- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- 1S-1743-579/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00266-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- M. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2015 m. birželio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nuteistas 2011-12-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. 2012-07-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalis paskirtos bausmės pridėta prie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. 2013-04-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012-07-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmės pabaiga 2016-01-11.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-06-23 nutarimu Nr. 93-490 nutarta nuteistajam M. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-08-20 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. S. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skundo autorius nurodo, kad įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra vieną kartą baustas drausmine tvarka, skatintas. Pataisos namuose dirbo visuomeniniais pagrindais. Prokuroras neprieštaravo dėl jo lygtinio paleidimo. Yra atlikęs didžiąją bausmės dalį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo M. S. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. S. priklauso žemos rizikos grupei – 40 balų, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertina ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, psichologinės tarnybos išvadas, pažymose dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad skundo autorius laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sporto ir visuomeniniuose renginiuose, pataisos įstaigoje buvo įdarbintas visuomeniniais pagrindais, kartą skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, jam be kita ko, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys. M. S. ne kartą teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, jų platinimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad narkotikai buvo vartoti kas savaitę. Narkotines medžiagas platindavo kitiems, kad galėtų patenkinti savo poreikius. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį aktyviai dalyvauja Alternatyviosios reabilitacijos centro veikloje, tačiau 2014-12-15, t. y., atlikus daugiau nei pusę paskirtos bausmės laiko, jis baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kas leidžia abejoti tuo, ar dalyvavimas minėto centro veikloje jau yra padaręs pakankamą įtaką nuteistojo mąstymui ir elgesiui. O būtent mąstymas ir elgesys, tiksliau nuteistojo tvirtinimas, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebėjimas, kad jos gali atsirasti vėl, pasiūlytų alternatyvų atmetimas kaip per sudėtingų, neapgalvojimas savo pasekmių ir to, kas gali nutikti, darant nusikaltimą, netinkamo elgesio modelių pasirinkimas, socialinio tyrimo išvadoje įvertinta, kaip pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, į tai, kad M. S. 2014-12-15 buvo baustas už šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos, bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis M. S. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir nagrinėjęs M. S. lygtinio paleidimo klausimą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.