Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-536-811/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01008-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

2020 m. sausio 9 d.

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal skundą pateikusios atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjui V. A. dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skunde prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau –Komisija) 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 21R-143 (AG-79/07-2019) (toliau – Komisijos sprendimas).

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas V. A. 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti VMI prie FM 2019 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-615 „Atidėti ir išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą“ (toliau – VMI prie FM sprendimas) dalyje dėl jam numatytos sąlygos sumokėti antstoliui vykdomosios bylos vykdymo išlaidas. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisija ginčijamu sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino VMI prie FM sprendimo dalį dėl nustatytos sąlygos sumokėti antstoliui vykdomosios bylos vykdymo išlaidas.

Atsakovė nurodo su Komisijos sprendimu nesutinkanti. Teigia, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2019 m. kovo 12 d. duomenimis pareiškėjo turima baudų už administracinius nusižengimus nepriemoka buvo 110 Eur, iš jų 10 Eur bauda už administracinį nusižengimą (ROIK 18084714387), 100 Eur bauda už administracinį nusižengimą (ROIK 18091709388).

Nurodo iš Administracinių nusižengimų registro (toliau - ANR) 2018 m. birželio 12 d. gavusi pranešimą, kad Vilniaus apskrities policijos komisariatas (toliau – Vilniaus AVPK) 2018 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-1053-2018 pareiškėjui paskyrė 30 Eur baudą už administracinį nusižengimą (ROIK 18084714387), baudos sumokėjimo terminas – 2018 m. liepos 25 d. V. A. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikė VMI prie FM prašymą išdėstyti 30 Eur baudą. VMI prie FM 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nusprendė išdėstyti baudos mokėjimą ir 2018 m. spalio 3 d. su pareiškėju sudarė mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS), kurioje minėtos baudos mokėjimas išdėstytas trims mėnesiams, kas mėnesį mokant po 10 Eur. Pareiškėjas 2018 m. spalio 11 d. sumokėjo 10 Eur. Teigia, kad daugiau negavus jokių mokėjimų, MPS 2018 m. lapkričio 26 d. buvo nutraukta. Nutraukus MPS, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 6 d. dar sumokėjo 10 Eur, tačiau liko nesumokėta 10 Eur baudos, paskirtos Vilniaus AVPK 2018 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-1053-2018, dalis.

Atsakovė nurodo 2018 m. rugsėjo 18 d. iš ANR gavo pranešimą, kad Vilniaus AVPK 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-1189-2018 paskyrė pareiškėjui 100 Eur baudą už administracinį nusižengimą (ROIK 18091709388), baudos sumokėjimo terminas – 2018 m. spalio 31 d. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė atsakovei prašymą išdėstyti 100 Eur baudos už AN ROIK 18091709388 mokėjimą dalimis, tačiau atsakovė nurodo šio prašymo netenkinusi, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog išdėsčius baudos mokėjimą, jis turės galimybę tinkamai atsiskaityti su biudžetu. Teigia, kad pagal teismų praktika baudos mokėjimą išdėstyti tikslinga tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad paskirta bauda, išdėsčius jos mokėjimą, bus sumokėta. Pareiškėjui laiku nesumokėjus 100 Eur baudos už administracinį nusižengimą (ROIK 18091709388), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 ir 106 straipsnių nuostatomis, VMI prie FM 2018 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-120670 išieškoti laiku nesumokėtą 100 Eur baudą už administracinį nusižengimą iš turto ir per MAIS integracines sąsajas perdavė vykdyti antstoliui Dariui Stakeliūnui. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad VMI prie FM sprendimo priėmimo metu bauda už administracinį nusižengimą ROIK 18091709388 nebuvo sumokėta, o pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymas išdėstyti baudos mokėjimą buvo pateiktas po to, kai buvo pradėti išieškojimo veiksmai, atsakovė pagrįstai ir teisėtai inicijavo išieškojimą iš pareiškėjo turto.

Pareiškėjui 2018 m. gruodžio 19 d. pateikus prašymą išdėstyti 100 Eur baudą už administracinį nusižengimą ROIK 18091709388 bei likusią 10 Eur nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą ROIK 18084714387, VMI prie FM 2018 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-124999 sustabdyti sprendimo išieškoti laiku nesumokėtą 100 Eur baudos už administracinį nusižengimą vykdymą ir per integracines sąsajas perdavė vykdyti antstoliui. Tuo pačiu nurodo, kad išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą, 2019 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-615 išdėstyti baudų už administracinį nusižengimą mokėjimą dalimis su papildoma sąlyga - kad būtų apmokėtos antstolio vykdomosios bylos vykdymo išlaidos. Komisija sprendime pažymėjo, kad tokia VMI prie FM sprendimo sąlyga yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Komisija nurodė, jog MAĮ 88 straipsnio 4 dalis nurodo baigtinį sąrašą VMI prie FM sprendimų rūšių, kuomet sprendimas gali būti priimamas su sąlyga, t. y. tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Komisija pažymėjo, kad VMI prie FM sprendime nustatyta papildoma sąlyga dėl visų vykdomosios bylos vykdymo išlaidų sumokėjimo nepatenka į aukščiau nurodytą sąrašą, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovė nurodo su šiuo Komisijos MAĮ nuostatų aiškinimu nesutinkanti.

Teigia, kad MAĮ 88 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonių sąrašas, t. y. mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Nagrinėjamoje situacijoje VMI prie FM sprendime numatyta sąlyga - sumokėti antstoliui vykdomosios bylos vykdymo išlaidas - nėra mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonė. Ši papildoma sąlyga numatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 31 punkte, kuriame pažymėta, jog sprendimas atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą, dėl kurios priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti ją iš mokėtojo turto vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, mokėjimą gali būti priimtas tik su sąlyga, kad mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas. Nurodo, kad ši Taisyklėse numatyta sąlyga yra tarsi kompensacinio pobūdžio priemonė, kuria siekiama, kad VMI prie FM, geranoriškai sutikdama išdėstyti mokesčių mokėtojui mokestinę nepriemoką, nepatirtų išlaidų. Priešingu atveju VMI prie FM atsidurtų blogesnėje padėtyje dėl mokesčių mokėtojo kaltės, kadangi pati turėtų atlyginti antstoliui vykdomosios bylos vykdymo išlaidas. Pažymėtina, jog VMI prie FM sprendimo priėmimo metu bauda už administracinį nusižengimą ROIK 18091709388 nebuvo sumokėta, pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymas išdėstyti baudą pateiktas po to, kai buvo pradėti išieškojimo veiksmai, o VMI prie FM išieškojimas iš pareiškėjo turto buvo inicijuotas pagrįstai ir teisėtai. Todėl teigia, kad VMI prie FM sprendime numatyta papildoma sąlyga sumokėti antstoliui vykdomosios bylos vykdymo išlaidas yra teisėta, o pareiškėjas privalo atlyginti vykdymo išlaidas, nes jos susidarė dėl paties pareiškėjo kaltės.

Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovės skundą nepateikė.

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 21R-143 (AG-79/07-2019), kuriuo panaikinta VMI prie FM 2019 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-615 „Atidėti ir išdėstyti baudos už administracinį teisės nusižengimą sumokėjimą“ dalis dėl nustatytos sąlygos sumokėti antstoliui vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių.

Pareiškėjui už administracinį nusižengimą Vilniaus AVPK 2018 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-1053-2018 paskirta 30 Eur bauda, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-1189-2018 - 100 Eur baudą. Pareiškėjo prašymu VMI prie FM 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nusprendė 30 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti. VMI prie FM ir su pareiškėju 2018 m. spalio 3 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartimi baudos sumokėjimas išdėstytas trims mėnesiams, kas mėnesį mokant po 10 Eur. Pareiškėjas 2018 m. spalio 11 d. sumokėjo 10 Eur. Negavusi jokių mokėjimų pagal mokestinės paskolos sutartį, VMI prie FM 2018 m. lapkričio 26 d. nutraukė MPS. Nutraukus MPS, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 6 d. sumokėjo 10 Eur, tačiau liko nesumokėta 10 Eur baudos suma.

Vilniaus AVPK 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-1189-2018 paskyrė pareiškėjui 100 Eur baudą už administracinį nusižengimą, kurią pareiškėjas turėjo sumokėti iki 2018 m. spalio 31 d. Pareiškėjas pateikė atsakovei 2018 m. lapkričio 5 d. prašymą išdėstyti 100 Eur baudos mokėjimą dalimis, tačiau atsakovė šio prašymo netenkino ir pranešė apie tai pareiškėjui VMI prie FM 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-34452 (b. l. 19-32).

VMI prie FM 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 483-120670 nusprendė ieškoti iš pareiškėjo turto į biudžetą 100 Eur baudą už administracinį nusižengimą ir perdavė šį sprendimą vykdyti antstoliui (b. 1. 33, Komisijos medžiagos b. l. 11).

Pareiškėjas pateikė VMI prie FM 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą (VMI prie FM gautas 2018 m. gruodžio 21 d.) išdėstyti paskirtos 100 Eur baudos bei 10 Eur nesumokėtos baudos dalies mokėjimą pusei metų, mokant po 20 Eur per mėnesį, nurodydamas, kad nedirba, ieško darbo, yra 55 proc. darbingas ir gauna tik 122 Eur socialinę pašalpą (b. 1. 35).

VMI prie FM 2018 m. gruodžio 28 sprendimu Nr. (23.31-08) 483-124999 VMI prie FM 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 483-120670 vykdymą (b. l. 47) ir ginčijamu VMI prie FM 2019 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-615 nusprendė atidėti ir išdėstyti 110 Eur pareiškėjo nesumokėtos baudos už administracinius teisės pažeidimus sumą, nurodydama, kad iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo metu antstoliui turi būti sumokėtos visos vykdomosios bylos vykdymo išlaidos (b. l. 51-52).

Priimdama ginčijamą sprendimą, VMI prie FM vadovavosi MAĮ 88 straipsniu, 14 straipsnio 7 dalimi, Taisyklėmis.

MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Pagal MAĮ 88 straipsnio 2 dalį sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Detali šios teisės normos realizavimo tvarka numatyta Taisyklėse. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, o Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčio administratoriaus. Pagal Taisyklių 30 punkto nuostatas, mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą nurodydamas užtikrinti jos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą, dėl kurios priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti ją iš mokėtojo turto vykdomas CPK nustatyta tvarka, mokėjimą gali būti priimtas tik su sąlyga, kad mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas. Kai mokestinės nepriemokos sumokėjimas užtikrinamas priverstine hipoteka arba įkeitimu, mokesčių administratorius gali iš mokesčių mokėtojo pareikalauti padengti mokesčių administratoriaus turėtas priverstinės hipotekos arba įkeitimo įregistravimo išlaidas.

Ginčijamu sprendimu Komisija konstatavo, kad Taisyklių 31 punkto nuostata, nustatanti sąlygą, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą, dėl kurios priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti ją iš mokėtojo turto vykdomas CPK nustatyta tvarka, mokėjimą gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, nepatenka į MAĮ 88 straipsnio 4 dalyje nurodytą baigtinį sąrašą.

Teismas su šia Komisijos išvada nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.

MAĮ 88 straipsnio ir Taisyklių 30 punkte nurodyti įkeitimas, hipoteka, laidavimas ir garantija pagal MAĮ 95 straipsnio nuostatas yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai, kuriuos reglamentuoja CK 6 knygos V skyriaus nuostatos.

Vykdymo išlaidos yra vykdymo proceso institutas, kurį reglamentuoja CPK VI dalis. CPK 609 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

Taigi, mokestinės prievolės užtikrinimo būdai yra materialinės teisės institutas, o vykdymo išlaidos – procesinės. Vykdomosios bylos vykdymo išlaidos nėra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas, todėl jos ir nepatenka į baigtinį MAĮ 88 straipsnio 4 dalyje nustatytą prievolės užtikrinimo būdų sąrašą.

Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalies nuostatą mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo arba išdėstymo tvarką pavesta parengti Lietuvos Respublikos finansų ministrui. Vadovaudamasis MAĮ 88 straipsniu ir atsižvelgdamas į MAĮ 14 straipsnio 7 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos finansų ministras patvirtino Taisykles, kurios yra galiojantis norminis aktas ir jomis, kaip ir kitais teisės aktais, privalo vadovautis mokesčių administratorius (MAĮ 17 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamuoju atveju buvo priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti baudą už administracinį nusižengimą iš mokėtojo turto (VMI prie FM 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-120670), kuris perduotas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka. Mokesčių administratoriui Taisyklių 31 reikalavimas išdėstyti tokiu atveju administracinės baudos sumokėjimo terminą su sąlyga, kad pareiškėjas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokėtų antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, yra imperatyvus ir privalomas ir jis neturėjo jokios galimybės, tenkindamas pareiškėjo prašymą išdėstyti administracinės baudos mokėjimo terminą, šios nuostatos netaikyti. Esant šioms aplinkybėms, VMI prie FM 2019 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-615 „Atidėti ir išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą“ dalis dėl pareiškėjui numatytos sąlygos sumokėti antstoliui vykdomosios bylos vykdymo išlaidas laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl Komisijai nebuvo jokio teisinio pagrindo jos naikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Komisija netinkamai aiškino MAĮ 88 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 31 punkto nuostatas ir priėmė iš esmės neteisėtą sprendimą. Todėl atsakovės skundas tenkintinas, ginčijamas Komisijos sprendimas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 21R-143 (AG-79/07-2019).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.