Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Violeta Balčytienė, Bronius Januška (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjai T. A., pareiškėjo R. P. atstovui D. Š., atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Jurgitai Narkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. A., R. P., L. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Šiaulių apskrities VMI) vykdydama 2010-01-15 pavedimą Nr. 35-7 (b.l. 61), 2010-01-26 patikrinimo aktu Nr. 35-7 (b.l. 65-70) UAB „Plusta“ (toliau - Bendrovė) apskaičiavo 52233 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 313,40 Lt PVM delspinigių, viso 52546,40 Lt.

Šiaulių apskrities VMI II Patikrinimo skyriaus vedėja išnagrinėjusi 2010-01-26 patikrinimo aktą Nr. 35-7, 2010-03-02 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-7 (b.l. 53-56) patvirtino 2010-01-26 patikrinimo aktą Nr. 35-7, nurodydama 68216 Lt padidinti Bendrovės įsiskolinimą biudžetui, t.y. papildomai priskaičiavo 15670 Lt PVM baudą.

Pareiškėjų reikalavimai priimti pagal nutartį (b.l. 21).

Nurodė, jog Centriniam mokesčių administratoriui pateikė faktus, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme (toliau - MAĮ) nurodytą kompetenciją privalo nagrinėti Centrinis mokesčių administratorius. Todėl įstatymų nustatyta tvarka ginčidami Šiaulių apskrities VMI II Patikrinimų skyriaus nusikalstamai priskaičiuotas sumas, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, o 2010-12-16 skundas, pareiškėjų nuomone, yra priskirtinas Centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir pareiškėjo atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

1. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).

Pareiškėjai skunde išdėstytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais (b.l. 1) ir bylos medžiaga neįrodė reikalavimų pagrįstumo.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentacija adekvati tiesioginiams su ginčų susijusiems įrodymams bei aptariamiems teisės aktams.

2. Pareiškėjų teiginiai, jog mokesčių administratoriaus darbuotojai piktybiškai elgėsi apskaičiuodami mokesčius ir pastariesiems turi būti taikyta baudžiamosios atsakomybės našta (LR BK 205 str., 209 str., 220 str., 235 str.), nėra adekvatūs bylos įrodymams ir laikytini, jog tokie teiginiai yra atsiradę dėl klaidingų ginčo susiklosčiusių aplinkybių vertinimų (ar tiesiog klaidingo teisės aktų taikymo konkrečioms ginčo aplinkybėms).

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (LR BK 1 str.). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (LR BK 2 str. 4 d.). Melagingi skundai ar įskundimai yra negalimi (LR BK 235 str., 236 str.).

Ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. LR BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (Baudžiamojo proceso kodekso 166 str. 1 d. ir 2 d., toliau - LR BPK).

Pagal LR BPK 165 str. ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Atsižvelgiant į paminėtas kodeksų nuostatas, asmuo gali ginti pažeistas teises, kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo įstaigas su objektyviais įrodymais (ar nurodydamas įrodymų buvimo šaltinį) dėl galimos nusikalstamos veikos. Pareiškėjai iki šios bylos nagrinėjimo nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigas ar vietos apylinkės prokuratūrą dėl mokesčių administratoriaus darbuotojų galimos nusikalstamos veikos, apskaičiuojant mokesčius.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga. Mokesčių administratorius yra už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje.

3. Šiaulių apygardos teismo 2009-05-26 nutartimi (b.l. 31) UAB „Plusta“ iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirtas kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“. Areštuotas UAB „Plusta“ priklausantis turtas.

Šiaulių apygardos teismo 2009-08-20 nutartimi (b.l. 33) UAB „Plusta“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, taikytas supaprastinto bankroto procesas, nustatant 6 mėnesių terminą. Patvirtino patikslintus UAB „Plusta“ kreditorinius reikalavimus (tame tarpe ir pareiškėjams).

4. Pareiškėjai 2010-12-16 skundu (b.l. 38; kai jau buvo iškelta bankroto byla) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-26 patikrinimo akte Nr. 35-7 nustatytais mokesčiais (b. l. 65), Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-02 sprendimu Nr. 35-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 53).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-01-28 sprendimu Nr. 69-20 „Dėl bankrutuojančios UAB „Plusta“ kreditorių skundo“ (b.l. 27) į pareiškėjų 2010-12-16 skundą (b.l. 38) nusprendė UAB „Plusta“ kreditorių T. A., R. P., L. P. 2010-12-16 skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-26 patikrinimo akto Nr. 35-7, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-02 sprendimo Nr. 35-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ palikti nenagrinėtu (praleistas terminas skundui paduoti, yra iškelta bankroto byla ir kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei ar įmonės reikalavimai jos skolininkams, turi būti nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme).

5. Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-01-28 sprendime Nr. 69-20 „Dėl bankrutuojančios UAB „Plusta“ kreditorių skundo“ (b.l. 27) išdėstyti argumentai yra pagrįsti ir atitinkantys teisės aktų reikalavimų:

5.1. Centrinio mokesčių administratoriaus argumentas, jog pareiškėjai, teikdami 2010-12-16 skundą dėl mokesčių inspekcijos 2010-01-26, 2010-03-02 sprendimų, praleido skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą ir, kad skundą ir kitus dokumentus teikė, neturint įgaliojimo atstovauti bankrutuojančią įmonę (bankroto byla iškelta 2009-05-26 ir 2009-08-20 pripažinta likviduojama) yra pagrįsti ir atitinka įstatymo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 str. yra numatyti skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminai ir praleidusiam skundo padavimo terminą, termino atnaujinimo tvarka paduoti skundą.

Skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia (straipsnio 1 d.).

Mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą (straipsnio 3 d.).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 153 str. akcentuota, jog skunde, paduodamame mokestiniame ginče, turi būti nurodyta: mokesčių mokėtojo pavadinimas (vardas, pavardė), identifikacinis numeris (kodas), adresas; skundžiamas sprendimas, jo surašymo data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai; skundo pareiškėjo reikalavimas. Skundas turi būti pasirašytas mokesčių mokėtojo (jo atstovo).

Aptariamo 2010-12-16 skundo (b.l. 38; kai jau buvo iškelta bankroto byla) pareiškėjai pasirašė neturėdami bankrutuojančios UAB „Plusta“ įgaliojimų, jų nepateikė su skundu centriniam mokesčių administratoriui, todėl darytina išvada, jog nebuvo įvykdyti MAĮ 153 str. reikalavimai, o esant tokioms aplinkybėms, mokesčių inspekcijos paminėtas argumentas pagrįstas.

6. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) reglamentuoja įmonių bankroto procesą (1 str. 1 d.). Įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (1 str. 2 d.), išskyrus kai kurias įmones, bendrijas į kurių sąrašą bankrutuojanti UAB „Plusta“ nepatenka.

6.1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 2 d. pažymi, jog bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas (nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2009-05-26 nutartimi (b.l. 31) UAB „Plusta“ iškelta bankroto byla).

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą (10 str. 7 d. 7 p.). Draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka (10 str. 7 d. 3 p.)

6.2. Skolininko, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesų gynimas, kai yra iškelta bankroto byla yra numatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo penktame skirsnyje.

Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (ĮBĮ 14 str. 1 d.)

6.3. Centrinis mokesčių administratorius pagrįstai akcentuoja, jog nagrinėjant ginčą dėl bankrutuojančios įmonės mokestinių prievolių iš esmės sprendžiamas UAB Plusta“, kaip bankrutuojančios įmonės, turto paskirstymo klausimas, todėl šių klausimų sprendimas negalimas ne bankroto byloje.

Analogiškas teismingumo klausimas išanalizuotas specialios teisėjų kolegijos ginčams tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2003-05-22 nutartyje. Nutartyje konstatuota, jog įmonių bankroto procedūrą reguliuojančios procesinės normos nustato, kad visos bylos, kuriose reiškiami kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei ar įmonės reikalavimai jos skolininkams, turi būti nagrinėjamos bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, t. y. bendrosios kompetencijos teisme.

6.4. Specialios teisėjų kolegijos ginčams tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2006-10-27 nutartyje nuspręsta, jog ginčai dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, susijusių su mokesčių mokėtojo mokestinėmis prievolėmis, yra nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ir bankroto byloje.

Nutartyje akcentuota, jog sprendžiant dėl atitinkamos bylos, susijusios su mokesčių teisiniais santykiais, kuomet įmonei (skolininkui) yra iškelta bankroto byla, rūšinio teismingumo, Įmonių bankroto įstatymas yra lex specialis mokesčių teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atžvilgiu.

6.5. Kreditorių teisės bankroto byloje numatytos ĮBĮ 21 str.: teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą.

Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.

Skolininko, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesų gynimas, kai yra iškelta bankroto byla yra numatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir tame tarpe penktame skirsnyje.

Esant tokioms ginčo faktinėms aplinkybėms, sprendimuose paminėtų teisės aktų nuostatoms, ginčo šalių paaiškinimams, bylos įrodymams, darytina išvada, jog Valstybinio mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-01-28 sprendimas Nr. 69-20 „Dėl bankrutuojančios UAB „Plusta“ kreditorių skundo“ (b.l. 27) yra pagrįstas įstatymų taikymo, teismų praktikos aspektu.

Skundo argumentais tenkinti pareiškėjų reikalavimus negalima, nes pastarųjų akcentuotos ginčo aplinkybės yra neatitinkančios teisės aktų nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė

atmesti T. A., R. P., L. P. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.