Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R. Š., pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. Š. atstovei advokatei Gitanai Butrimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. R., D. Š., A. Š., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motinai mirus, visiems buvo žinoma jos valia, todėl nei pareiškėjo tėvas, nei kiti suinteresuoti asmenys, vaikai į notarų biurą nesikreipė. Motinai mirus, būtent pareiškėjas rūpinosi visomis laidojimo reikmėmis, apmokėjo laidojimo ir kapų tvarkymo išlaidas. Taip pat, pareiškėjas ir toliau liko gyventi name adresu: Pajiesio g. 12, Ilgakiemio k., toliau rūpinosi ir prižiūrėjo, išlaikė šį namą, suremontavo rūsį, balkoną, pakeitė langus. Be to, pareiškėjas rūpinosi ir šiai dienai tebesirūpina ir savo tėvu A. Š.. Taip pat, po motinos mirties, būtent pareiškėjas, kuris ir toliau liko gyventi bendrame name, iš karto po motinos mirties priėmė likusius jos daiktus: baldus, televizorių, knygas, drabužius, nuotraukas, albumus, dokumentus ir kitus asmeninius daiktus, buitinę techniką. Visus kitus motinos asmeninius daiktus ir baldus taip pat tvarkė kaip savo, priėmė sprendimus, ką su motinos daiktais daryti. Nors pareiškėjas į notarinę kontorą nesikreipė, tačiau po motinos mirties iš karto faktiškai ėmė valdyti jos turtą, asmeninius daiktus, o taip pat toliau gyveno ir rūpinosi motinos nekilnojamuoju turtu, jį remontavo, pakeitė langus, todėl palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti ir atskirai į notarinę kontorą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo R. Š. motina V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). Po pareiškėjo motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. b. l. 9). Po pareiškėjo motinos mirties liko nekilnojamasis turtas: pastatas gyvenamasis namas su priklausiniais (kiemo statiniais) esantis adresu (duomenys neskelbtini).; pastatas – ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).; 0,4728 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).; 0,4708 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).; 0,9300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 12-16).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nustatyta, kad po pareiškėjo motinos V. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną jos sūnus faktiškai priėmė ir valdė jos palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sūnui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjas po motinos mirties jos turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, elgdamasis kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jo motinos V. Š. mirties atsiradusį palikimą jis priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paliktąjį turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.