- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- e1-927-1208/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20084-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agneta Bulakė
- Kaltinamasis
- M. B.
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agneta Bulakė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Rolando Juškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas:
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. B. (toliau – ir M. B.) (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė kumščiu vieną smūgį G. B. į dešinį smilkinį, nukentėjusiajam G. B. nugriuvus, kojomis spyrė tiksliai nenustatytą kiekį į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam G. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
M. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, kad labai gailisi sužalojęs G. B.. Su G. B. pažįstami seniai, yra buvę asmeninio pobūdžio konfliktų. (duomenys neskelbtini) vakare ir per visą naktį su draugais M. A., E. K. gėrė alkoholį. Jis buvo labai neblaivus, todėl ne viską dėl girtumo prisimena. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) anksti ryte nuėjo pas draugą K. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Buto durų niekas neatidarė, todėl jie beldė į buto duris, laukė draugo laiptinėje, nes turėjo butelį degtinės ir "Coca Colos", norėjo išgerti jo bute. Netrukus sugrįžo K. mama R. Š.. Ji sakė, kad K. nėra namuose, liepė jiems netriukšmauti ir eiti iš laiptinės. Jie elgėsi ramiai, neprieštaravo. Einant link laiptų, pamatė, kad laiptinėje stovi G. B., bet jam nieko nesakę išėjo iš laiptinės link (duomenys neskelbtini). Eidamas nuo namo pamatė, kad prie laiptinės stovi G. B.. Neprisimena, ar jis jam ką nors sakė, nes buvo neblaivus. G. B. kažką jiems pasakė, pradėjo bėgti link jo. Pribėgęs G. B. pastūmė jam už pečių ir jie abu susistumdė. G. B. vis bandė jam sugriebti už drabužių, o jis mosikavo prieš jį rankomis, bandydamas atsistumti nuo savęs. Jis buvo patyręs kojos traumą, jam skaudėjo koją, todėl negalėjo pabėgti. Jie su G. B. stumdėsi, abu koliojosi. Žodinio konflikto metu G. B. buvo agresyvus, jis pats provokavo konfliktą, pats pribėgo ir pirmas pradėjo stumdyti jį. Jis buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ne viską gerai prisimena. Matė, kad prie jų atbėgo R. Š., kuri juos ramino, bet G. B. buvo susinervinęs, keikė, koliojo, vadino "ožiais, gaidžiais". R. Š. buvo prie E. K., o M. A. bandė jį apginti, atstumti nuo jo G. B.. Prisimena, kad besistumdant, besigrumiant, jis kumščiu tyčia smogė keletą smūgių (neprisimena ir negali nurodyti kiek tiksliai) G. B. į galvą, kaklą, krūtinę. Jis bandė sugriebti G. B. už rankų, kad jis jam nesmogtų. Besigrumiant su G. B., jie nusistūmė link namo laiptinės, matė, kad G. B. nugriuvo ant grindų. Neatsimena, kokia poza jis nugriuvo. Neprisimena, ar jis smogė, ar spyrė gulinčiam G. B., nes viskas vyko labai greitai. R. Š. liepė baigti konfliktą ir jis palikęs G. B. nuėjo pas kieme buvusį E. K.. Nematė, kaip atrodė G. B., nežino, ar jis buvo sužalotas, nes į jį nežiūrėjo. Kiek prisimena, M. A. taip pat buvo prie laiptinės, bet nei E. K., nei M. A. tyčia G. B. tikrai nemušė. M. A. galėjo suduoti G. B. nebent tik bandydamas jį atitraukti nuo jo. Po konflikto su G. B. jis su draugais nuėjo į (duomenys neskelbtini). Daugiau su G. B. nebendravo. Konfliktas tarp jo ir G. B. kilo, nes G. B. pats jį išprovokavo, pats "prisikabino", o jis buvo neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:
Nukentėjusysis G. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) ryte atvyko R. Š., nes jie su L. V. ruošėsi važiuoti į dirbti. Tuo metu R. Š. paskambino kaimynai, kurie pasakė, kad į jos buto duris beldžiasi, laiptinėje triukšmauja. Jis su R. Š. nusprendė nuvažiuoti iki jos buto ir pažiūrėti, kas ten triukšmauja. Privažiavus prie jos namų, ji nuėjo prie savo buto, kuris yra antrame aukšte, o jis liko laukti automobilyje. Jis pagalvojo, kad jai reikės pagalbos, todėl ir jis nuėjo prie R. Š. buto durų. Matė, kad M. sėdi koridoriuje ant palangės, o E. K. ir M. A. stovi prie palangės. R. Š. jiems liepė eiti iš koridoriaus, netriukšmauti. Vaikinai išėjo. M. pasiėmė degtinės butelį. Jis su R. Š. išėjo į lauką. Iš namo kiemo išeidinėjo M., E. K. ir M. A., bet M. pamatė jį ir sustojo. Tada M. pradėjo šaukti: "ožys", "(duomenys neskelbtini) nevaikščiosi", "ateik čia", todėl jis nuėjo prie jaunuolių. M. pasakė, kad "kai būsi blaivus, tada pakalbėsime". M. pažįsta, niekada su juo nebuvo problemų, jokių konfliktinių situacijų. Jaunuoliai buvo neblaivūs, eisena buvo nekoordinuota, kalba nerišli. Tada M. pradėjo jį įžeidinėti, sakė, kad "neišeis į lauką su mergaite". M. pradėjo rankomis mosuoti ir bandė jam rankomis suduoti, kadangi buvo apsvaigęs, todėl jo judesiai buvo sulėtinti ir jis vis nuo jo bandymų jam suduoti spėdavo jo rankas savo rankomis atstumti arba pasitraukdavo. Tuo metu smūgius rankomis bandė suduoti ir M. A., dėl girtumo jo smūgiai taip pat buvo sulėtinti, netikslūs. Kadangi jam smūgius bandė suduoti tiek M., tiek M. A., todėl vieno M. smūgio ranka nespėjo sustabdyti ir jam pataikė į dešinės pusės smilkinio sritį. Jis iš kiemo ėjo atbulomis link laiptinės, link neįgaliesiems skirto takelio užvažiuoti. Tuo metu E. K. šūkavo, R. Š. bandė jaunuolius sulaikyti, sutramdyti, ji konkrečiau ramino E. K.. Supratęs, kad konfliktas nesibaigs, ėjo į laiptinę tikėdamas, kad jaunuoliai nueis. Žengiant pro daugiabučio namo pirmas lauko duris, jis pargriuvo. Dėl ko pargriuvo, konkrečiai nurodyti negali, ar dėl to, kad jį kažkuris pastūmė ar suklupo. Nugriuvus daugiabučio namo laiptinėje ant grindų, ant dešinės pusės šono, galvos sritis buvo laiptinėje, kojos lauko pusėje, matė, kaip M. buvo prie kojų, E. K. buvo prie galvos laiptinėje, o M. A. iš priekio. Jam nugriuvus pajuto smūgius į įvairias kūno vietas, konkrečiai nurodyti, kur pirmas smūgis ir kiek smūgių buvo, pasakyti negali, nes jų buvo daug. Muštynių metu pajuto stiprų smūgį į kairės pusės šoną, nuo to smūgio jį net pradėjo dusinti. Kol jaunuoliai mušė, girdėjo, kaip R. Š. bandė jaunuolius raminti, jį ginti. Tada jaunuoliai išėjo į lauką. Dėl tokių jaunuolių smurtinių veiksmų jautė skausmą, jam labai skaudėjo dešinės pusės galvos sritį, buvo šoke, išsigandęs. Po šio įvykio su R. Š. grįžo į butą, papasakojo L. V., kuri nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Nurodytoje gydymo įstaigoje suteikus jam pirmąją pagalbą, greitosios med. pagalbos automobiliu jį nugabeno į (duomenys neskelbtini). Šioje gydymo įstaigoje jam padarė įvairius tyrimus, lūžių nenustatė, diagnozavo stiprius sumušimus. Martyną pažįsta keletą metų, kelis kartus gėręs su juo alaus. E. K. pažįsta iš matymo.
Papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. B. patikslino, kad konfliktas prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir pažįstamų M. B., E. K. ir M. A. kilo dėl asmeninių priežasčių. Su M. B. anksčiau yra buvę problemų dėl jo apgadinto sugyventinės automobilio, bet vėliau M. B. padarytą žalą atlygino, su juo nebendravo. Su M. B. buvo probleminė situacija, bet ne konfliktas, tačiau mano, kad jis jaučia nuoskaudą. (duomenys neskelbtini) ryte, apie (duomenys neskelbtini) E. K., M. B. ir M. A. buvo akivaizdžiai neblaivūs, jie turėjo alkoholio. Kai jie išėjo iš R. Š. buto laiptinės ir nueidinėjo tolyn, jis su R. Š. buvo prie laiptinės. Kiek prisimena, M. B. atsisukęs jį pavadino "ožiu", todėl jis įsižeidė, susinervino ir pats nuėjo link neblaivių trijų vaikinų. Eidamas link jų, jis taip pat keikė, koliojo M. B.. Jam priėjus artyn, M. pradėjo rankomis mosuoti ir bandė rankomis jam suduoti, bet nepataikė, jis pasitraukdavo. Šalia stovėjęs M. A. kumščiu jam taip pat bandė smogti, bet nepataikė. Jis vieno M. B. smūgio ranka nespėjo išvengti ir jis pataikė į dešinės pusės smilkinį. Jis traukėsi atbulas link laiptinės. Matė ir girdėjo, kad toliau su R. Š. buvęs E. K. keikėsi, mosikavo rankomis, o R. Š. ramino, bandė sulaikyti E. K.. Jis atbulas pasitraukė į namo laiptinę, bet žengiant pro daugiabučio namo laiptinės duris, pats užkliuvo už slenksčio ir pagriuvo lygtai ant šono, pusiau ant nugaros. Krisdamas susimušė kairę koją ir ranką. Nežino, ar tikrai nugriuvo pats suklupęs, ar kas stumtelėjo, nes laiptinėje jau buvo ir M. B.. Jam nugriuvus laiptinėje ant grindų, galva buvo link laiptinės, o kojos į lauką. Matė, kad M. B. buvo prie kojų, o M. A. toliau. Nematė, kur buvo E. K. ir R. Š.. Gulėdamas pajuto keletą smūgių ar spyrių į įvairias kūno vietas. Kas, kur ir kiek spyrių spyrė, nežino, nematė, įvardinti negali, nes dengėsi rankomis galvą. Juto vieną stiprų smūgį ar spyrį į kairės pusės šoną, smogė ar spyrė vieną ar du spyrius į kojas. Kas jam smogė ar spyrė, tiksliai nematė, nes dengėsi rankomis galvą. Girdėjo, kad R. Š. ramino jaunuolius, liepė liautis ir tuo metu jį nustojo mušti ir girdėjo, kad išėjo iš laiptinės į lauką. Keli ir kas tiksliai jį sumušė, kokiu būdu, jis nematė, tiksliai nežino. Iš pradžių atrodė, kad jį mušė visi trys neblaivūs vaikinai, bet geriau pagalvojęs ir atkūręs įvykius, negali tiksliai nurodyti, nes tiksliai nežino, nematė. Gali tiksliai nurodyti ir patvirtinti, kad jam kieme pirmą smūgį smogė M. B.. Daugiau konkrečių smūgių nurodyti negali. Dėl sumušimo juto galvos skausmą. Jis atsistojo ir su R. Š. sugrįžo į butą. Jo veidas ir galva buvo sumušti, sutinę, jam skaudėjo kairį šoną. Apie įvykį papasakojo sugyventinei L. V., kuri iš karto nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, po to nugabeno į (duomenys neskelbtini). Gydymo įstaigoje lūžių nenustatė, diagnozavo stiprius sumušimus ir išleido gydytis į namus. Vėliau buvo nuvykęs apžiūrai į VTMT. Teismo medicinos ekspertai apžiūros metu nustatė poodines kraujosruvas galvoje, kakle, krūtinėje, žastuose, klubuose, dešinio dilbio srityje, nubrozdinimus kairio smilkinio, pilvo ir kairės blauzdos srityse. Visi šie sužalojimai padaryti konflikto su M. B. metu, grumiantis su juo ir krentant bei nukritus ant žemės. Dėl visų šių sužalojimų jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Patikslino, kad įdrėskimai ir įbrėžimai kakle, pilve ir dešiniajame žaste galėjo būti padaryti buityje arba atliekant valymo darbus, t. y. netyčia. Kada tiksliai ir kokiomis aplinkybės padaryti šie sužalojimai, jis nežino, nurodyti negali. Dėl sumušimų kreipėsi tik apžiūrai į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, LSMUL Skubios pagalbos skyrių, kur jam jokių kaulų lūžių nekonstatavo ir išleido į namus. Jis daugiau niekur nesigydė, medikamentų nepirko, gydymo išlaidų neturėjo, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Jis dirba individualiai, turi daug užsakymų išvalyti ugdymo įstaigas, dėl sutartinių įsipareigojimų neturi laiko, todėl atsisako dalyvauti akistatose ar bet kokiuose kituose procesiniuose veiksmuose. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Liudytoja R. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad L. V. padeda prižiūrėti jos mažametę dukrą. (duomenys neskelbtini) anksti ryte ji nuėjo į L. V. namus prižiūrėti mergaitės. Apie (duomenys neskelbtini) telefonu paskambino kaimynai ir pasakė, kad kažkas daužo, beldžiasi ir triukšmauja prie jos buto durų. Ji nusprendė nuvažiuoti į namus pažiūrėti, kas triukšmauja. Kartu važiavo ir L. V. sugyventinis G. B., kuris buvo blaivus ir su L. V. ruošėsi važiuoti į darbą. Privažiavus prie namo (duomenys neskelbtini), ji nuėjo pažiūrėti, kas vyksta prie buto, esančio antrame aukšte. Užlipusi antrame aukšte, laiptinės gale pamatė neblaivius jaunuolius: M. B., E. K. ir kaip vėliau sužinojo - M. A.. M. B. sėdėjo ant palangės, o E. K. ir M. A. buvo prie palangės. Ant palangės buvo padėtas "Coca Cola" butelis ir 1 litro talpos degtinės butelis su puse litro skaidraus skysčio. E. K. ir M. B. jos sūnaus draugai, todėl juos gerai pažįsta. Jokių konfliktų su jais niekada nebuvę. Pamačiusi neblaivius vaikinus, ji pradėjo rėkti, juos vyti iš laiptinės, klausė, ko jie daužosi. Vaikinai pasakė, kad atėjo pas sūnų. Ji pasakė, kad nieko nėra namuose ir liepė išeiti. Vaikinai elgėsi ramiai, buvo girti, bet nebuvo agresyvūs, bendravo normaliai. Visi trys iš karto pradėjo eiti link pirmo aukšto. M. B. pasiėmė degtinės butelį ir išėjo. Atsisukusi pamatė, kad laiptinėje prie antro aukšto laiptų stovi atėjęs G. B.. Visi trys vaikinai praėjo pro stovintį G. B. ir nulipo į pirmą aukštą. Vaikinai G. B. nieko nesakė. Ji su G. B. liko antro aukšto laiptinėje. Palaukus keletą sekundžių, ji su G. B. išėjo į lauką. Nulipę prie laiptinės durų matė, kad M. B., E. K. ir M. A. eina nuo namo link beržyno parko. Vaikinai buvo nuėję nuo namo gal apie 50-100 metrų. Atsisukę pamatė, kad ji su G. B. stovi prie durų. M. B. pradėjo rėkti: "ko slepiesi, pavadino ožiu". Kai jį pavadino "ožiu", G. B. susinervino, pradėjo šaukti: "jus čia po vieną, ar visus tris iš karto" ir pats nubėgo link nueinančių vaikinų. Ji suprato, kad gali kilti konfliktas, todėl taip pat nuėjo paskui G. B.. Girdėjo, kad G. B. ir visi trys neblaivūs vaikinai keikėsi, koliojosi, tačiau negali nurodyti ką, nes girdėjo tik keiksmažodžius. Rėkė visi keturi. Ji buvo nusisukusi, todėl nematė, kas pradėjo muštynes. Atsisukusi matė, kad G. B. stumdosi su M. B., prie jų buvo M. A.. E. K. buvo prie jos, jis į grumtynes nesikišo, nes jį bandė sulaikyti. Ji jokių konkrečių smūgių nematė, matė, kad M. B. ir G. B. tik stumdėsi, koliojosi abu. G. B. taip pat koliojo M. B., keikė visus, vadino "gaidžiais, ožiais". Kai M. B. įžeidinėjo, G. B. atsitraukinėjo atbulas ir prie laiptinės durų nugriuvo. Ji nematė, dėl kokių priežasčių G. B. nugriuvo, nes viskas vyko labai greitai, jai vaizdą užstojo E. K.. Atsisukusi pamatė, kad laiptinės tarpduryje ant šono guli G. B.. Prie laiptinės durų stovėjo M. B. ir M. A. prie gulinčio G. B.. Ji su E. K. visą laiką stovėjo lauke. E. K. ji ramino, kad jis nesiveltų į konfliktą. Ji šaukė, ramino vaikinus. E. K. G. B. nieko nedarė. G. B. gulėjo tarpduryje ant šono, girdėjo šurmulį, triukšmą, riksmus, keiksmažodžius, bet gerai nematė, kas vyksta tarpduryje. Nematė nei vieno vaikino jokių konkrečių veiksmų. Ji ramino vaikinus, bandė sulaikyti E. K., liepė baigti ir M. B. su M. A. atsitraukė, išėjo iš laiptinės ir nuėjo link beržyno parko. G. B. iš karto atsistojo. G. B. kūne jokių sužalojimų, sumušimų nematė, žaizdų, kraujo nebuvo. Ji mano, kad G. B. pats išprovokavo konfliktą, pats pirmas įžeidinėjo neblaivius vaikinus, pats šaukdamas nubėgo link nueinančių vaikinų. Ji nematė, kas pradėjo stumdymąsi, nematė jokių konkrečių smūgių, spyrių ar panašiai. Matė tik G. B., M. B. ir M. A. stumdymąsi. E. K. sulaikė ir jis nesikišo į grumtynes, nieko nedarė. Kai vaikinai nuėjo, ji su G. B. sugrįžo į jo namus. G. B. buvo ramus, jis nesiskundė, kad ką skaudėtų, jokių sužalojimų kūne nebuvo. Namuose G. B. pasakė L. V., kad jį sumušė. L. V. G. B. liepė vykti į ligoninę ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Ji liko prižiūrėti jų dukrą. Daugiau nieko apie įvykį nežino. Viskas vyko labai greitai, ji ne viską matė. G. B. yra sakęs, kad anksčiau tarp jo ir M. B. vykę konfliktai dėl apgadinto automobilio, jie seniai pažįstami.
Liudytoja L. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) ryte su sugyventiniu G. B. ruošėsi važiuoti dirbti. Gal apie (duomenys neskelbtini) į namus atėjo R. Š., kuri padeda prižiūrėti mažametę dukrą. Atėjus R. Š., jai kažkas paskambino telefonu ir pasakė, kad pas ją prie buto durų kažkas triukšmauja, daužo buto duris. R. Š. norėjo pažiūrėti, kas braunasi į jos butą. Ji liko namuose su miegančia dukra, o G. B. su R. Š. išėjo į R. Š. namus. Maždaug po valandos, gal apie (duomenys neskelbtini) R. Š. ir G. B. sugrįžo į namus. G. B. veide matėsi kraujosruva dešiniame smilkinyje, veidas buvo kruvinas ir prie dešinės akies patinimas. Sumušta prie kairės akies, sumušta kairė ausis, paraudęs kaklas. G. B. skundėsi šonų skausmu. Kadangi G. B. buvo stipriai sumuštas, ji jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur apžiūrėjo ir išvežė į (duomenys neskelbtini). Lūžių nekonstatavo ir išleido į namus. Vėliau G. B. sakė, kad jį užpuolė ir sumušė M. B. prie R. Š. namo (duomenys neskelbtini). M. B. maždaug prieš 2-3 metus apgadino jos automobilį ir ji buvo dėl to kreipusis į policiją. Mano, kad M. B. G. B. sumušė kerštaudamas dėl kreipimosi į policiją. Ji pati įvykio nematė, apie įvykį daugiau nieko nežino.
Liudytojas E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) vakare su draugais gėrė alkoholį. Gėrė per naktį, o (duomenys neskelbtini) ryte su draugais M. B. ir M. A. nuėjo pas draugą K. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jie beldė į draugo buto duris, bet durų niekas neatidarė. Jie nusprendė palaukti, kol draugas sugrįš ir laukė laiptinėje prie buto, nes turėjo butelį degtinės ir "Coca Colos", norėjo su juo išgerti. Kol buvo laiptinėje, į namus sugrįžo draugo mama R. Š., kuri juos pradėjo vyti iš laiptinės, sakė, kad sūnaus nėra namuose. Jie elgėsi normaliai, mandagiai, jokių konfliktų su R. Š. niekada nėra buvę, todėl visi ėjo link laiptų. Tuo metu prie laiptų pamatė stovintį iš matymo pažįstamą G. B.. Su G. B. taip pat nėra konfliktavęs. Jie trise praėjo pro G. B., jam nieko nesakė, ramiai nulipo į pirmą aukštą ir išėjo ramiai iš laiptinės, ėjo link beržyno parko. Eidamas M. B. atsisuko ir pamatė prie laiptinės durų stovintį G. B.. G. B. kažką pasakė: "jus visus, ar po vieną" ir pradėjo bėgti link jų. Jie buvo nuėję nuo namo gal apie 50 metrų. G. B. link jų nueinančių bėgo keikdamasis, koliodamas juos necenzūriniais žodžiais. Pribėgęs G. B. pastūmė rankomis M. B., jie abu susistumdė. G. B. bandė sugriebti M. už palaidinės. M. bandė atstumti. Jie abu susistumdė. M. tuo metu buvo kojos trauma, jis atsitraukti negalėjo. M. A. bandė ginti M., jis įsikišo į konfliktą, jie trise stumdėsi. Jokių konkrečių smūgių jis negali nurodyti, nes nematė. Tuo metu prie jų pribėgo R. Š., kuri jį ramino, bandė sulaikyti, atitraukti toliau, todėl jis į konfliktą nesikišo. G. B. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, jam nesmogė, nespyrė. G. B. buvo susinervinęs ir visą laiką juos keikė, koliojo, vadino "ožiais, gaidžiais" ir panašiai. Jis buvo labai neblaivus, todėl ne viską prisimena, kas vyko. R. Š. visą laiką bandė jį sulaikyti, jam užstojo vaizdą, todėl ne viską matė, kas vyksta, nes kalbėjo su Reda. Jis su R. Š. buvo prie laiptinės, nes ji ramino, kad jis nesikištų į konfliktą. R. Š. liepė baigti konfliktą ir tuo metu M. A. ir M. B. atėjo. Kur buvo M. B., M. A. ir G. B., jis nepastebėjo, nematė. Kur buvo ir kaip atrodė G. B., jis nematė. Kai atėjo M. A. ir M. B., jie visi nuėjo į beržyno parką. R. Š. liko prie laiptinės. Kur buvo G. B., jis nematė. Dėl girtumo neviską gerai prisimena, gali painioti įvykių seką, ne viską tiksliai nurodyti. Konfliktas tarp G. B. ir M. B. kilo, nes G. B. pats jį išprovokavo. Po keleto dienų prie G. B. namų matė G. B., bet su juo nekalbėjo, nepastebėjo, kad jis būtų sužalotas. Su G. B. daugiau nebendravo.
Liudytojas M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) vakare ir naktį (duomenys neskelbtini) su E. K. ir M. B. gėrė alkoholį. (duomenys neskelbtini) ryte dar turėjo degtinės, todėl nuėjo pas E. K. draugą, gyvenantį daugiabutyje name (duomenys neskelbtini), išgerti degtinę. Jie beldė į buto duris, bet durų niekas neatidarė, namuose turbūt nieko nebuvo. Netrukus į namus sugrįžo draugo mama, kuri pasakė, kad sūnaus nėra ir liepė nesidaužyti, eiti iš laiptinės. Jie neprieštaravo ir iš karto ėjo link laiptų. Prie laiptų antrame aukšte matė stovintį nepažįstamą vyrą. Vyras tik stovėjo, todėl jie praėjo pro jį ir išėjo iš laiptinės link parko. Jiems nueinant nuo namo, prie laiptinės durų stovintis tas pats vyras, be jokios priežasties pradėjo šaukti: "jus visus, ar po vieną?" ir pradėjo iš karto bėgti link jų keikdamas juos necenzūriniais žodžiais. Pribėgęs vyras iš karto pastūmė rankomis M. B., jie abu susistumdė, abu keikėsi. Dėl kokių priežasčių vyras juos keikė, jis nesuprato, nes jie vyrui nieko nesakė, nedarė. Vyras griebė M. už drabužių, M. bandė jį atstumti ir abu susistumdė. Vyras šokinėjo aplinkui M. B., o jis negalėjo atsitraukti, nes koja buvo sužalota, jis šlubavo. Jis bandė įsikišti ir atitraukti vyrą nuo M., juos abu išskirti, bet vyras buvo labai agresyvus, o M. B. buvo labai girtas. Besistumdant prie jų atbėgo buto savininkė, kuri liepė apsiraminti, kalbino šalia stovintį E. K.. Jis matė tik vyro ir M. B. susistumdymą, jokių smurtinių veiksmų pats neatliko, jam nesmogė, nespyrė. Nematė, kad M. B. būtų tyčia mušęs, smogęs vyrui. Vyras buvo agresyvus, jis taikėsi suduoti kumščiu M., buvo susinervinęs ir keikė, koliojo, vadino "ožiais, gaidžiais". Nepažįstama moteris visą laiką buvo prie E. K. ir neleido jam kištis į susistumdymą, vyras su M. B. nusistūmė link laiptinės. Jis matė, kad nepažįstamas vyras, lygtai suklupo, nugriuvo tarpduryje. Jis buvo labai neblaivus, nematė, kaip tiksliai jis nugriuvo. M. B. buvo prie laiptinės durų, jis taip pat buvo prie laiptinės, bet vyrui tikrai nieko nedarė, nesmogė, nespyrė. Tuo metu moteris liepė nusiraminti ir baigti konfliktą, todėl jis, E. K., buvęs prie laiptinės, ir prie laiptinės durų buvęs M. B., iš karto nuėjo link parko. Jis nematė, kaip atrodė ir ką tuo metu darė vyras, nematė, ar jis buvo sužalotas. Nematė jokių konkrečių M. B. smūgių, spyrių, nežino, kodėl vyras pats pradėjo konfliktuoti, stumdyti M. B.. Vyrą matė pirmą kartą, daugiau su juo nebendravo. Jis yra išvykęs, dirba ir laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) grįš (duomenys neskelbtini) pabaigoje.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. B. konstatuota: ekchimozės (poodinės kraujosruvos) galvoje, kakle, krūtinėje, žastuose, klubuose, dešinio dilbio srityje; odos nubrozdinimai kairio smilkinio, pilvo ir kairės blauzdos srityse. Sužalojimai kakle, pilve, dešinio žasto srityje padaryti kietais bukais roboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina rankų pirštais ir nagais. Kiti konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, poodinės kraujosruvos padarytos praėjus daugiau nei 18 valandų iki apžiūros, odos nubrozdinimai 2-5 dienų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti sužalojimai atspindi nemažiau 16 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų, vertinant juos kartu ir atskirai G. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis su G. B. stumdėsi, abu koliojosi. Konflikto metu prisimena, kad besistumdant, besigrumiant, jis kumščiu tyčia smogė keletą smūgių G. B. į galvą, kaklą, krūtinę. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiojo G. B. apklausų metu duoti parodymai, jis nurodė iš esmės tokią pačią konflikto eigą, kokią nurodė ir M. B. įtariamojo apklausos metu. Nukentėjusysis parodė, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu kaltinamasis pradėjo mosuoti rankomis, vieno jo smūgio ranka jis nespėjo sustabdyti ir jam pataikė į dešinės pusės smilkinio sritį. Supratęs, kad konfliktas nesibaigs, ėjo į laiptinę tikėdamas, kad jaunuoliai nueis. Žengiant pro daugiabučio namo pirmas lauko duris, jis pargriuvo. Dėl ko pargriuvo konkrečiai nurodyti negalėjo, ar dėl to, kad kažkuris pastūmė ar suklupo. Jam nugriuvus pajuto smūgius į įvairias kūno vietas. M. B. kaltę taip pat įrodo liudytojų R. Š., L. V., E. K., M. A. parodymai apie vykusį konfliktą. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad G. B. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad M. B. padarė G. B. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaryti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi M. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajam G. B. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis suduodamas smūgį nukentėjusiajam į galvą, spirdamas jam į įvairias kūno vietas, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį ir sukėlė jam fizinį skausmą.
M. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. anksčiau teistas už analogiškos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šiame baudžiamajame įsakyme analizuojamą nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą. Paskutinių 5 metų laikotarpiu jis baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, dalies paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Sodros duomenis M. B. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Viešosios įstaigos Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro (duomenys neskelbtini) pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre lankosi nuo (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini). Paskutini kartą lankęsis (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta M. B. paskyrus prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatomas nesiekiantis įstatymų leidėjo numatyto šios bausmės vidurkio. Pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti bausmės trukmę teismas neįžvelgia. Kaltinamasis jau anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis smurtavo prieš kitą asmenį, suduodamas smūgį į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą, spirdamas nukentėjusiajam. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad ne pirmą kartą teisiamam M. B. prokuroro prašoma skirti laisvės apribojimo bausmė nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, yra adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo principui. Kartu su laisvės apribojimu intensyvi priežiūra neskiriama, tačiau paskirtos bausmės vykdymo laikotarpiu M. B. įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Manytina, kad šie paskirti įpareigojimai padės įgyvendinti bausmės tikslus.
M. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
M. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Taip pat M. B. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.