Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2022-05-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-4801-323/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-17
Bylos Nr.
e2YT-4801-323/2022
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00675-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4801-323/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00675-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 2.4.2.9.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. prašymą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys D. S., bankroto administratorius I. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad 2/55 dalys 0,2565 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ priklauso D. S. ir D. S. ir kad šiuo turtu D. S. bei D. S. naudojasi bendru sutarimu.

Nurodė, kad 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu buvo nutraukta D. S. ir D. S. santuoka. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis aukščiau nurodytas žemės sklypas, taip pat nebuvo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. S. pateikė atsiliepimą į prašymą, iš kurio matyti, kad jis su pareiškėjos prašymu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nutraukė pareiškėjos D. S. ir suinteresuoto asmens D. S. santuoką. Sprendimu nebuvo išspręstas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuokoje (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įgyto 2/55 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės klausimas.

CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytą teisminę praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui nepadalijus santuokos nutraukimo byloje bendrąja jungtine nuosavybe jiems priklausančio 2/55 dalių žemės sklypo, u(duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo šio turto teisinis režimas pasikeitė iš bendrosios jungtinės nuosavybės į bendrąją dalinę nuosavybę. Pažymėtina, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, tik pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie lygių dalių prezumpcijos nuginčijimą, iš ko spręstina, kad pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui bendrąja daline nuosavybe priklauso po ½ dalį 2/55 dalies nurodyto žemės sklypo. Bendrąja daline nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį pareiškėja ir suinteresuotas asmuo valdo, naudojasi, disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, pareiškėjos prašymas netenkintinas, kadangi pareiškėjos D. S. ir suinteresuoto asmens D. S. nuosavybės teisės dalys žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra nustatytos, o prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka atitinka esamą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė