ribose. Iš apelianto pateiktų nuotraukų nėra aišku, ar būtent jo nurodomas automobilis trukdo eismui kelio servitutu, kadangi nuotraukose pažymėtos kelio servituto ribos nėra patvirtintos faktiniais duomenimis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 2 p. nustatyta, kad žemės sklypo ribų ženklinimą atlieka asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) 11 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą daroma išvada, kad policijos pareigūnai nepatenka į sąrašą asmenų, kurie turi teisę atlikti žemės sklypo ribų ženklinimą, todėl nagrinėjamu atveju nesant ženklų, rodančių suprojektuoto kelio servituto ribas, policijos pareigūnai neturėjo galimybės nustatyti ar apelianto nurodomas automobilis stovi kelio servituto ribose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant patvirtinti šį faktą, kelio servitutas įstatymo nustatyta tvarka turi būti pažymėtas riboženkliais ir tik tuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonės trukdymo eismui (ATPK 124¹ str. 4 d.) bei dėl automobilio savininko tyčios užkirsti galimybę naudotis kelio servitutu (ATPK 188 str.).

Apeliantas skundu taip pat prašo įpareigoti V. N. pašalinti kliūtį naudotis kelio servitutu, tačiau administracinių teisės pažeidimų teisenos procese yra sprendžiamas klausimas tik dėl asmenų administracinės atsakomybės, o įpareigojimas pašalinti kliūtį nėra administracinių teisės pažeidimų bylų dalykas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nepritartina praktikai, kuomet įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Apeliantui išaiškintina, kad dėl savo pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo pašalinti kliūtis, trukdančias pravažiuoti kelio servitutu, jis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo Aido Kemežos 2014-04-10 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną paliko galioti nepakeistą, kadangi kilusių abejonių dėl V. N. kaltės pašalinti nepavyko. Nesant kitų (išskyrus nukentėjusiojo A. S. paaiškinimus bei prielaidas) V. N. kaltę patvirtinančių duomenų, neaiškumai vertinami jo naudai, tuo užtikrinant LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos ir iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principų įgyvendinimą.

Konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis priimta tinkamai įvertinus Institucijos surinktus ir teismui perduotus duomenis V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje, ji yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją nukentėjusiojo A. S. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.