- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2-433-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00118-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ludema“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ludema“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikšimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ludema“ iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ludema“.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2024 m. kovo 1 d. jai buvo skolinga 32 001,49 Eur. Tai, kad bendrovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui už 2022 metus; bendrovės 2021 metų balanso duomenimis turtą sudarė 48 7826 Eur, iš kurio 122 818 Eur yra gautinos sumos, skolos – 443 444 Eur, nuostoliai – 42 694 Eur; bendrovės vardu registruotos žemės ūkio technikos nėra, yra registruotos trys transporto priemonės, kurioms taikomi areštai; bendrovė nekilnojamojo turto neturi; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) bendrovė skolinga 2 844,91 Eur, apdraustųjų asmenų nėra; antstoliai vykdo 14 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo. Valstybinė mokesčių inspekcija 2023 m. gruodžio 17 d. išsiuntė pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą UAB „Ludema“, kuriame buvo nustatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Per nustatytą terminą UAB „Ludema“ prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas ir sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka nebuvo priimtas.
3. Atsakovė UAB „Ludema“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovei UAB „Ludema“ iškėlė bankroto bylą.
5. Teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovė šiuo metu nekilnojamojo turto neturi, bendrovė veiklos nevykdo, nes apdraustųjų asmenų nėra, antstoliai vykdo 14 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo. Bendrovė nei dokumentų, nei atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė sutinka su pareiškime išdėstytais argumentais. Įvertinęs nurodytą, teismas padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki. Teismo vertinimu, tokia bendrovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą bendrovės nemokumo sąvoką, nes atsakovės turto nepakanka skoloms apmokėti.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, nusprendė, jog minėti duomenys pagrindžia, kad tokia UAB „Ludema“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą bendrovės nemokumo sąvoką, todėl iškėlė atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Teismas bendrovės nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Integrale LT“.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovė UAB „Ludema“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas neatsižvelgė į bendrovės prašymą suteikti 30 dienų papildomą terminą atsiliepimui į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti. Bendrovė prašyme argumentavo, kad dėl buhalterės pasikeitimo neturi galimybės paruošti ir teismui pateikti bendrovės balansą ir kitus dokumentus, įrodančius bendrovės gyvybingumą.
7.2. Bendrovės valdymo organai iš teismo laiku negavo procesinių dokumentų, susijusių su bankroto bylos nagrinėjimu teisme. Bendrovės vadovas nebuvo iš anksto tinkamai informuotas apie teismo procesą. Faktiškai teismo procesiniai dokumentai bendrovei nebuvo įteikti. Apie bankroto bylą bendrovės vadovas sužinojo iš teisines paslaugas teikiančių ir paslaugas siūlančių asmenų. Laišką iš teismo gavo vadovo gyvenamojoje vietoje garbingo amžiaus asmenys, kurie nesuprato šio laiško svarbos, todėl neperdavė bendrovės vadovui.
Atsiliepimas
7.3. Bendrovei faktiškai nebuvo suteikta galimybė pirmosios instancijos teismui pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo su įrodymais, patvirtinančiais bendrovės gyvybingumą. Teismas turėjo galimybę, tačiau nesuteikė bendrovei papildomo laiko atsiliepimui į pareiškimą parengti. Tokiu būdu teismas apribojo bendrovės teisę tinkamai pasiruošti teismo procesui.
7.4. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl bendrovės nemokumo, prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla bendrovei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad bendrovė yra nemoki.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsakovei UAB „Ludema“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nemokumas taip pat sietinas su tokiais požymiais: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Be to, pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
13. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020).
14. Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
15. Atsakovė pateiktu atskiruoju skundu nurodo tik tai, kad laiku negavo teismo procesinių dokumentų ir jai faktiškai nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, patvirtinančius bendrovės gyvybingumą. Atsakovė cituoja kasacinio teismo praktiką, pagal kurią prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla turėtų būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad bendrovė yra nemoki.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad apie teisminį procesą ji nebuvo informuota tinkamai. Atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad neva procesinius dokumentus priėmė garbaus amžiaus asmenys, kurie nežinojo, jog dokumentai svarbūs, bet atsakovė net nepaaiškina, kas tai per asmenys ir nepateikia įrodymų, jog tokie asmenys negali suvokti priimantys pašto korespondenciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. kovo 30 d. procesiniai dokumentai buvo įteikti L. K., kuri dokumentų priėmimą patvirtino savo parašu, bei pažymėjo, jog ji yra sutuoktinė (UAB „Ludema“ vadovas yra R. K., tai leidžia teigti, kad dokumentus priėmusi L. K. yra jo sutuoktinė). Taigi, procesinių dokumentų įteikimas adresato sutuoktiniui yra tinkamas įteikimo būdas, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, todėl pritarti atsakovės argumentams dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo, nėra teisinio pagrindo.
17. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės skundo argumentai, kad ji neturėjo galimybės pasiruošti teismo procesui. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Ludema“, atsakovės vadovas buvo įpareigotas per 5 dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui nutartyje nurodytus dokumentus, o pareiškimas paskirtas nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. balandžio 9 d. Kaip minėta, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti 2024 m. kovo 30 d., tačiau atsakovė nei atsiliepimo į pareiškimą, nei reikiamų dokumentų teismui nepateikė. Tiesa, atsakovė 2024 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą pratęsti terminą dokumentams pateikti 30 dienų, tačiau toks prašymas 2024 m. balandžio 4 d. teisėjos rezoliucija buvo netenkintas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 77 straipsnio 3 dalimi, atsakovės pateiktas prašymas turėjo būti išspręstas ne rezoliucija, o motyvuota nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl termino pratęsimo rezoliucija, pažeidė civilinio proceso teisės normas, tačiau toks pažeidimas įtakos apskųstos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi (CPK 360 straipsnis). Sutiktina, kad teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą 30 dienų, tačiau, kaip matyti, atsakovės 2024 m. balandžio 3 d. prašymas dėl termino pratęsimo yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais (nei dėl kreipimosi dėl skolos išdėstymo, nei dėl buhalterės pasikeitimo ar panašiai). Be kita ko, net ir teismui netenkinus atsakovės prašymo, atsakovė iki 2024 m. balandžio 9 d. numatyto teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ar bent dalį reikalingų dokumentų, tačiau atsakovė pasirinko pasyvų elgesį ir nepateikė teismui jokių papildomų duomenų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė neturėjo galimybės tinkamai pasirengti teismo posėdžiui ar jai buvo sukliudyta pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir reikalingus dokumentus. Pažymėtina, kad atsakovė turi vadovą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsniu, yra atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą. Tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų lėmė ne teismo atmestas prašymas pratęsti terminą dokumentams pateikti, o atsakovės pasyvumas.
19. Kaip minėta, atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad ji yra gyvybinga, bet neturėjo pakankamai laiko pateikti tai pagrindžiančių įrodymų, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė net ir kartu su atskiruoju skundu jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės gyvybingumą, nepateikia, o ir pačiame atskirajame skunde nedetalizuoja bendrovės finansinės būsenos, jos veiklos ar kitų svarbių aplinkybių, kurios turėtų reikšmės bendrovės mokumui nustatyti.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė šiuo metu nekilnojamojo turto neturi, veiklos nevykdo, nes apdraustųjų asmenų nėra, antstoliai vykdo 14 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo. Atsakovė nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms paneigti (CPK 178 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai 2024 m. kovo 1 d. bendrovė buvo skolinga 32 001,49 Eur, o atskirojo skundo nagrinėjimo dieną, t. y. 2024 m. birželio 6 d., skola yra padidėjusi iki 36 448,93 Eur. Nors skola VSDFV yra sumažėjusi nuo 2 844,91 Eur iki 2 742,44 Eur, tačiau ji vis dar egzistuoja, darbuotojų bendrovė neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o tai patvirtina, kad bendrovė faktiškai veiklos nevykdo. Atsižvelgiant į byloje turimus ir viešus duomenis, taip pat į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų bendrovės gyvybingumą, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra moki. Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikinojo pobūdžio ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės.
21. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, esant bendrovės skolai valstybės biudžetui, konstatuojama, jog bendrovė negali būti laikoma gyvybinga bendrove, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.
Dėl procesinės baigties
22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias bendrovės nemokumą, tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog bendrovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. palikti nepakeistą.