- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- eI-1765-621/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01086-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- A. K., V. P.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K., V. P. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 86-TE-178 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. K. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu prašydami panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko (toliau – ir Telšių AVPK) 2017 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 86-TE-178, kuriuo skyrė tarnybinę nuobaudą: 1) pastabą – jaunesniajam policininkui A. K., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui; 2) papeikimą – policininkui V. P., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui; priteisti pareiškėjams iš atsakovo visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad atsakingai dirbo savo darbą ir norėjo nustatyti pažeidėjus. Be to, gavo klaidingą informaciją, jog automobilis stovėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ ateljė (duomenys neskelbtini), todėl iš karto ir neatvyko į įvykio vietą, nes automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Pamatė, jog automobilis nestovėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ ateljė, todėl nusprendė patruliuoti pro gretimas gatves, galvodami, kad automobilis galėjo išvažiuoti iš kitos gatvės. Vėliau pamatė automobilį ir prie jo esančius asmenis, tačiau galvojo, kad automobilis pajudės iš įvykio vietos ir tada užfiksuos pažeidimą. Su asmeniu, kuris paskambino (pranešėju), susitarė, jog jis paskambins, kai automobilis pajudės iš įvykio vietos, tačiau automobilis nepajudėjo. Pranešimas buvo apie tai, jog galimai galėjo vairuoti automobilį neblaivūs asmenys. Informacijos, jog jie važiavo, nebuvo. Nepamena, ar žiūrėjo, kaip tiksliai buvo užfiksuotas pranešimas apie įvykį. Automobilis nebuvo tempiamas, apsiriko. Jeigu pranešėjas būtų pasakęs, kad pažeidėjai vairavo automobilį, tada iš karto būtų sustoję prie automobilio ir atlikę būtinus veiksmus. Kadangi nenurodė, jog vairavo automobilį, laukė, kol automobilis pajudės. Mano, kad tinkamai atliko savo pareigas. Prašo skundą tenkinti.
Pareiškėjas A. K. nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus reikalavimus. Pažymėjo, jog palaiko kolegos V. P. išdėstytus argumentus šio teismo posėdžio metu. Galbūt buvo pasirinkta bloga taktika, bandė užfiksuoti pažeidimą. Pažymėjo, jog toje situacijoje trūko patirties. Prašo skundą tenkinti.
Pareiškėjai skunde nurodė, jog V. P. tarnybinė nuobauda – papeikimas, o A. K. – pastaba buvo skirta už tai, kad 2017 m. kovo 8 d. gavus pranešimą iš bendro pagalbos centro, jog (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme chuliganiškai važinėja automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą išsiunčiant patrulių ekipažą „Lūšė E2038”, kurį sudarė V. P. ir A. K.. Patikrinimo metu vertinta, kad į pranešime nurodytą namo kiemą ((duomenys neskelbtini)) atvykta po 17 min., nors buvo galima atvykti greičiau. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai reagavo į įvykį, bandė užfiksuoti automobilio vairavimo faktą. To nepavykus padaryti, visiškai nesiėmė veiksmų įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, nenustatė įvykio liudininkų, jų neapklausė, nebendravo su prie automobilio „H. P.“ ir taksi stovėjusiais asmenimis, nenustatė automobilio savininko, vairavusio asmens girtumo. Neatlikus šių veiksmų, pareigūnai sudarė sąlygas „H. P.“ vairavusiam vairuotojui išvengti atsakomybės. Taip pat kritikuojami pareigūnų veiksmai, kodėl nevyko tiesiai į įvykio vietą. Aukščiau aptarti veiksmai vertinti kaip tiesioginė tyčia, nes laikoma, kad pareiškėjai suprato savo veiksmų neteisėtumą ir sąmoningai leido jiems kilti. Laikoma, kad pareiškėjas V. P. būdamas ekipažo vyresniuoju neužtikrino tinkamo policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymo. Išvadoje konstatuota, kad policijos pareigūnai įgyvendina funkcijas pagal jiems suteiktus įgaliojimus. Tam tikrose aiškiai nereglamentuotose situacijose pareigūnai privalo veikti savo nuožiūra, susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba pasirinkti vieną iš daugelio galimų sprendimų variantų, neperžengiant nustatytų ribų. Pareiškėjai pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvada neatspindi dalies reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo įtakos įvykio situacijoje pareiškėjų veiksmams ir priimtiems sprendimams. Pareiškėjai V. P. ir A. K. 2017 m. kovo 8 d. dirbo ekipaže, kuomet iš laikinai ėjusios Reagavimo skyriaus viršininkės pareigas pareigūnės I. D. gavo pranešimą, nurodant informaciją, kad automobilis „H. P.“ stovi prie „(duomenys neskelbtini)“ ateljė, kuri yra (duomenys neskelbtini), ir gali judėti. Pareiškėjams buvo žinoma, kad minėta „(duomenys neskelbtini)“ ateljė yra prie pat (duomenys neskelbtini) gatvės, o (duomenys neskelbtini) yra jau giliau kiemuose. Pareiškėjams gavus tokią pirminę informaciją ir buvo priimtas sprendimas į kiemus iškart nevažiuoti, kadangi susidarė įspūdis, kad automobilis gali judėti (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl iškart į įvykio vietą nebuvo nuvykta, nutarus apvažiuoti, gretimas gatves, kad vairuotojas iškart negalėtų pastebėti pareigūnų bei jį galima būtų užfiksuoti realiai vairuojantį automobilį. Pažymėjo papildomą aplinkybę, kad vėliau iš surinktų duomenų paaiškėjo, kad realiai automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme, todėl net ir pranešimo informacija nebuvo visiškai tiksli. Pareigūnų bendradarbiavimui buvo nurodytas asmens, prisistačiusio vardu V., telefono numeris, kuris akcentavo matantis įvykio vietą. Susisiekė su juo ir pastarojo asmens buvo patikintas, kad minimas automobilis stovi kieme, tačiau žada judėti, dėl to buvo priimtas sprendimas palaukti prie išvažiavimo iš kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę, stebint iš šio kiemo važiuojančias transporto priemones. Tuo pačiu metu ir buvo suderinta, kad jis praneš, kada minėtas automobilis pajudės. Kadangi prie šio automobilio buvo ir taksi, todėl pareigūnai vertino, kad automobilį gali būti bandoma užvesti lanksčia vilktimi. Išvydus panašų taksi automobilį išvažiuojant pareiškėjai priėmė sprendimą jį pavyti, naudojant ir specialius šviesos ir garso signalus, tačiau intensyvus eismas kliudė tai efektyviai padaryti. Nenustačius „H. P.“ važiavimo fakto ir nebepavykus susisiekti su piliečiu V., nutarta vykti į (duomenys neskelbtini) kiemą, kuriame pastebėtas minėtas stovintis automobilis ir du ar trys jaunuoliai šalia automobilio. Pareiškėjas pagalvojo, kad minėtas automobilis užvestas, todėl buvo apsisukta, siekiant šiuos asmenis geriau matyti, tačiau apsisukus, minėtų asmenų jau nebebuvo. Pažymėjo, kad minėtas asmuo V. nenurodė automobilio vairavimo fakto, tiesiog iš jo pateiktų duomenų buvo galima suprasti, jog automobiliu gali būti ketinama važiuoti. Pareiškėjai nurodė, kad neneigia fakto, jog ne visus veiksmus pasirinko atlikti teisingai, tačiau jų pagrindinis tikslas buvo, kaip ir reikalauja profesinės pareigos, užkirsti kelią galimam pažeidimui ar nutraukti esamą, todėl negalima sutikti su išvada, kad jų veiksmams būdingas neteisėtumas, pasireiškęs tiesiogine tyčia, o ne neatsargumu. Pažymėjo, kad tiesioginės tyčios elementą šalina ir pati tarnybinio patikrinimo išvada, nors ja pareiškėjų kaltė ir apibrėžiama kaip tiesioginė tyčia, tačiau rezoliucinėje dalyje teikiant siūlymus dėl nuobaudos siūloma: Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. P. už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, o Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui A. K. už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, t. y. reikšmingos ir pačios išvados formuluotės ir jų prasmė, konkrečiu atveju sąvoka „aplaidumas“. Vienas iš subjektyviųjų pažeidimo požymių yra kaltė. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Teisingas subjektyviųjų veikos požymių (kaltės, motyvo, tikslo) nustatymas turi didelę reikšmę apibrėžiant pažeidimus, atribojant vienas veikas nuo kitų, taip pat parenkant jas padariusiems asmenims nuobaudas. Teisės teorijoje, teismų praktikoje sąvokos ,,aplaidumas“, ,,aplaidus“ siejamos tik su neatsargumu. Pažymėjo, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs subjektas vertino vieną idealų modelį, neįvertinus žmogiškojo faktoriaus ir visų su tirtu atveju susijusių aplinkybių. Pirma, pareiškėjai į įvykio vietą vyko pranešimo pagrindu iš dalies suklaidinti netikslios informacijos iš I. D. apie automobilio tikslią lokalizaciją, dėl to nutarta nevykti į kiemą. Antra, tyrimo metu nėra atsakoma kodėl vertinant visas aplinkybes, pareigūnų veiksmai ir priimti sprendimai, jei faktai būtų pasitvirtinę, buvo blogi. Kodėl pareiškėjų manymas ir siekis užfiksuoti judančią transporto priemonę buvo neteisingas. Tyrimo metu šis faktas nebuvo vertintas ir nėra išvados, kad tokie veiksmai pareiškėjų buvo akivaizdžiai klaidingi ar neteisingi, ar juo labiau pažeidžiantys galiojančius teisės aktus. Trečia, atsakovas pats pripažįsta ir nurodo, kad policijos pareigūnai įgyvendina funkcijas pagal jiems suteiktus įgaliojimus. Tam tikrose aiškiai nereglamentuotose situacijose pareigūnai privalo veikti savo nuožiūra, susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba pasirinkti vieną iš daugelio galimų sprendimų variantų, neperžengiant nustatytų ribų, t. y. pripažįstama, kad vienodų situacijų nėra ir pareigūnai privalo operatyviai pagal padėtį priimti vienus ar kitus sprendimus. Savo sprendimų ir veiksmų logiką bei motyvaciją pareiškėjai nurodė ir laiko, kad jų veiksmai buvo racionalūs ir galimi. Kodėl turėjo būti taikomas tik atsakovo nurodytas modelis, nėra atskleista. Ketvirta, tyrimo metu atsakovas pats pripažino, kad pareigūnai vyko į įvykio vietą, atliko tam tikrus veiksmus, siekė nustatyti situaciją. Taip pat nustatyta, kad buvo atliekami ir kiti veiksmai, panaudojant ir garsinius bei šviesos signalus, tai liudija, kad pareiškėjas vykdė savo pareigas, siekė išsiaiškinti susidariusią situaciją bei nustatyti galimai daromą ar padarytą pažeidimą. Penkta, atsakovas kritikuoja, kad pareiškėjai nebendravo su prie „H. P.“ buvusiais asmenimis, tačiau jie nurodė priežastis, kodėl to nepadarė, t. y. apsisukus tarnybiniam transportui minėti asmenys buvo pasišalinę nežinoma kryptimi, todėl dėl akivaizdžių priežasčių bendravimas su jais nebebuvo galimas. Šešta, situacijos tyrimui buvo naudojamasi ir civilio piliečio pagalba, kuris galėjo stebėti bendrą vaizdą. Su minėtu asmeniu pareiškėjai bendravo, derino veiksmus, todėl laikytina, kad buvo aktyvūs, siekė pagal galimybes išsiaiškinti visas svarbias detales bei tinkamai užfiksuoti pažeidimą, jei toks būtų daromas. Pvz., nustatant galimai neblaivų vairuotoją, kadangi akivaizdu, jog jei asmuo būtų sulaikomas stovintis prie nevažiuojančios transporto priemonės, net jo neblaivumo nustatymo atveju, tai nesudarytų pagrindo teisės pažeidimo konstatavimui, kaip transporto priemonės valdymas asmeniui esant neblaiviam. Turint omenyje viešosios teisės principus bet koks teisės pažeidimas ir atsakomybės asmeniui taikymas neturi kelti abejonių, kad pažeidimas buvo padarytas ir padarytas konkretaus asmens, vien subjektyvaus vertinimo tokiais atvejais nepakanka. Nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvados motyvais, kad pareigūnų neatsakingas elgesys sudarė sąlygas asmeniui, vairavusiam automobilį „H. P.“, išvengti atsakomybės. Pažymėjo, kad nėra apibrėžta, kokios atsakomybės už kokio teisės akto pažeidimą minėtas asmuo išvengė ir kokie objektyvūs motyvai leidžia teigti, kad buvo pažeidimo faktas. Pažymėjo, kad vien pranešimo faktas nėra pakankamas pažeidimo konstatavimui, tai tik prielaida atsakingiems asmenims, pareigūnams reaguoti į gautą pranešimą, vykti į galimo įvykio vietą, tačiau nenustačius pažeidėjų, negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareigūnai sąmoningai sudarė visas sąlygas galimam pažeidėjui išvengti atsakomybės.
Pareiškėjų atstovas advokatas D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų skundus dėl nuobaudų panaikinimo. Pareiškėjai neneigia, jog galbūt tam tikti taktiniai jų sprendimai nepasiteisino dėl minėto įvykio ir už tai buvo skirtos nuobaudos. Mano, jog reikėtų įvertinti konkrečią situaciją ir tam tikrus pareigūnų veiksmus. Gauti pranešimai, nėra paneigtas faktas, kad pareigūnai vyko į įvykio vietą ir ten nuvyko. Nuvykimo į įvykio vietą laiko (termino) pareigūnai nepažeidė. Pareiškėjai nurodė, jog gavo pranešimą apie neblaivų asmenį (netinkamą elgesį), todėl pasirinko atlikti tam tikrą žvalgybą. Mano, jog pareigūnai turėjo teisę tai atlikti, todėl jokių nuostatų nepažeidė. Iš pradinio pranešimo matyti, kad įvykio vieta buvo nurodyta visai kita. Pareigūnai nesustodami prie automobilio siekė neišsiduoti, tikėdamiesi, jog pažeidimo padarymo metu jie užfiksuos pažeidimą. Bendravo bent su vienu iš pranešėjų. Mano, jog pareigūnų veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, nuobaudos skirtos neteisėtai, todėl turi būti panaikintos.
Atsiliepimas
Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas P. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjų skundais nesutinka. Visus argumentus išdėstė atsiliepime. Atsiliepime nurodė, kad Telšių apskrities VPK viršininko įsakymas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgiant į 2017 m. balandžio 13 d. Telšių apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-26 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada). Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareigūnai V. P. ir A. K. reagavo į pranešimą ir bandė užfiksuoti teisės pažeidimą realiu laiku, t. y. užfiksuoti automobilio „H. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavimo faktą. To nepavykus padaryti, nesiėmė jokių veiksmų įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, t. y. nenustatė įvykį mačiusių liudytojų, jų neapklausė, net nebendravo su prie automobilio „H. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taksi stovėjusiais asmenimis, nenustatė automobilio savininko, jį vairavusio asmens, to asmens girtumo. Pažymėjo, kad buvo gautas pranešimas, jog pilietis mato chuliganišką vairavimą, tai tas pats pilietis matė ir kas automobilį vairavo. Be to, šį įvykį matė dar vienas pilietis, kuris apie tai informavo Mažeikių rajono PK viršininką. Apklausę šiuos asmenis ir surinkę reikiamą informaciją pareigūnai būtų turėję pagrindą prie automobilio buvusiems asmenims nustatyti girtumus bei atlikti kitas reikiamas procedūras, numatytas teisės aktuose. Toks pareigūnų neatsakingas elgesys sudarė sąlygas asmeniui, vairavusiam automobilį, „H. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvengti atsakomybės. Taip pat nesuvokiamas policijos patrulių ekipažo elgesys užuot tiesiai važiavus į įvykio vietą, sukti ratus po miestą, nuvažiuojant visiškai į priešingą pusę nuo įvykio vietos. Be to, atlikę informacijos patikrinimą policijos pareigūnai ROIK Nr. 0117000121354 grafoje „Papildoma informaciją apie patikrinimą“ pažymėjo tikrovės neatitinkančia informaciją: „Minėtą automobilį pastebėjome, tačiau automobilio niekas nevairavo. Jį stūmė rankomis į kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę“. Taip kaip ir savo paaiškinimuose nenurodė visos tiesos apie nustatytas aplinkybes. Mano, kad V. P. ir A. K. veikė ne kaip to reikalauja teisės aktai atsižvelgiant į visas tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes, o jie turėjo galimybę veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Pažymėjo ir tai, kad policijos pareigūnai tarnybinio patikrinimo metu apsunkino aplinkybių aiškinimąsi, nes buvo nenuoširdūs, melavo aiškindami, kad traukiamo automobilio nematė, jis buvo stumiamas į automobilių stovėjimo aikštelę, nors nustatytos faktinės aplinkybės įrodo ką kita. V. P. ir A. K. veiksmai (neveikimas) pasireiškė tiesiogine tyčia, tai yra pareigūnai suprato savo veiksmų neteisėtumą ir sąmoningai leido jiems kilti. Reaguodami į įvykį, į įvykio vietą važiavo per aplink, nors tai privalėjo ir galėjo padaryti nedelsiant. Matydami, jog prie automobilių stovi trys asmenys, pravažiavo pro šalį, su jais nebendravo, neapklausė, nesiaiškino įvykio aplinkybių, nebendravo su pranešėju dėl chuliganiško vairavimo fakto. Pareigūnai būdami atsakingi už asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimą, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir tyrimą pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 6 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Policijos patrulių veiklos instrukcijos (patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-09 įsakymu Nr. 86-V-673, su vėlesniais pakeitimais) 42.1 punktą, 42.3 punktą, 42.4 punktą, 44.4 punktą, 44.5 punktą, 44.8 punktą, 47 punktą, 49 punktą, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punktą, 4.20 punktą, pareigybės aprašymo 6.1 punktą, 6.3 punktą, 6.6 punktą 6.7 punktą, 6.17 punktą bei aplaidžiai atliko tarnybines pareigas. Be to, vyriausiasis patrulis V. P. būdamas patrulių ekipažo vyresniuoju neužtikrino tinkamo policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymo. Pažymėjo, kad policijai, kurioje dirba profesionalūs valstybės tarnautojai ir kurios vienas iš uždavinių nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas bei yra konstitucinė priedermė tarnauti žmonėms, keliami didesni rūpestingumo jai suteiktų įgaliojimų realizavimo atžvilgiu kriterijai. Policijos pareigūnų V. P. ir A. K. veiksmuose (neveikime) Statuto 34 straipsnyje numatytų tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnų V. P. ir A. K. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymiai. Be to, tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant pareiškėjų teisių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų V. P. ir A. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 86-TE-178 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo jaunesniajam policininkui A. K. ir policininkui V. P.“ (toliau – ir įsakymas), kuriuo pareiškėjui A. K. buvo skirta pastaba, o V. P. – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta, būtina nustatyti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, taip pat tai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).
Skundžiamas Telšių AVPK viršininko įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais bei atsižvelgiant į Telšių apskrities VPK 2017 m. balandžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-26.
Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d.).
Pagal bylos duomenis, pareiškėjas V. P. – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis – statutinis valstybės tarnautojas; pareiškėjas A. K. – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis – statutinis valstybės tarnautojas (Statuto 2 straipsnio 12 punktas) ir savo tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais jų veiklą. Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 33 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.).
Aprašo 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos (toliau – vidaus reikalų įstaiga) vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija.
Aprašo 23 punkte numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises, bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui.
Aprašo 24 punkte numatyta, jog pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje dirba, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui.
Byloje nustatyta, jog Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2017 m. kovo 13 d. surašė Telšių AVPK viršininkui tarnybinį pranešimą „Dėl ROIK 117000121354“. Telšių AVPK viršininko 2017 m. kovo 14 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjams V. P. ir A. K. surašytas Apraše nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-10 ir Nr. 86-PR1-11, su kuriuo pareiškėjai pasirašytinai susipažino 2017 m. kovo 29 d. Teismo vertinimu, pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinys yra pakankamai aiškus ir išsamus, kad pareiškėjai galėtų aiškiai suvokti, kuo jie yra kaltinami. Pareiškėjai 2017 m. balandžio 4 d. pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas laikėsi Aprašo 7 ir 23 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo.
Be to, Aprašo 25 punkte nustatyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Pagal Aprašo 26 punktą, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Kaip minėta, 2017 m. kovo 14 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas, Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2017 m. balandžio 13 d. Taigi, atsakovas laikėsi Aprašo 25 punkte nustatyto termino.
Aprašo 27 punktas numato, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 27.1. patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą, išvada ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę, o patvirtinus išvadą dėl pareigūno, kuris, perkeltas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, išvados kopija per 3 darbo dienas nuo šios išvados patvirtinimo perduodama valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir perkeltam pareigūnui; 27.2. grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.
Aprašo 32 punkte taip pat numatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.
Aprašo 35 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, įgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą, diena. Aprašo 36 punkte taip pat nustatyta, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas Tvarkos aprašo 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais arba kai Tvarkos aprašo 15 ir 16 punktuose numatytais atvejais atliekamas tarnybinis patikrinimas, arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.
Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2017 m. balandžio 13 d. ir tą pačią dieną patvirtinta Telšių AVPK viršininko. Telšių AVPK 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 86-S-9895 kreipėsi į Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui V. P. skirti tarnybinę nuobaudą, kadangi pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys. 2017 m. gegužės 12 d. priimtas skundžiamas įsakymas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareiškėjams. Tarnybinės nuobaudos paskirtos nepraleidus vienų metų termino nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovas laikėsi Aprašo 27, 32, 35 ir 36 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Kaip minėta, skundžiamas Telšių AVPK viršininko įsakymas priimtas atsižvelgiant į Telšių AVPK 2017 m. balandžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-26. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog vertinant pareigūnų vyriausiųjų patrulių V. P. ir A. K. veiksmus teigtina, kad savo veiksmais (neveikimu) pasireiškiančiu tiesiogine tyčia, tai yra pareigūnai suprato savo veiksmų neteisėtumą ir sąmoningai leido jiems kilti. Reaguodami į įvykį, į įvykio vietą važiavo per aplink, kai tai privalėjo ir galėjo padaryti nedelsiant. Matydami, jog prie automobilių stovi trys asmenys, pravažiavo pro šalį, su jais nebendravo, neapklausė, visiškai nesiaiškino įvykio aplinkybių, nebendravo su pranešėju dėl chuliganiško vairavimo fakto. Pareigūnai būdami atsakingi už asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimą nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir tyrimą pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 6 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Policijos patrulių veiklos instrukcijos (patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 86-V-673, su vėlesniais pakeitimais) 42.1 punktą, 42.3 punktą, 42.4 punktą, 44.4 punktą, 44.5 punktą, 44.8 punktą, 47 punktą, 49 punktą, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punktą, 4.20 punktą, pareigybės aprašymo 6.1 punktą, 6.3 punktą, 6.6 punktą, 6.7 punktą, 6.17 punktą bei aplaidžiai atliko savo pareigas. Be to, vyriausiasis patrulis V. P., būdamas patrulių ekipažo vyresniuoju, neužtikrino tinkamo policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymo.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6, punktuose nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.
Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos (toliau ir – Instrukcija) (su vėlesniais pakeitimais) 3 punkte nurodytos naudojamos sąvokos: policijos patrulio vyresnysis – tiesioginio policijos patrulių vadovo paskirtas vienas iš policijos patrulio pareigūnų, kuris tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą. Jeigu policijos patrulis gavo informaciją apie įvykį ne iš budėtojo, jis pagal galimybę turi išsiaiškinti: asmens pranešusio apie įvykį anketinius duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą arba asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefono numerį), pranešimo laiką (Instrukcijos 42.1 punktas); įvykį mačiusius asmenis (liudytojus), jų anketinius duomenis (Instrukcijos 42.3 punktas); jeigu įvykio metu buvo padarytas teisės pažeidimas, – asmens, įtariamojo jį padarius, požymius, pasitraukimo kryptį. Visa ši informacija surašoma į tarnybinę knygelę ir informacija perduodama budėtojui, o toliau policijos patrulis privalo veikti pagal budėtojo nurodymus (Instrukcijos 42.4 punktas). Atvykęs į įvykio vietą, policijos patrulis privalo: jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti (Instrukcijos 44.4 punktas); išsiaiškinti įvykio aplinkybes (Instrukcijos 44.5 punktas); persekioti asmenį (-is), įtariamą (-us) padarius teisės pažeidimą, kol jis (jie) bus sulaikytas (-i). Jeigu aplinkybės neleidžia persekioti ar ieškoti asmenų, įtariamų padarius teisės pažeidimą, arba visos teisėtos priemonės buvo panaudotos ir nedavė rezultatų, policijos patruliai privalo likti įvykio vietoje ar grįžti į ją (Instrukcijos 44.6 punktas); policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku (Instrukcijos 47 punktas). Iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti pagal galimybes patikrinta. Patruliui dirbant su PPV moduliu, informacija iš įvykio vietos, tarnybinis pranešimas, pareiškimas budėtojui pateikiami naudojantis PPV modulio funkcionalumu (Instrukcijos 49 punktas).
Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9, 4.20 punktuose nustatyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi vadovautis šiomis nuostatomis: būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų; vengti piktybiškai sakyti netiesą.
Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.6, 6.7, 6.17 punktuose numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: užtikrina viešąją tvarką ir visuomenės saugumą; vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, apsaugo įvykių vietas; kontroliuoja, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, pagal kompetenciją vykdo transporto priemonių techninės būklės kontrolę, išaiškina ir tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei eismo įvykius, įformina eismo įvykių medžiagą (turintis įgaliojimus vykdyti šią funkciją); pagal kompetenciją atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir skiria administracines nuobaudas; vykdo kitas funkcijas, nustatytas teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą.
Byloje nustatyta, kad Telšių AVPK Mažeikių rajono vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. V. 2017 m. kovo 13 d. surašė Telšių AVPK viršininkui tarnybinį pranešimą „Dėl ROIK 117000121354“, kuriame nurodė, kad 2017 m. kovo 8 d. apie 16 val. 52 min. ekipažas „Lūšė E2038“, kuriame dirbo vyriausieji patruliai V. P. ir A. K., gavo pranešimą iš Telšių AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. 14 kieme chuliganiškai ant takelių, šaligatvių važinėjasi automobilis, pokalbio metu sidabrinės spalvos automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „pastrigo“. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą, matėsi, kad ekipažas nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo ir pastebėjo, kad nurodytą transporto priemonę traukia taksi automobilis, patruliai pasitarė ir nusprendė palaukti, kol išvažiuos į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, pastebėjo, kad taksi automobilis traukia nurodytą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau esant intensyviam eismui nebematė, kur transporto priemonės važiuoja ir nesustabdė. Po kelių minučių grįžo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir pastebėję stovinčius automobilius taksi ir „H. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei prie taksi automobilio stovinčius tris vyrus, patruliai pro juos pravažiavo ir nesustojo, neišsiaiškino, kas vairavo transporto priemonę „H. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaėmė paaiškinimų nei iš taksi vairuotojo, nei iš pranešėjo, nenustatė asmenų, kurie stovėjo prie taksi automobilio, blaivumo, o informaciniame pranešime parašė, kad minėtą automobilį pastebėjo, tačiau automobilio niekas nevairavo, jį stūmė rankomis į kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę.
Pastarąsias aplinkybes patvirtina Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkės I. D. 2017 m. kovo 22 d. tarnybinis pranešimas Nr. 86-PR2-3387, kuriame nurodyta, jog 2017 m. kovo 8 d. apie 17 val. į jos asmeninį mobilų telefoną paskambino Telšių apskrities AVPK Mažeikių rajono PK viršininkas S. B., kuris informavo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp namo numerių 12–14, tiksliau prie foto ateljė „(duomenys neskelbtini)“, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (pilkos spalvos), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai yra neblaivus. Paskambino Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. P., atsiliepus V. P. pasakė, kad nuvažiuotų prie (duomenys neskelbtini) namo, t. y. prie namo, kur yra foto ateljė „(duomenys neskelbtini)“ ir patikrintų gautą informaciją, kurią buvo gavusi iš viršininko S. B.. Tada telefonu V. P. pasakė, kad iš Telšių AVPK budėtojo jau gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) kieme chuliganiškai važinėjasi automobilis ant takelių, šaligatvių ir pasakė, kad važiuoja į vietą ir pasižiūrės, kas kaip yra. Po kelių minučių vėl paskambino viršininkas S. B. ir pasakė, kad prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ yra privažiavęs taksi automobilis ir jo vairuotojas bandė užvesti su užvedimo laidais automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir kad taksi automobilis gali bandyti su lynu temti automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat viršininkas S. B. padiktavo telefono numerį (telefono numerio nepamena), kurį užsirašė ant lapelio ir pasakė, kad susisiektų su telefono numerio savininku, vardu V., ir kad jis daugiau informuos apie įvykį. Tada vėl paskambino V. P. ir padiktavo viršininko S. B. padiktuotą telefoną numerį ir pasakė, kad susisiektų tiesiogiai su V., kad visa informacija nebūtų perduodama per tris asmenis, kad taip bus daug konkrečiau ir operatyviau. V. P. pasakė, kad dabar į patį kiemą nevažiuos, palauks, kol automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pradės važiuoti. Pokalbis baigėsi. Vėliau V. P. pasiteiravus apie tai, kas buvo padaryta dėl įvykio, dėl kurio skambino, ir pranešė, buvo atsakyta, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, niekas nevažiavo, kad jį stūmė rankomis. Paklausus V. P., ar asmenims, kurie stūmė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatytas girtumas, buvo atsakyta, kad nenustatė, taip pat paklausus, ar bendravo su asmenimis, buvusiais prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, taip pat su taksi automobilio vairuotoju, atsakė, kad su asmenimis nebendravo, kadangi asmenys įėjo į namo laiptinę. 2017 m. kovo 9 d. patikrinus Policijos registruojamų įvykių registrą ROIK Nr. 0117000121354, buvo nustatyta, kad 2017 m. kovo 8 d. 16 val. 52 min. ekipažas „Lūšė 2038“, kurį sudarė Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. P. ir to paties skyriaus vyriausiasis patrulis A. K., gavo informacinį pranešimą ROIK Nr. 0117000121354, kad kieme chuliganiškai ant takelių, šaligatvių važinėjasi sidabrinės spalvos automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pokalbio metu jis „pastrigo“, asmuo neprisistatė. Papildoma informacija apie patikrinimą parašyta, kad minėtą automobilį pastebėjo, tačiau, automobilio niekas nevairavo, jį stūmė rankomis į kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Pareiškėjai 2017 m. balandžio 4 d. pateikė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių bei dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo, nesutiko su jiems inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad vaizdo ir garso įrašas atitinka duomenis, užfiksuotus tarnybinio patikrinimo išvadoje, t. y.: „2017 m. kovo 8 d. vaizdo ir garso įraše nuo 16.50 val. iki 17.50 val. nustatyta, kad patrulių ekipažas „Lūšė E2038“ apie 16.55 val. gavo Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), važinėja chuliganiškai automobiliu „H. P.“. Pareigūnai praneša, kad reaguoja į gautą pranešimą ir važiuodami į įvykio vietą aptarinėja, kas per automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Patruliams važiuojant 17.10.28 val. kažkas paskambina į mobilų telefoną. Pareigūnas atsiliepia (toliau pareigūno pokalbis telefonu kalba netaisyta) „Laba diena, mieste, o kas buvo? mes to paties ieškom dabar, tai važiuojam mes į (duomenys neskelbtini) dabar važiuojam, yra čia iškvietimas parėjęs, kad chuliganiškai manevruoja, ieškom dabar, gerai“ pokalbis baigiasi. Toliau iš įrašo galima suprasti, jog pareigūnai atvažiavo į įvykio vietą apie 17.12 val., nes vardija namų numerius, šešiolika, dvylika. Pareigūnas pasako „čia jau keturiolika yra“. Važinėjant po kiemus apie 17.13.07 val. pareigūnams vėl paskambina pokalbis „Alio, bliamba esu prie keturiolikto, o šalimais yra dvyliktas, tai tada nelysti man ten laukan užsirašyk numerį, aha supratau, (sako telefono numerį), gerai, gerai, gerai nu davai“ pokalbis baigtas. Toliau pokalbis vyksta tarp pareigūnų „reikia skambinti tuo numeriu čia yra mūsų kolega kažkoks nežinau, čia dvyliktas turėtų būti pagal visą idėją <...> tas dvyliktas turėtų būti tada nelendam, važiuojam atgal ir jis pasakys kada pajudės. Dabar taksi atvažiavo bando su laidais užkurti. Mes esam prie keturiolikto“. Toliau pareigūnas skambina ir sako „alio, tau skambina patrulis A., a prie vairo ten sied, tegu kuriasi, a čia renovuotas tas dvyliktas yra, čia „(duomenys neskelbtini)“ tas, mes čia kitam kieme esam laukam tada kol uns pajudės paimsem ana, jeigu pajudės tu man paskambink, aha davai“ pokalbis baigtas. Tuo tarpu pareigūnai išvažiuoja iš kiemų į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pokalbis tarp pareigūnų „karoče ana temp daba <...> nuor užvesti, su laidais neužsikur tai bandys tempti, turėtum ten išlįsti tada“. Pareigūnai važiuoja (duomenys neskelbtini) gatvėje ir žiūri bei diskutuoja kur galėtų sustoti. Pareigūnai sustoja (duomenys neskelbtini) gatvėje apie 17.18.27 ir laukia, kol ištemps automobilį į pagrindinę gatvę. Pokalbis tarp pareigūnų „y tep daba, a tu matai tenai va, ten turėtų būti prie to dvylikta, prie to dešimta, prie dešimta no, anie čia stumduos matai taksas išvažiavo, anie <...> jaučiu į pagrindinį kelią, no no, ten ir stov tas taksas, užgesinta mašina, duok aš paskambinsu anam, tuoj paskambinsim. Nekel žalčiai. Taksas atvažiuo o kur tie... bet viens pats ans nieką netemp Temp, temp, temp, temp, bet temp rimtai, sukas matau“. Pareigūnai 17.21.03 val. bando pajudėti iš vietos, tačiau dėl intensyvaus eismo pareigūnai nepajuda. Važiuodami pareigūnas A. K. kažkam paskambina ir klausia patarimo ar galima stabdyti ir įforminti jei buksyruojamo automobilio vairuotojas yra neblaivus. Gauna atsakymą, jog taip. Eismas intensyvus ir pareigūnai apie 17.22.32 val. įsijungia šviesinę garsinę įrangą. Vaizdo įrašo metu 17.22.40 nutrūksta įrašo garsas. Iš įrašo matyti, kad ekipažas važinėja gatvėmis ir bando rasti tempiamą automobilį. Į įvykio vietą grįžta po 10 min., t. y. 17.31.10 val. Pareigūnai važiuodami mato, kad prie taksi ir „H. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi trys vyrai, tačiau pareigūnai nesustoja ir nuvažiuoja pro šalį. Po to važinėja kiemais bei sustoja 17.33.50 val. (įraše garso negirdėti). Pareigūnai 17.39.30 val. vėl įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. 12 kiemą ir iš įrašo matyti, kad automobilis „H. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi pastatytas palei namo šaligatvį, asmenų prie automobilio nesimato. Pareigūnai tęsia patruliavimą aplink įvykio vietą“.
Pareiškėjai, teigdami, kad savo pareigas atliko tinkamai, nesutinka su paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktu jų veiksmų įvertinimu. Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjo konkrečius veiksmus, atliekant paminėtą tarnybinę užduotį, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjo veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo ar aplaidumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).
Statuto 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą, padarytą dėl pareigūno kaltės. Aprašo 3 punkte numatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.
Aprašo 26 punkte numatyta, jog konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Telšių AVPK 2017 m. balandžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-26, kurioje konstatuota, jog pareiškėjai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 6 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Policijos patrulių veiklos instrukcijos (patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-09 įsakymu Nr. 86-V-673, su vėlesniais pakeitimais) 42.1 punktą, 42.3 punktą, 42.4 punktą, 44.4 punktą, 44.5 punktą, 44.8 punktą, 47 punktą, 49 punktą, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punktą, 4.20 punktą, pareigybės aprašymo 6.1 punktą, 6.3 punktą, 6.6 punktą, 6.7 punktą, 6.17 punktą bei aplaidžiai atliko savo pareigas. Jų veiksmai atsakovo įvertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas. Iš 2017 m. balandžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 86-IS-26 matyti, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjams skirtos už tai, jog jie būdami statutiniais valstybės tarnautojais gavę pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), turėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu. Pareigūnai reaguodami į įvykį, į įvykio vietą važiavo aplinkiniais keliais, kai tai privalėjo ir galėjo padaryti nedelsiant. Matydami, jog prie automobilių stovi trys asmenys, pravažiavo pro šalį, su jais nebendravo, neapklausė, visiškai nesiaiškino įvykio aplinkybių, nebendravo su pranešėju dėl chuliganiško vairavimo fakto.
Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą ir teisinį reglamentavimą, teismas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad jie nepažeidė išvadoje nurodytų teisės aktų nuostatų. Pareiškėjai nurodė, jog pranešimo informacija dėl įvykio vietos nebuvo visiškai tiksli, be to, pareigūnai susisiekė su asmeniu, vardu V., kuris nurodė, jog mato įvykio vietą ir susitarė, jog jis praneš, kada minėtas automobilis pajudės. Kadangi prie automobilio buvo ir taksi, pareiškėjai vertino, kad automobilį gali būti bandoma užvesti lanksčia vilktimi. Išvydę panašų taksi automobilį išvažiuojant pareiškėjai priėmė sprendimą jį pavyti, naudojant ir specialius šviesos ir garso signalus, tačiau intensyvus eismas kliudė tai efektyviai padaryti. Nenustačius „H. P.“ važiavimo fakto, nebepavykus susisiekti su piliečiu V., nutarta vykti į (duomenys neskelbtini) kiemą, kuriame pastebėtas stovintis minėtas automobilis ir du ar trys jaunuoliai šalia automobilio. Pareiškėjai pagalvojo, kad minėtas automobilis užvestas, todėl apsisuko, siekdami šiuos asmenis geriau matyti, tačiau apsisukus, minėtų asmenų jau nebebuvo.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai iš Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo 2017 m. kovo 8 d. 16.55 val. iš bendro pagalbos centro gavo telefoninį pranešimą (B kategorija), jog (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 14 kieme chuliganiškai važinėja automobiliu „H. P.“. Vėliau pareiškėjams važiuojant į įvykio vietą apie 17.10.28 val. paskambino Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkė I. D., pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. 12–14 ir pateikė pareigūnams mobilaus ryšio telefono numerį, kuriuo gali tiesiogiai bendrauti su piliečiu, matančiu, kas vyksta įvykio vietoje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje apie įvykio aplinkybes nurodyta, kad kieme chuliganiškai ant kelių, šaligatvių važinėjasi sidabrinės spalvos automobilis ((duomenys neskelbtini) pokalbio metu „pastrigo“. Pareiškėjų teiginys, jog jie buvo suklaidinti dėl įvykio vietos (gatvės numerio), teismo vertintinas kritiškai. Teismo vertinimu, pareiškėjai pasitikslinti įvykio vietą (adresą) turėjo visas technines galimybes, be to, vaizdo ir garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjams dėl įvykio vietos (adreso) klausimų nekilo, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog jeigu pranešėjas būtų pasakęs, kad pažeidėjai vairavo automobilį, tada iš karto būtų sustoję prie automobilio ir atlikę būtinus veiksmus. Teismas išklausęs garso įrašą, nustatė, kaip vienas iš pareiškėjų (pareigūnų) sako: „<...> gautas iškvietimas, kad chuliganiškai manevruoja (vaizdo ir garso įrašas 17:11:06) <...>“. Iš garso įrašo girdėti ir galima aiškiai suprasti, jog pareiškėjai (pareigūnai) supranta, kad pažeidėjai yra galimai neblaivūs ir gali vairuoti transporto priemonę, todėl pareiškėjų teiginys, kad pranešėjas nenurodė, jog pažeidėjas vairavo automobilį, todėl laukė, kol automobilis pajudės ir tada užfiksuos pažeidimą, teismo vertintini kritiškai.
Teismas, įvertinęs pateiktą tarnybinio patikrinimo medžiagą, vaizdo ir garso įrašą, sprendžia, kad pareiškėjai V. P. ir A. K. analizuojamoje situacijoje reagavo į pranešimą ir bandė užfiksuoti „H. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavimo faktą, to nepavykus padaryti, nesiėmė aktyvių veiksmų įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, t. y. pareigūnai važiuodami į įvykio vietą ir matydami automobilį „H. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taksi automobilį bei įvykio vietoje stovinčius tris vyrus, ne sustojo, o pravažiavo pro šalį. Po kiek laiko vėl įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės kiemą ir iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „H. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jau buvo kitoje vietoje – palei namo šaligatvį, o asmenų prie automobilio ir taksi automobilio nebebuvo.
Lietuvos policijos generalinis komisaras 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 5-V-949 1.1.1. punkte numatė policijos reagavimo (atvykimo) į A tipo įvykių kategorijos įvykius maksimalią trukmę – 12 min., reagavimo (atvykimo) į B tipo įvykių kategorijos įvykius – 20 min., reagavimo (atvykimo) į C tipo kategorijos įvykius – 1 val. Įvykis, į kurį pareiškėjai vyko, buvo B tipo kategorijos (pranešimas apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų, apysunkį ar nesunkų nusikaltimą arba kai nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai gali kilti pavojus, nėra informacijos apie nukentėjusiojo būklę, yra neteisėto turto pasisavinimo ar jo sunaikinimo pavojus, jeigu neturintis įgaliojimų asmuo sulaikė teisės pažeidėją, taip pat pranešimas apie chuliganiškus viešosios tvarkos pažeidimus, viešosios rimties trikdymą, kiti teisės pažeidimai, kai gali kilti pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai (nustatoma, kai reaguoti reikia skubiai), todėl į jį buvo būtina sureaguoti per 20 min. Iš vaizdo ir garso įrašo nustatyta, jog pareiškėjai į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)) įvažiavo praėjus maždaug 17 minučių nuo gauto pranešimo. Nors formaliai pareiškėjai ir nepažeidė reagavimo (atvykimo) į įvykį pagal B tipo įvykių kategoriją, tačiau teismas sutinka su atsakovo nuomone, jog pareiškėjai galėjo greičiau ir operatyviau reaguoti į įvykį. Vertintina, kad pareiškėjų bet koks subjektyvus delsimas vykti į įvykį yra nepateisinamas. Griežtos pareigūnų reagavimo (atvykimo) į įvykius maksimalios laiko ribos nustatytos siekiant kuo labiau minimizuoti nusikalstamų veikų sukeliamas pasekmes Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamoms vertybėms (gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Tokie veiksmai, vykdant vyriausiems patruliams pavestas funkcijas, negali būti pripažinti pakankamais, t. y. atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendžia, jog pareiškėjai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 6 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Policijos patrulių veiklos instrukcijos (patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-09 įsakymu Nr. 86-V-673, su vėlesniais pakeitimais) 42.1 punktą, 42.3 punktą, 42.4 punktą, 44.4 punktą, 44.5 punktą, 44.8 punktą, 47 punktą, 49 punktą, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punktą, 4.20 punktą, pareigybės aprašymo 6.1 punktą, 6.3 punktą, 6.6 punktą, 6.7 punktą, 6.17 punktą. Tai pagrįstai buvo konstatuota ir tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Konstatavus, kad pareigūnai padarė tarnybinį nusižengimą, tarnybinio tyrimo išvadoje, be kita ko, turi būti nurodyta, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo. Atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad šio nusižengimo kaltės forma – tiesioginė tyčia, nes pareigūnai suprato savo pareigų veiksmų neteisėtumą ir sąmoningai leido jiems kilti. O tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad vyriausiesiems patruliams V. P. ir A. K. už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą skirti tarnybines nuobaudas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjai, būdami susipažinę su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kokius veiksmus privalo atlikti gavę pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Byloje nustatyta, kad pareiškėjai reagavo į įvykį, tačiau matydami, jog prie automobilių stovi trys asmenys pravažiavo pro šalį, su jais nebendravo, neapklausė, nesiaiškino įvykio aplinkybių, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti savo pareigas, pareiškėjai taip pat nenurodė. Be to, informaciniame pranešime (papildoma informacija apie patikrinimą) nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pareiškėjai minėtą automobilį pastebėjo, tačiau automobilio niekas nevairavo, jį stūmė rankomis į kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Minėtą aplinkybę paneigia vaizdo ir garso įrašas. Teismo vertinimu, Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusių pareigūnų kaltė – tyčia, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Teismas pažymi, jog tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nuobauda skiriama už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą, t. y. nurodyta švelnesnė kaltės forma nei konstatuota aprašomojoje dalyje. Esant pareiškėjų skundui teismas neturi pagrindo sunkinti jų teisinės padėties, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą aktą.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjams paskirtos įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Tarnybinės nuobaudos (pastabos ir papeikimo) paskyrimas, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas adekvačiai įvertino pažeidimo pobūdį, pareiškėjų kaltės laipsnį, asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes (pareiškėjas V. P. per tarnybos laikotarpį 6 kartus baustas, 2 kartus skatintas, turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą; pareiškėjas A. K. vieną kartą baustas, neskatintas, turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą). Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, jog jie galbūt klydo (pasirinko netinkamą taktiką), neatleidžia jų nuo pareigos vykdyti jiems priskirtas funkcijas ir užduotis kokybiškai, o teismui nesudaro teisėto pagrindo konstatuoti, kad už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjams negali būti skiriama nuobauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2013-06-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad pareiškėjai turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko dėl pasirinkto elgesio modelio.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų veikoje buvo jiems inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jie pagrįstai bei teisėtai buvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, rėmėsi Telšių AVPK 2017 m. balandžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-26, kurią pagrindė objektyviu ir nedviprasmišku faktinių aplinkybių išdėstymu bei teisės aktų nuostatomis, dėl kurių nesilaikymo pareiškėjai buvo įtariami padarę tarnybinį nusižengimą. Įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvados turinį, teismas sprendžia, kad ji negalėtų būti laikytina neišsamia ir (ar) nepagrįsta. Vidaus tarnybos įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigūnui vieną iš Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalyje išvardytų tarnybinių nuobaudų. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis pripažintina, kad paskirtos nuobaudos atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas tarnybinio nusižengimo sudėtį pareiškėjų veiksmuose atskleidė, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka Aprašo nuostatas, todėl Telšių AVPK viršininko 2017 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 86-TE-178 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo jaunesniajam policininkui A. K. ir policininkui V. P.“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo sprendimu pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjai neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjų V. P. ir A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.