Telšių apylinkės teismo nutarimas

2024-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-25-1037/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-06-19
Bylos Nr.
II-25-1037/2024
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00010-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Pažeidėjas
R. B.
Advokatai
Audrius Karpinskas
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. II-25-1037/2024
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00010-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.14; 21.10.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 19 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant sekretorei Inai Visockienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B., jo atstovui advokatui Audriui Karpinskui,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Giedrei Mažulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Mažulienė 2024 m. sausio 17 d. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B. viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą, kuriuo nubaudė R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 259 straipsnio 1 dalį 550 Eur bauda. Institucija priėmusi nutarimą konstatavo, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau - UAB) (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) vykdančioje ūkinę veiklą - šamų auginimą, 2023 m. rugpjūčio 18 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad auginat šamus susidariusios gamybinės nuotekos pagal 2019 m. sausio 27 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 9 atiduodamos į (duomenys neskelbtini) eksploatuojamus Luokės nuotekų valymo įrenginius, prie gamybinio pastato įrengti gelžbetoniniai rezervuarai - dumblo nusodintuvai, esantys uždaro gamybinio proceso sudedamoji dalis, kuriuose nusodinamas ir laikomas gamybinių nuotekų dumblas iš mechaninių ir biologinių filtrų, UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų dumblą pagal 2020 m. balandžio 6 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. 200406 perdavė ūkininkui M. P., kuris gamybinių nuotekų dumblą panaudojo tręšimui žemės ūkyje, kai vadovaujantis Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų (suvestinė redakcija nuo 2022-11-29 iki 2024-12-31) reikalavimais, dumblo turėtojas gali perduoti dumblą tik dumblo naudotojui, turinčiam parengtą ir su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą, nuotekų dumblo tręšimo planą. Dumblo turėtojas, perduodamas apdorotą dumblą dumblo naudotojui, privalo išduoti dumblo kokybės pažymėjimą. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. ūkininkui M. P., neturinčiam parengto ir su Aplinkos apsaugos agentūra suderinto nuotekų dumblo tręšimo plano, perdavė gamybinių nuotekų dumblą, kuriam nebuvo atlikti reikalingi tyrimai, nustatyti kokybiniai rodikliai ir išduotas dumblo kokybės pažymėjimas. Konstatuota, kad tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. pažeidė Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų (suvestinė redakcija nuo 2022-11-29 iki 2024-12-31) 4, 18 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2024 m. vasario 23 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR N-142-2024, kuriuo pareiškėjas prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodo, jog pagal nutarime aprašytas inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes pripažintas kaltu pažeidžiant Aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 (2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. Dl- 410 redakcija) patvirtintų Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų 4, 18 punktus, 2023 m. rugpjūčio 18 d. 09.00 val. perdavęs kitam asmeniui nuotekų dumblą, kai iš administracinio nusižengimo bylos yra matoma, kad minimą dieną buvo tik atliktas neplaninis patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos objektuose ir patikrinimo akte nefiksuota absoliučiai jokia informacija apie šią dieną nurodomu laiku nuotekų perdavimą kitam asmeniui. Pripažintas kaltu perdavus UAB (duomenys neskelbtini) šamų auginimo procese susidarantį dumblą ūkininkui 2020 m. balandžio 6 d., t. y. daugiau nei prieš 3 metus iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos. Inkriminuotas administracinis nusižengimas yra nepagrįstai pripažintas trunkamuoju. Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo sritį reguliuoja Aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 (2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-410 redakcija) patvirtinti Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimai, kurių 4 ir 18 punktuose įtvirtintas normas ir pripažintas pažeidęs pareiškėjas. Reikalavimų 1 ir 2 punktuose, jo normų taikymo sritis yra ribojama tik nuotakynu surenkamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų valymo metu susidarančiam dumblui. 3.6. punkte numatyta, kad nuotekų dumblu laikomas septiniuose ir kitokiuose buitinių ir kitų panašios sudėties nuotekų valymo įrenginiuose susidarantis dumblas. UAB „(duomenys neskelbtini) veikla nėra susijusi su nuotekų valymu, jų tvarkymu, bendrovė nėra nuotekų valymo įrenginių, tuo labiau šiuose susidarančio dumblo panaudojimo įrenginių, valdytoja bei savo veikloje tokių įrenginių nenaudoja. Bendrovės vykdoma žuvies (šamų) auginimo veikla pagal Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 4 straipsnį yra priskiriama žemės ūkio veiklai. Šioje veikloje bendrovė augina žuvį (šamus) uždaroje apytakinėje sistemoje (iš kelių dalių susidedančiuose rezervuaruose), kurioje, vienoje iš sudėtinių šios įrangos dalių - gelžbetoniniame rezervuare - žuvies auginimo proceso metu nuosėdų forma kaupiasi auginamos žuvies išmatos, kurių ėmimai ir buvo paimti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų atlikto neplaninio patikrinimo metu 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 09.00 val. Žuvies auginimo technologinio proceso metu į minimą rezervuarą iš pagrindinių žuvies auginimo įrenginių patenka ir nusėdus išmatoms toliau grąžinamas tolesniam naudojimui vanduo, kuriame yra auginamos žuvys, vien dėl ko šiame rezervuare besikaupiantis ir toliau grąžinamas į technologinį žuvies auginimo procesą vanduo, negali būti laikomas nuotekomis. Šis rezervuaras nėra nuotekų valymo įrenginys ir jame nesikaupia nuotekų dumblas. Nuosėdų forma kaupiasi tik auginamos žuvies išmatos, kurių tvarkymui pagal esmę yra taikytinos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-755/3D-844 redakcija) patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatos. Technologiniame žuvies auginimo procese panaudotas pagal aukščiau nurodytą sutartį vanduo, tik kuris ir galėtų būti laikomas nuotekomis, yra atiduodamas į UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų sistemą, jos valymo įrenginius. Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn atsakomybės pagrindu imant kitą ūkinės veiklos sritį reguliuojančio norminio akto nuostatas bei nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

Atsiliepimas

Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą prašo Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR N-142-2024 palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini), vykdančiai ūkinę veiklą - šamų auginimą, adresu (duomenys neskelbtini), atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad auginat šamus susidariusios gamybinės nuotekos pagal 2019 m. sausio 27 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 9 yra atiduodamos į UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamus (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginius. Prie gamybinio pastato įrengti gelžbetoniniai rezervuarai - dumblo nusodintuvai, kurie yra uždaro gamybinio proceso sudedamoji dalis, juose nusodinamas ir laikomas gamybinių nuotekų dumblas iš mechaninių ir biologinių filtrų. UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų dumblą pagal 2020 m. balandžio 6 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. 200406 perdavė ūkininkui M. P., kuris gamybinių nuotekų dumblą panaudojo tręšimui žemės ūkyje. Vadovaujantis Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų (suvestinė redakcija nuo 2022-11-29 iki 2024-12-31) reikalavimais, dumblo turėtojas gali perduoti dumblą tik dumblo naudotojui, turinčiam parengtą ir su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą nuotekų dumblo tręšimo planą. Dumblo turėtojas, perduodamas apdorotą dumblą dumblo naudotojui, privalo išduoti dumblo kokybės pažymėjimą. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. ūkininkui M. P., kuris neturi parengto ir su Aplinkos apsaugos agentūra suderinto nuotekų dumblo tręšimo plano, perdavė gamybinių nuotekų dumblą, kuriam nebuvo atlikti reikalingi tyrimai, nustatyti kokybiniai rodikliai ir išduotas dumblo kokybės pažymėjimas. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. pažeidė Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų (Suvestinė redakcija nuo 2022-11-29 iki 2024-12-31) 4, 18 punktų reikalavimus. M. P. 2023 m. rugsėjo 18 d. paaiškinime nurodė, kad pagal 2020 m. balandžio 6 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 200406 iš UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gelžbetoninių rezervuarų pagal poreikį išveža srutas, kurios sutartyje įvardytos kaip akvakultūros veikloje susidaręs dumblas. Išveža su srutovežiu, 10 m³ talpos, išsiurbiant pagrinde iš 2 rezervuarų. Išvežimas dažniausiai būna apie lapkričio mėnesio pirmą savaitę ir gegužės pabaigą. Srutovežiu iš UAB (duomenys neskelbtini) rezervuarų išsiurbtas srutas ištręšia nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ant ariamos žemės. Per metus vidutiniškai iš UAB (duomenys neskelbtini) paima ir ištręšia nuo 20 iki 60 m³ srutų. R. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki patikrinimo dienos, nuotekų dumblą pagal 2020 m. balandžio 6 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. 200406, neturinčiam parengto ir su Aplinkos apsaugos agentūra suderinto nuotekų dumblo tręšimo plano ūkininkui M. P. perdavė gamybinių nuotekų dumblą, kuriam nebuvo atlikti reikalingi tyrimai, nustatyti kokybiniai rodikliai ir išduotas dumblo kokybės pažymėjimas. Šis R. B. padarytas administracinis nusižengimas pagrįstai laikomas trunkamo pobūdžio, kadangi jis buvo daromas nuo 2020 m. balandžio 6 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. 200406 sudarymo dienos (mažiausiai du kartus metuose) iki pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 18 d., kai buvo surašytas patikrinimo aktas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 259 straipsnio nuostatas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį ar kitoks nuotekų dumblo naudojimas ant dirvožemio ar dirvožemyje be nustatyta tvarka parengto ir suderinto tręšimo plano, kai pagal teisės aktus tręšimo planas yra reikalingas, arba pažeidžiant nustatytas leistinas tręšimo normas ar kitus nuotekų dumblo naudojimo tręšimui ir rekultivavimui reikalavimus, nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui ir rekultivavimui reikalavimus arba nuotekų dumblo naudojimo tręšimui ir rekultivavimui reikalavimų dėl kokybės apskaitos ar tyrimų nevykdymas.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skundą pateikęs asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už nurodytoje normoje įtvirtintą nuotekų dumblo perdavimą kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimus.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. pagrindas Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Dėl to siekiant pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 259 straipsnio 1 dalyje, institucija privalėjo įrodyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo perdavė kitam asmeniui nuotekų dumbą ir kokią konkrečiai tvarką, jis pažeidė. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 (2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. Dl-410 redakcija) patvirtintą Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų (toliau – reikalavimai) 4 ir 18 punktų normas.

Kaip matyti iš šių reikalavimų 2 punkto nuostatų, šis teisės aktas taikomas nuotakynu surenkamų buitinių ir komunalinių (buitinių, paviršinių, gamybinių, infiltracinio vandens ir pan.) ir gamybinių nuotekų valymo metu susidarančiam dumblui. Taigi ne bet koks dumblas apima šio teisės akto taikymo sritį ir jame įtvirtintų reikalavimų laikymąsi, o tik toks, kuris susidaro buitinių, komunalinių ir gamybiniu metu. Teismo posėdžio metu, vykusio 2024 m. balandžio 9 d., apklaustas specialistas surašęs administracinio nusižengimo protokolą N. A. nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas asmeniui buvo surašytas dėl to, kad asmuo teikė trečiajam asmeniui nuotekų dumblą, kuris susidarė tiek mechaniniuose, tiek biofiltruose. Aiškindamas gamybinių nuotekų dumblo sąvoką protokolą surašęs asmuo nurodė, kad buvo fiksuota ekonominė ūkinė veikla - žuvų auginimas ir gamybos metu susidariusios nuotekos yra gamybinės nuotekos ir tai, pasak specialisto, nėra komunalinės ar paviršinės nuotekos.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 37 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų asmens veikla priskiriama ne gamybai, o žemės ūkio veiklai. Kaip nurodė teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V., E. K., cirkuliuojant uždarai apytakinei sistemai, kokią naudoją žuvų auginimui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vandens nuosėdų forma kaupiasi auginamos žuvies eksperimentai ir maisto likučiai. Bylą nagrinėjantis teismas įvertinęs uždarosios apytakinės sistemą ir joje auginamą specifinę produkciją konstatuoja, kad iš šios žemės ūkio veiklos atsiradusios nuosėdos negali būti prilygintos gamybinėms nuotekoms, nes susidaro žemės ūkio veikloje ir specifinėje apytakinėje sistemoje. Dėl to konstatuotina, kad reikalavimai kaip teisės aktas, iš kurio kildinamos pareigos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, šiuo konkrečiu atveju nėra taikomas. Tokiu atveju turi būti sukurtas teisinis reguliavimas, kuris numatytų apytakinėje sistemoje besikaupiančių nuosėdų ar dumblo panaudojimą. Lygiai taip pat kaip yra reglamentuotas žemės ūkio veikloje auginamų gyvūnų mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausto turinčio specialiųjų žinių Virginijaus E. K. paaiškinimu Lietuvos Respublikoje teisės akto, reguliuojančio žuvies auginimo uždaroje apytakinėje sistemoje besikaupiančių nuosėdų ar dumblo panaudojimą tręšimui, nėra. Liudytojo parodymus patvirtina ir teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje įvykusio 2024 m. balandžio 9 d. posėdžio akvakultūros bendrovių aktualiems klausimams aptarti protokolas Nr. 8D-155(5.50E) (b. l. 62–65). Iš šio protokolo turinio matyti, kad ši veikla nėra sureglamentuota, todėl praktikoje kyla daug neaiškumų.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad administracinėje teisenoje sprendžiant dėl asmens patraukimo administracine tvarka už padarytą administracinį nusižengimą klausimus teisminėje praktikoje yra vadovaujamasi tais pačiais kaip ir baudžiamosios atsakomybės taikymą reguliuojančiais nekaltumo prezumpcijos, iš jo kildinamu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai), nulla poena sine lege (nėra bausmės be įstatymo) bei nulum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) principais. Plėtojant šių principų taikymo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei EŽTT teismo praktika yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nulla poena sine lege principas reiškia, kad įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta, už kokias veikas ir kas gali būti baudžiamas. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, šie draudimai ir įpareigojimai turi būti suvokiami visiems teisinių santykių subjektams. Šiuo konkrečiu atveju nesant teisinio reguliavimo, kuris nustatytų uždarose akvakultūros sistemose auginamų žuvų tvarką ir visus gamtosauginius reikalavimus, taikyti analogiškus teisinius santykius reglamentuojančias teises normas negalima.

Įvertinus tai, kad Respublikos aplinkos ministro 2001 m birželio 29 d. įsakymu patvirtintos Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų nuostatos šiuo konkrečiu atveju netaikomos, konstatuoti, kad asmens veiksmuose yra ANK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta sudėtis, nėra pagrindo.

Iš bylos duomenų matyti, kad skundą pateikęs asmuo turėjo 650 Eur bylinėjimosi išlaidų skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad jo skundas tenkintas, patirtos išlaidos įvertinus bylos sudėtingumą nėra pernelyg didelės, todėl šios bylinėjimosi išlaidos asmeniui turi būti atlygintos (ANK 666 straipsnio 1 dalis ir Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 17 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Priteisti iš valstybės 650 Eurų bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys